Pernai vidutiniškai per mėnesį prekiaujantis NT asmuo gavo 8 392 Lt pajamų neatskaičius mokesčių. 2012 m. šios pajamos siekė 5 739 Lt, o per pastarųjų penkerių metų laikotarpį jos vidutiniškai sudarė apie 6 tūkst. Lt.
Pajamas iš NT 2013-aisias deklaravo 14 464 gyventojai, o vidutinė apmokestinama suma per mėnesį siekė 400 Lt žmogui.
„Re/max Lietuva” regiono direktorius ir savininkas Žiuljenas Galeckas skaičiuoja, kad Lietuvoje tarpninkavimu NT srityje verčiasi kur kas mažiau žmonių: Vilniuje jų yra apie 600, o visoje Lietuvoje – iki 1 500.
„Veikiausiai, dauguma pajamas iš NT deklaravusių žmonių nuolat šia veikla nesiverčia. Atitinkamai, gyventojai ne visada moka mokesčius nuo gautų sumų, nes galioja mokestinės lengvatos turtą išlaikius tam tikrą laiką ar ji paveldėjus”, - paaiškina Ž. Galeckas.
Jis skaičiuoja, kad Lietuvoje yra investuotojų, kurie išgyvena iš investicijų į NT: JAV apie 23 proc. visų sandorių yra sudaromi investuotojų, Lietuvoje ši dalis – šiek tiek mažesnė, bet artėjanti prie 20 proc.
„Investuotojams reikia turėti nuosavų pinigų, gauti bankinį finansavimą – sudėtinga, pavyzdžiui, per varžytines negali objektų įkeisti. Manau, vienas investuotojas per metus galėtų pirkti, suremontuoti ir parduoti kokius 3 butus ir iš to uždirbti apie 15-20 proc. Pasitaiko atvejų, kai iš varžytinių turtas nuperkamas už 90 000 Lt, suremontuojamas, „Ikea“ turime, gražiai pateikus galima parduoti už 150 000 Lt, nors remontas ir papildomos investicijos sudarė apie 30 000 Lt”, - paaiškina Ž. Galeckas.
Pasak jo, Lietuvos NT rinka - dar atvira naujiems investuotojams, nes gyventojai nelinkę savarankiškai investuoti į planuojamą parduoti turtą.
„Kartais ateina pirkėjai, kurie turtą sutvarko ir atsiranda galimybė uždirbti. Prieš krizę didysis pirkimas vyko, kai butai buvo rezervuojami statomuose daugiabučiuose iš planų, o vėliau – perparduodami. Dabar šio reiškinio beveik nėra“, - pastebi NT rinkos žinovas.
Statistikos departamento duomenimis, NT sektoriaus darbuotojų atlyginimai pernai ketvirtą ketvirtį siekė 1 735 Lt „į rankas“. Per metus jie padidėjo beveik 11 proc.
Didesnės pajamos - iš vertybinių popierių
Kur kas didesnės pajamos - prekiaujančių vertybiniais popieriais. Pernai vidutiniškai per mėnesį tuo besiverčiantis žmogus gavo 44 231 Lt pajamų, kai 2012 m. - 30 483 Lt. Per pastaruosius penkerius metus šios srities žmogaus vidutinės pajamos siekė apie 35 tūkst. Lt.
2013 m. pajamas iš prekybos vertybiniais popieriais deklaravo 8 110 gyventojai, vienam jų per mėnesį teko apie 1 400 Lt apmokestinama suma.
Jis dėsto, jog vidutinė akcijų rinkų metinė grąža siekia 7-8 proc., tačiau neverta turėti iliuzijų dėl didelių ir nuolatinių grąžų.
„Vidutinis Lietuvos gyventojo finansinis turtas yra nedidelis: nuo 100 tūkst. Lt portfelio, kuris Lietuvos masteliais yra nemažas, pelnas būtų 10 tūkst. Lt, o mokesčiai pagal pernai galiojusį įstatymą - 1,5 tūkst. Lt. Šiemet galioja lengvata, kad iki 10 tūkst. Lt pelnas yra neapmokestinamas“, - vardija V. Plunksnis.
Vertindamas Mokesčių inspekcijos duomenis, V. Plunksnis svarsto, kad veikiausiai pajamas iš vertybinių popierių kilsteli įmonių akcijų pardavimai dėl mokestinės sistemos permainų.
„Mokestinės sistemos permainos paskatino perėjimą prie įmonių valdymo per kontroliuojančias įmones. Anksčiau, jei verslininkas turėjo akcijų kaip fizinis asmuo, dabar jų turi per įmones Lietuvoje, Estijoje ar kitoje šalyje“, - pastebi jis.
Apibendrindamas V. Plunksnis sako, jog Lietuvoje yra gyvenančių iš prekybos vertybiniais popieriais.
„Vieni turi sukaupę pakankamai didelį kapitalą, kuris matuojamas milijonais litų, tad jiems uždirbamas procentas leidžia gyventi. Kiti – spekuliantai, kurie nori išnaudoti rinkos svyravimus, jų apyvartos – didelės, bet ar jie gali pasigirti dideliais pelnais, aš nežinau“, - teigia investuotojas.
Statistikos departamento duomenimis, finansinio ir draudimo sektoriaus darbuotojų atlyginimai pernai ketvirtą ketvirtį siekė 3 136 Lt „į rankas“. Per metus jis padidėjo daugiau nei 1 proc.
Didžiausios deklaruotos pajamos – iš kelių veiklų
Didžiausios pernai deklaruotos pajamos - 610 mln. Lt, tačiau jos gautos ne iš vienos veiklos rūšies, o iš keleto.
Antroje vietoje rikiuojasi žmogus, gavęs 360,9 mln. Lt, o trečioje – 333,96 mln. Lt. Šios pajamos deklaruojamos neatskaičius mokesčių.
Vertinant pastarųjų penkerių metų deklaruotas pajamas, šie skaičiai nestebina, nes 2011 m. didžiausia deklaruota pajamų suma siekė 1,372 mlrd. Lt, o pernai – 753,6 mln. Lt.
Pernai įspūdingiausia deklaruota suma prekybos vertybiniais popieriais rinkoje siekė 360,899 mln. Lt – tokias pajamas deklaravo vienas asmuo. Visgi pernai didžiausios asmens pajamos iš vertybinių popierių siekė 753,645 mln. Lt.
Prekybos NT rinkoje daugiausiai pajamų 2013 m. deklaravęs asmuo nurodė, jog per metus gavo 100,356 mln. Lt. Tai yra gerokai daugiau nei 2012 m., kai didžiausia deklaruota suma siekė 15,073 mln. Lt.
Kas traukia Mokesčių inspektorių dėmesį?
„Rizikingiausiais atvejais Mokesčių inicijuoja kontrolės veiksmus, ypatingą dėmesį skirdama agresyviajam mokesčių planavimui. Pernai iš viso atlikta gyventojų 10 669 kontrolės veiksmų, iš jų 392 mokestiniai patikrinimai, 9492 operatyvūs patikrinimai ir 785 mokestiniai tyrimai. Šių kontrolės veiksmų metu nustatyta papildomai mokėti 37, 210 mln. Lt“, - įvardija jis.
Pernai Mokesčių inspekcija ėmėsi tirti 6 asmenis, valdančius didelės vertės turtą ir gaunančius žymias metines pajamas. 2012 m. inspektorių dėmesį patraukė 19 asmenų.
„Kontrolės veiksmų metu nustatyta, kad kai kurie asmenys, nepagrįstai naudodamiesi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo lengvatomis, gaudavo ženklias neapmokestinamųjų pajamų sumas“, - sako D. Buta.
Dažniausiai mokesčių gyventojai nesumokėdavo, kai būdami įmonių akcininkais sudarydavo įvairius sandorius su kontroliuojamomis įmonėmis, neapmokėtą įsiskolinimą įformindavo kaip paskolas, už kurias buvo mokamos palūkanos.
„Pagal tokias schemas neapmokestintas pajamas yra gavę 7 asmenys, pavyzdžiui, gyventojas iš kontroliuojamų juridinių vienetų gavo 6 mln. Lt palūkanų, kurios patikrinimo metu pripažintos apmokestinamosiomis pajamomis“, - skaičiuoja D. Buta.
Gyventojai mokesčių vengė ir nurodydami mažesnes parduoto nekilnojamojo turto kainas.
„Pavyzdžiui, gyventojas pardavė nekilnojamąjį turtą už 0,3 mln. Lt, kai jo tikroji rinkos vertė nustatyta 4,6 mln. Lt. Patikrinimo metu mokesčiai perskaičiuoti nuo pajamų pagal tikrąją rinkos vertę“, - kitą pavyzdį pateikia D. Buta.
Rinkdamiesi gyventojus patikrinimui, mokesčių inspektoriai didžiausią dėmesį skiria asmenų turimo turto ir pajamų neatitikimui, taip pat asmenims, kurie neturi žinomų pajamų šaltinių, tačiau įsigijo turtą, jį išlaiko, patiria kitas išlaidas, tai yra, kurie galimai gauna nedeklaruotų pajamų, įskaitant pajamas, galimai gaunamas iš šešėlinės ekonomikos.
2011 - 2013 m. nustatyti 294 neteisėto praturtėjimo atvejai - iš jų 93 atvejai per 2013 m. Nustatyta turto, kurio įsigijimui pagrįsti trūksta teisėtų pajamų, vertė – apie 114 mln. Lt.
