„Iš mūsų pastaba būtų, jog laikinąjį administratorių, kai tai yra susiję su Lietuvos banko reguliuojama rinka ir prižiūrimomis institucijomis, skirtų Lietuvos bankas, o ne Finansų ministerija. (...) Pats principas, sutariame, kad tam tikros dalys turėtų įsigalioti nuo priėmimo, kad būtų galima paskirti laikiną administratorių kaip galima greičiau, nelaukiant gegužės 1 dienos“, – sako nepagrindinio šiuo klausimu Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas.

Mykolas Majauskas

Komiteto narys Vytautas Gapšys teiravosi, kiek bus įtrauktos įmonės į laikinojo administratoriaus skyrimą ir kas būtų, jeigu įmonė neigiamai įvertins administratoriaus veiklą.

„Man kyla abejonių, ar įmonė galės užginčyti administratoriaus tam tikrus sprendimus, jeigu manys, kad jie neteisėti, nepagrįsti?“, – klausė V. Gapšys.

Premjerės patarėjas Vitas Vasiliauskas, kuris prisidėjo prie įstatymo projekto, teigia, kad yra numatyta administratoriaus kontrolė.

„Atsakymas pakankamai paprastas: taip sutartis būtų sudaromas su laikinuoju administratoriumi ir kai mes dėliojome patį administratoriaus institutą, nebuvo dviračio išradinėjimas – patirtis yra su bankų įstatymu.

Yra sudaroma sutartis ir jeigu laikinasis administratorius piktnaudžiauja, tai, pirma, mokėjimai jam gali būti stabdomi, antras dalykas, grynai teisiniai santykiai, gailima paprašyti žalios atlyginimo“, – sakė V. Vasiliauskas.

Jis pridūrė, kad administratorių skirianti institucija iš principo kontroliuoja kiekvieną jo veiksmą. Pasak V. Vasiliausko, siūloma administratoriaus veiklos trukmė – metai, su galimybe pratęsti.

Vitas Vasiliauskas

BFK narys Algirdas Butkevičius teiravosi, kaip bus galima disponuoti turtu, kuriam pritaikytos sankcijos, ar, pavyzdžiui, jį galima bus užstatyti imant paskolą.

„Kokios galimybės bus suteiktos administratoriui? Gal tas turtas nuvertės po kurio laiko ir nepapulsime po to į tarptautinius arbitražus (...) Vis tiek ūkinėje veikloje turtas vaidina didžiulį vaidmenį“, – klausė A. Butkevičius.

V. Vasiliauskas sako, kad laikino administratoriaus instituto esmė, jog jis iš esmės tampa įmonės vadovu ir kartu „atriboja tą galutinį naudos gavėją nuo įmonės, kas yra sankcijų esmė“.

„Jis elgiasi kaip įmonės vadovas. Atitinkamai, įmonės vadovui keliami reikalavimai nepadaryti žalios pačiai įmonei. Ar gali būti teisinės rizikos ir galimi procesai? Taip, gali būti. Bet čia to negali išvengti. Ar tai būtų laikinasis administratorius, ar, nemokumo atveju, bankroto administratorius. Kitaip sakant, čia kažko naujo nėra, ko jau nebūtų pas mus“, – sakė V. Vasiliauskas.

Užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis teigia, kad siūlomas institutas leis užtikrinti įmonių veiklos tęstinumą po sankcijų paskelbimo.

Tas laikino administratoriaus institutas yra išimtinais atvejais – kad leistume įmonei „kvėpuoti“, o ne užsidaryti iš karto. Pavyzdys tos pačios „Lifosos“. Jeigu administratoriaus instituto nebūtų, tai, matyt, būtų užsidarymas gana greitas. Tuo tarpu čia yra šansas“, – sakė viceministras.


„Belaruskalij“

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atstovai komiteto posėdyje paskelbė, kad papildomoms su įstatymo vykdymu susijusioms funkcijoms, tarnybai užtikrintas 1,86 mln. Eur finansavimas.

Trečiadienį projektą nagrinėjo ir pagrindiniu paskirtas Ekonomikos komitetas.

Viceministras R. Karoblis šiame komitete pažymėjo sutinkantis, jog Lietuvos bankas kai kuriais atvejais parinktų administratorių.

Yra tikrai sutikimas, kad laikinąjį administratorių finansų įstaigai pasirinktų Lietuvos bankas, kaip ekspertinę patirtį turinti įstaiga“, – sakė R. Karoblis.

V. Vasiliauskas, buvęs LB valdybos pirmininkas, taip pat sutiko, kad šis reguliuotojas turi patirties su laikinais administratoriais, tad pasiūlymas yra logiškas. Nors neįvardyta, bet čia turėtas omenyje banko „Snoras“ bankroto procesas.

Tiesa, komitete buvo pratęsta diskusija dėl vieno iš straipsnių ankstesnio įsigaliojimo, siekiant suteikti įgaliojimus Finansų ministerijai.

Pastaroji sutinka, kad toks paankstinimas keltų problemų kitoms institucijoms, tačiau priešingu atveju kyla rizika, kad sankcionuotas verslas nebendradarbiaus. Šį klausimą dar nagrinės teisininkai.

„Mes, kadangi dar nepatvirtinus poįstatyiminių teisės aktų privalėsime imtis veiksmų, atkreipiame dėmesį į tai, kad vis dėlto subjektų pareiga teikti informaciją Finansų ministerijai ir tuomet ministerijos pagrįstas įgaliojimų perdavimas laikinajam administratoriui (...) yra labai svarbūs, kadangi šiuo metu mes matome tai kaip spragą, kuria gali pasinaudoti subjektas tiek nebendradarbiauti, tiek teisminiu keliu ginti savo pozicijas“, – teigia finansų viceministras Gediminas Norkūnas.

Komitetas taip pat apsvarstė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, daugumai jų pritarė.

Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius išreiškė lūkestį, kad po Velykų įstatymas bus priimtas.

Seimas antradienį ėmėsi svarstyti šio Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo pakeitimus, juos parengė Užsienio reikalų ministerija (URM).

Raimundas Karoblis

Aiškinamajame rašte teigiama, kad norima tobulinti sankcijų įgyvendinimo mechanizmą, kadangi pasikeitusi geopolitinė situacija iš esmės pakeitė sankcijų taikymo apimtis jų įvairovės, subjektų ir sektorių aspektais.

Siūlomi šie pagrindiniai sankcijų įgyvendinimo modelio pakeitimai:

  • pirma, sankcijų įgyvendinimo modelį papildyti laikinojo administratoriaus institutu,
  • antra, sankcijų įgyvendinimo modelį papildyti įšaldyto turto realizavimo paverčiant vieną turto rūšį kita turto rūšimi (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto pavertimas piniginėmis lėšomis), atitinkamai pinigines lėšas saugojant depozitinėje sąskaitoje.
  • trečia, siūloma perdėlioti į sankcijų įgyvendinimą įsitraukusių institucijų veikimo modelį,
  • ketvirta, akcentuojamas FNTT vaidmuo įgyvendinant sankcijas.


Laikinasis administratorius būtų skiriamas, kai laikinasis administravimas yra būtinas, siekiant išvengti neigiamų socialinių, ekonominių, ekologinių ar kitų svarbių pasekmių visuomenei ar valstybei.

„Pastaruoju metu įsigaliojus didelio masto sankcijoms Baltarusijai ir Rusijai, sankcijos pradėtos taikyti ir Lietuvoje veikiančioms didelėms įmonėms, tarp jų ir gamybinėms, kurių veikimą būtina užtikrinti dėl visuomenės socialinių, aplinkosauginių ir saugumo interesų“, – aiškinamajame rašte grindžiamas laikinojo administratoriaus pobūdis.

Dėl sąsajų su Rusija prieš mėnesį pritaikius Europos Sąjungos sankcijas „Lifosa“ savininkui Andrejui Melničenkai buvo įšaldytos šios įmonės sąskaitos, todėl įmonė nebegali atsiskaityti su paslaugų ir žaliavų tiekėjais, sumokėti mokesčių, atlyginimų darbuotojams, rašė ELTA.

„Lifosa“

Atsižvelgdama į Rusijos vykdomą karinę agresiją Ukrainoje, Europos Sąjunga (ES) jau yra priėmusi penkis sankcijų Rusijai paketus.

Naujausiais sprendimais buvo priimtas anglių importo draudimas. Taip pat į Europos uostus nebeleidžiama įplaukti Rusijos laivams. Išplėstas asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašas bei įvestos sankcijos dar keturiems svarbiems Rusijos bankams, įskaitant antrą pagal dydį šios šalies banką VTB.

Taip pat įtrauktas draudimas daugumai Rusijos sunkvežimių ir laivų patekti į ES, išskyrus žemės ūkio produktus, humanitarinę pagalbą ir energetinius išteklius.

Į sankcijų paketą nėra įtrauktas draudimas importuoti naftą bei dujas iš Rusijos.

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį pradėjo diskusijas dėl šeštojo sankcijų paketo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės