Tuo metu Lietuvos bankas primena, kad bankams būtina imtis papildomų saugumo priemonių.
„Nuodugniai patikrinome visas sistemas, įsitikindami, kad minėtas atvejis buvo vienetinis, klaidą iš karto ištaisėme. Klaida įvyko banko specialistui atliekant operaciją“, – DELFI sakė banko „Nordea“ komunikacijos vadovas Vaidotas Cucėnas.
Pasak jo, bankas ateityje planuoja mažinti rankinio darbo ir automatizuoti dar daugiau operacijų.
„Vis daugiau kasdienių bankininkystės operacijų klientams atliekant internetu, „Nordea“ nuolat investuoja ir tobulina nuotolinius kanalus – internetinę ir mobiliąją bankininkystę. Taip pat mes nuolat stipriname elektroninės bankininkystės ir mokėjimo kortelių apsaugos priemonės, tai darysime ir ateityje“, - tvirtino V. Cucėnas.
Apie tai, kad tokių atvejų yra buvę anksčiau DELFI patvirtino kitas skaitytojas, kuris, pateiktais duomenimis, 2012 m. pabaigoje galėjo matyti kito asmens duomenis. Pranešus bankui tai buvo ištaisyta. Banko atstovas spaudai patvirtino, kad toks atvejis buvo, bet tai lėmė kita priežastis.
Tuo metu Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas komentare DELFI tvirtino, kad šis atvejis tik patvirtina būtinybę vis labiau plintant atsiskaitymams elektroninėje erdvėje bankams imtis papildomų saugumo priemonių mažinti vagysčių iš klientų sąskaitų riziką.
„Mokėjimų saugumas bus geresnis, kai bus įdiegti Lietuvos banko valdybos nustatyti Minimalūs saugumo reikalavimai, keliami internetu atliekamiems mokėjimams. Reikalavimuose, be kita ko, daug dėmesio skiriama neskelbtinų mokėjimų duomenų apsaugai ir kontrolei. Mokėjimo paslaugų vartotojai turės būti aiškiai informuojami, kaip jie galėtų pranešti bankui apie įtartinus incidentus ir tikėtinas apgaules“, - komentavo jis.
DELFI jau rašė, kad Lietuvos bankas patvirtino Minimalius saugumo reikalavimus, keliamus internetu atliekamiems mokėjimams, nurodančius didinti atsiskaitymų internete saugumą, todėl bankai raginami atsiskaityti kodų kortelių, kurios laikomos mažiausiai saugiomis.
Lietuvos bankas tvirtina, kad minėtus reikalavimus patvirtino atsižvelgdamas į Europos centrinio banko analogišką sprendimą, kuris jo ėmėsi atsižvelgdamas į grėsmes ir didėjančias nuostolių sumas.
Lietuvos banko duomenimis, 2014 m. Lietuvoje veikiančių įmonių ir gyventojų nuostoliai, susiję su elektroninių sąskaitų tvarkymu, galėjo siekti iki 100 tūkst. eurų. Europoje minėti nuostoliai siekė apie 1 mlrd. eurų.
