Kaip pabrėžė teisėjų kolegija, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, kad kaltinamoji nepakankamai apdairiai vykdė savo pareigas ir turėjo bei galėjo numatyti iš to atsirasiančias pavojingas pasekmes, todėl esą T. Filipjevos veiksmuose nėra nusikalstamo nerūpestingumo požymių.
Be to, pasak teismo, nėra pagrindo konstatuoti, kad bendrovės „Žali namai“ vadovė elgėsi nusikalstamai nerūpestingai – kad galėjo ir turėjo pareigą numatyti, jog trijų vestuvių pobūvių dalyviams pateikiami valgiai yra užkrėsti salmonelioze.
Teismas nusprendė, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta įrodymų leidžiančių teismui daryti išvadą, jog T. Filipjevai buvo žinoma apie salmoneliozės užkratu infekuotus produktus ir, kad ji sąmoningai juos panaudojo gaminant įvairius patiekalus, kuriais buvo vaišinami vestuvių pobūviuose dalyvavę asmenys.
„Akivaizdu, kad vykdydama savo verslą, organizuodama įvairius pobūvius bei teikdama maitinimo paslaugas, T. Filipjeva nebuvo suinteresuota patiekti salmonelioze užkrėstus patiekalus ir šiais veiksmais žlugdyti savo verslą, tikintis, kad gal niekas iš patiekalus valgiusių asmenų šia liga neužsikrės“, – teismo teigimu, tokiu atveju buvo didelė ir visiškai nepamatuota rizika, kad bendrovė „Žali namai“, kurios vienintelė akcininkė buvo ji pati, bus uždaryti.
Pasak teismo, akivaizdu, jog maisto gaminimo ar jo ruošimo sferoje dirbantis verslininkas šitaip nesielgs.
Vilniaus apygardos teismas nusprendė palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo T. Filipjeva buvo išteisinta dėl neatsargumo nesunkiai susargdinusi du ir daugiau žmonių.
Išteisinamuoju nuosprendžiu teismas panaikino verslininkės turto areštą, taip pat paliko nenagrinėtus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl 20 tūkst. Lt neturtinės žalos, pasiūlydamas vestuvių pokylio dalyviams kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
„T. Filipjeva savo veikla sukėlė pavojingas pasekmes, tačiau neprivalėjo ir negalėjo jų numatyti. Kadangi atsitikimo (kazuso) atveju asmuo pavojingas pasekmes sukelia nekaltai, todėl jo veikoje negalima nustatyti įstatymo numatytų nusikaltimo sudėties požymių, sudarančių baudžiamosios atsakomybės teisinį pagrindą“, – buvo pabrėžęs Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas.
T. Filipjeva šiuo metu dirba toje pačioje kavinėje, tačiau ji yra pakeitusi pavadinimą ir vadinasi „Tatjanos dvaras“.
Bylos duomenimis, T. Filipjeva dar 2006-ųjų liepos 15 ir 16 dienomis savo kavinėje surengė tris vestuvių pokylius, kurių metų svečiams buvo patiekti vištienos vyniotinis su abrikosais, kiaulienos vyniotinis, mėsos vyniotinis su kiaušiniu, įdarytas karpis ir rūkyta vištiena. Visi šie produktai buvo infekuoti salmonelėmis.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra verslininkei buvo pateikusi kaltinimus dėl penkių žmonių susargdinimo salmonelioze, taip dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdžius sveikatą.
Kavinės vadovė teisme savo kaltės nepripažino ir teigė, kad nežinanti, kaip maisto produktai buvo užkrėsti salmonelioze, tačiau neatmetė galimybės, jog salmoneliozės užkratas esą galėjo patekti nuo „Vilniaus paukštyne“ įsigytų rūkytų vištienos gaminių. Tiesa, maisto produktų įsigijimo verslininkė negalėjo pateikti.
Pasak jos, kavinės patalpas tikrinę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai salmoneliozės užkrato nerado.
Salmoneliozės užkratas buvo rastas maisto produktuose, kuriuose vestuvių pokyliuose dalyvavę žmonės po šventės išsivežė į namus.
Vilniaus visuomenės sveikatos centras pareigūnams nurodė, kad Daniliškių kaime esančioje kavinėje iš vestuvėse dalyvavusių 247 svečių salmonelioze susirgo 80 žmonių.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad nuslėpdami savo darbovietę į Respublikinę tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinę ligoninę kreipėsi du kavinės darbuotojai, kurie buvo hospitalizuoti. Vėliau jiems ir dar šešiems kavinės darbuotojams buvo nustatyta salmoneliozė. Šia liga teigė susirgusi ir T. Filipjeva.
Visuomenės sveikatos centras nustatė, kad bendrovėje „Žali namai“ maistas tvarkomas pagal geros higienos praktikos taisykles. Specialistai konstatavo, kad užkratas į maistą galėjo patekti nuo salmonelėmis infekuotų žaliavų, naudotų patiekalams gaminti, jei patiekalai po to nebuvo termiškai apdoroti arba dėl antrinio gatavų patiekalų užteršimo maisto tvarkymo patalpose.
Bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad taip ir nepavyko nustatyti, kur buvo salmoneliozės užkratas, tačiau pabrėžė, kad lieka nepaneigta aplinkybė, jog salmoneliozės užkrato turėtojas galėjo būti kavinės darbuotojas, dalyvavęs ruošiant patiekalus vestuvių pobūvių dalyviams.
