aA
Kartu su Lietuva savo šimtmetį švenčia ir kita Baltijos valstybė. „Mes sukūrėme skaitmeninę visuomenę – ir jūs galite tai padaryti“, – tokiu šūkiu internetinės svetainės „E-Estonia“ lankytojus pasitinka Estija. Anot buvusio Estijos ministro pirmininko Taavi Rõivo, ilgametę patirtį optimizuojant valstybės aparatą turinti Estija išmoko, kad efektyvumą, skaidrumą ir komfortą visuomenei suteikia skaitmenizacija.
Išradingumu stebinanti šalis siunčia linkėjimų Lietuvai
© DELFI / Orestas Gurevičius

1 proc. iki visiškos skaitmenizacijos

Du dešimtmečius dirbdama su skaitmeninio valdymo idėja už Lietuvą mažesnė valstybė beveik visas viešąsias paslaugas padarė pasiekiamas internetu. Pirmasis žingsnis buvo strateginio tikslo nustatymas.

Dar 1997 estai įvardino, kad siekdama gyventojų gerovės valstybė privalo įgyvendinti efektyvaus valdymo idėją investuodama į drąsius informacinėmis technologijomis paremtus sprendimus.

99 proc. – tokia dalis viešųjų paslaugų Estijos piliečiams prieinamos internetu. Tai mokesčių mokėjimas, kurių 95 proc. yra deklaruojami keliais mygtuko paspaudimais, elektroninė tapatybė, kurią turi beveik visi 1,3 milijono gyventojų, elektroninis balsavimas, viešojo saugumo ir kitos paslaugos. Sėkmingai įgyvendinus panašią idėją, kaip lietuviškoji „E-sveikata“, 95 proc. Estijos gydymo įstaigoms reikalingų duomenų taip pat yra skaitmenizuoti.

Pasak T. Rõivo, palaipsniui susikūrė ir kitoks piliečių požiūris į tai, kokios turėtų būti valstybinės paslaugos.

„Sunku įvardinti, kurios skaitmeninės paslaugos yra pačios svarbiausios. Mano nuomone, svarbiausia yra žmonių savimonės pokyčiai – pereita nuo dokumentų prie skaitmeninės visuomenės. Tai suteikia efektyvumą, skaidrumą ir komfortą. Technologijos mums suteikė galimybę gyventi geriau, kalbant apie beveik visas gyvenimo sritis, tad kodėl nepadarius to paties su Vyriausybe?“ – klausia jis.

Buvusio Estijos ministro pirmininko teigimu, to turėtų siekti ir kitos valstybės.

„Nuo pat šio amžiaus pradžios poreikis visus prašymus ir patvirtinimus pateikti raštu laikomas pasenusiu reikalu, nes galiausiai visą tą informaciją reikia suvesti kompiuteriu. Kodėl nesuteikus elektroninių priemonių, kuriomis pasinaudoję žmonės patys galėtų pateikti reikiamą informaciją? Tokiu būdu mes pasiekiame daug geresnių rezultatų ir reikia daug mažiau viešųjų įstaigų tarnautojų, daugiausiai atliekančių visiškai mechanišką darbą.

Kitas privalumas – suteikiama galimybė išsiųsti užklausą dėl viešųjų paslaugų arba pateikti reikalingą informaciją neišeinant iš namų ar biuro. Lygiai taip pačiai, kaip beveik nebėra būtinybės lankytis energiją teikiančiose įmonėse (prisiminkite, kai reikėdavo laukti eilėse norint sumokėti mokesčius) arba banke, taip turėtų būti galimybė elektroniniais kanalais pasiekti vyriausybines paslaugas“, – teigia Taavi Rõivas.

Taavisas Roivasas
Taavisas Roivasas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Tapatybė skaitmeninėje visuomenėje

Beveik visi Estijos piliečiai turi išmaniąją tapatybės kortelę. Ji atrodo kaip įprasta tapatybės kortelė su portretine nuotrauka, atlieka kelionių dokumento funkciją ES valstybėse, tačiau turi išskirtinę svarbą. Kiekvienoje jų yra informacijos laikmena, padedanti naudotis įvairiomis skaitmenizuotomis valstybinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, balsuoti elektroniniu būdu. Kiekvienam kortelės savininkui sukuriamas ir asmeninis elektroninis paštas, kuriuo jis gauna svarbią informaciją.

„Didžiojoje idėjų ir pokyčių konferencijoje“ Vilniuje vasario 1-ąją T. Rõivas skaitys išsamų pranešimą apie pačios valstybės vaidmenį kuriant skaitmeninę visuomenę, tačiau išskiria, kad ši priemonė, jo nuomone, yra svarbiausia.

„Pati svarbiausia sėkmės paslaptis vystant skaitmenizuotą Vyriausybę yra sprendimas kiekvienam suteikti skaitmeninę tapatybę. Tai reiškia, kad suteikiama daug saugesnė ir praktiškesnė alternatyva tradiciniam veiksmui „parodykite pasą“. Panašiai pasirašome visus dokumentus naudodami elektroninius parašus – užšifruotus dokumentų antspaudus, vietoje to, kad ranka išraitytumėme parašą dešiniajame apatiniame popieriaus lapo kampe. Sunku nepastebėti, kuris iš šių būdų yra saugesnis“, – sako T. Rõivas.

Estai įspaudė pėdsaką istorijoje, kai pirmieji pasaulyje nusprendė šią skaitmeninę tapatybę suteikti kitų valstybių piliečiams. E-Rezidencija, kitaip vadinama „transnacionalinės vyriausybės suteikiama skaitmenine tapatybe“, leidžia iš bet kurio pasaulio taško saugioje ES elektroninėje erdvėje sukurti verslą, jį valdyti bei administruoti (deklaruoti mokesčius, pasirašyti dokumentus ir t. t.) Šia paslauga besinaudojantys žmonės neturi Estijos pilietybės, tačiau gali naudotis verslui reikalingomis viešosiomis elektroninėmis paslaugomis.

Išradingumu stebinanti šalis siunčia linkėjimų Lietuvai
© DELFI / Orestas Gurevičius

Reikalinga investuoti į saugumą

„Skaitmenizacija turi kelis privalumus. Vienas iš jų yra skaidrumas. Skaidresnius skaitmenizuotus sandorius sunkiau paveikia įvairūs subjektyvūs susitarimai ir korupcija. Yra toks pasakymas – kompiuterio papirkti neįmanoma“, – sako T. Rõivas.

Be privalumų neabejotinai egzistuoja ir rizika. Pirmieji sukūrę įvairius skaitmeninius sprendimus estai pirmieji savo kailiu patyrė ir grėsmę duomenų saugumui. Papirkti kompiuterio neįmanoma, tačiau sulaukusi liaupsių dėl inovatyvių sprendimų ir įdiegusi reikalingus informacijos saugiklius Estija vis tiek neišvengė kibernetinių atakų. 2017 m., dėl galimai nesaugių daugiau nei 700 tūkst. skaitmeninės tapatybės kortelių, kilo didžiulis pavojus daugybės asmenų duomenims.

Tuomet, 2017 m., Estijos Vyriausybė ėmėsi dar vieno neįprasto sprendimo ir susitarė, kad Liuksemburge atidarys pirmą pasaulyje duomenų ambasadą.

„Duomenų saugumas ir kibernetinis saugumas bendrai yra esminiai ir iš žmonių pasitikėjimo, ir iš tarnybų funkcionavimo perspektyvų“, – tada sakė dabartinis Estijos premjeras Juri Ratas.

Tokie duomenys, kaip šalies įstatymai, pacientų sveikatos ir verslo įrašai, pensijų kaupimo sutarčių registras, nekilnojamojo turto kadastras, asmens tapatybės dokumentų duomenys ir kita bus kaupiami, saugomi vadinamuosiuose „debesyse“ – virtualiose duomenų saugyklose. Tai leis kitos šalies serveriuose apsaugoti svarbią Estijos informaciją ir užtikrins, kad kilus kokiai nors nelaimei valstybės darbas nenutrūktų.

Įvairiomis priemonėmis valdymą optimizavę estai internetinėje svetainėje „E-Estonia“ įvardina, kad vienas iš didžiausių privalumų, kuriuos suteikia tokia inovatyvi strategija – tai labai daug sutaupyto laiko, kuris reikalingas, kai dokumentus tvarko ir administruoja fiziniai asmenys. Kita vertus, perėjus prie skaitmenizuoto valdymo buvo sukurta daugybė darbo vietų informacinių technologijų ir su jomis susijusiems specialistams.

Išradingumu stebinanti šalis siunčia linkėjimų Lietuvai
© DELFI / Orestas Gurevičius

Apie Estijos patirtį šioje srityje bus kalbama per Didžiąją idėjų ir pokyčių konferenciją „Idėja Lietuvai“, kuri vyks 2018 m. vasario 1 d. Vilniuje, parodų ir konferencijų centre „Litexpo“.

Šioje konferencijoje bus pirmą kartą paskelbtos išrinktos 3 proveržio idėjos Lietuvai. Istoriniame Lietuvai renginyje dalyvaus populiariausių idėjų autoriai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, Lietuvos intelektualai, žymiausi visuomenininkai, verslininkai ir valdžios atstovai, susivienijusi žiniasklaida. Konferencijoje gali dalyvauti kiekvienas, įnešęs savo indėlį į tolimesnį idėjų įgyvendinimą.

Konferencijoje – užsienio šalių proveržio patirtys ir sėkmės istorijos, specialūs jungtiniai žymių lietuvių pranešimai.

Dalyvaukite: www.idejalietuvai.lt/konferencija

Sekite IDĖJA LIETUVAI naujienas Facebook‘e: www.facebook.com/IdejaLietuvai

Visa informacija ir registracija čia.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Nausėda su Airijos premjeru aptarė ES biudžeto derybas (2)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su Airijos Ministru Pirmininku...

Pasaulyje sutriko TikTok veikla (14)

Ketvirtadienio vakarą sutriko socialinio tinklo TikTok veikla. Vartotojai visame pasaulyje...

Naujuoju Eurogrupės vadovu išrinktas airis Paschalis Donohoe

Airijos finansų ministras Paschalis Donohoe ketvirtadienį buvo išrinktas naujuoju Eurogrupės...

Maldeikienė – apie priimtą Mobilumo paketą ir Lietuvos vežėjus: tos darbo vietos – vergovinės (297)

Europos Parlamentas patvirtino vežėjų veiklos griežtinimą numatantį Mobilumo paketą, kuriam...

Maskva naikina visus dėl koronaviruso įvestus apribojimus verslui (3)

Maskvos meras Sergejus Sobianinas pareiškė , kad nuo liepos 13 dienos sostinėje atšaukiami visi...

Top naujienos

Nutylėtos monstrų linksmybės: iš skausmo klykiau ir maldavau nustoti, bet juos ašaros tik dar labiau užvedė (129)

Kruvinas linksmybes, kurios vos nesibaigė skaudžia tragedija, iš anksto suplanavę trys...

Jasikevičius rekomendavo įpėdinį: „Žalgiris“ domisi trenerio iš Turkijos paslaugomis (55)

Praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Kauno „Žalgirio“ direktorius Pauliaus Motiejūno...

Įamžino įžūlų vairuotojo elgesį: panoręs aplenkti lėtesnį, atsidūrė per plauką nuo mirties (282)

Portalo „ Kas vyksta Kaune “ skaitytojai dalinasi vaizdo įrašu, kuriame matyti neatsakingas ir...

Viktoras Bachmetjevas

Esminiai dalykai. Pokalbis su istoriku Kastyčiu Antanaičiu: kas meluoja, sakydamas, kad „ir tada dirbo Lietuvai“?

„Esminiuose dalykuose“ – pokalbis apie istorijos mokslą ir sovietinės Lietuvos istoriją....

Pinigų neskaičiuojanti „Barcelona“ užsitraukė dar vienos Eurolygos žvaigždės rūstybę (79)

Ambicijų nestokojantis ir itin galingu biudžetu apsiginklavęs „Barcelona“ klubas savo...

Nors vasara įpusėjo, savaitgalis šiluma nelepins (1)

Penktadienio dieną per Lietuvą toliau keliaus drėgmę nešantis atmosferos frontas. Lietūs bus...

Ištekėjusiai dviejų vaikų mamai meilužio dėmesys suteikė sparnus: viską pakeitė karantinas (159)

Dominyką pirmą kartą pamačiau prieš pusantrų metų, kai dalyvavome viename renginyje. Tai buvo...

Gatvėje likusi Daina Bilevičiūtė turėjo grįžti į Lietuvą: dėl varžytinėse parduoto buto užgriuvo rūpesčiai (147)

Dar prieš karantiną Daina Bilevičiūtė išvyko į Jungtinę Karalystę. Dėl koronaviruso...

Vilniečius nustebino neįprastose vietose besileidžiantys oro balionai: nutūpė visai šalia gatvės (6)

Ketvirtadienio vakarą Vilniaus gyventojai užfiksavo neįprastų vaizdų. Mirš miesto dažnai...

|Maža didelių žinių kaina