Įspūdingas rodiklis Graikijoje, kurio niekas tiksliai negali įvardyti

Graikijoje – antrą savaitę bankų sistema yra beveik paralyžiuota, o gyventojai rikiuojasi eilėse prie bankomatų.

Jau dabar Graikija pagal grynųjų pinigų kiekį ekonomikoje atrodo įspūdingai, o ar apskritai įmanomas šiuolaikinės ekonomikos egzistavimas be bankų?

DELFI kalbinti ekonomistai pripažįsta, kad iš pradžių tai būtų sunkiai įmanoma, tačiau kartu sutinka, kad ekonomikos sugebėtų prisiderinti. Juo labiau, kad randasi įvairių alternatyvų, pavyzdžiui, virtuali valiuta bitkoinai.

„Nemanau, kad šalis galėtų gyventi visiškai be bankų. Netgi jeigu ir būtų bankinė krizė, vis tiek kažkoks funkcionavimas, bent minimalus, būtų. Mes galime palyginti su 2009 m. pradžia, kai buvo bankų krizė. Žinoma, ne tokio masto, kad visai viskas neveiktų, bet tuo metu staigiai buvo nutrauktas kreditavimas įmonėms. Be to, labai daug graikų savo pinigus užsienio bankuose ne Graikijoje“, - DELFI sakė ekonomistas Rimantas Rudzkis.

Tiesa, nereikia pamiršti, kad Graikijos krizė neįvyko šiandien ir vakar, ji trunka kelerius metus.

„Kai visą laiką kabo grėsmė, kad bankus gali ištikti krizė, manau, kad įmonės sukaupė kažkokius pinigų rezervus apyvartinėms lėšoms, matyt, ir žmonės turi sukaupę grynųjų pinigų. Tačiau jeigu nebūtų pasiruošimo periodo ir staiga užsidarytų bankai, tai dabartinė ekonomika tiesiog sustotų. Jeigu dabar apklaustume Lietuvos žmones, paaiškėtų, kad pakankamai didelis skaičius lietuvių namuose nelaiko grynųjų pinigų atsargų, visi naudojamės kortelėmis, bankų sąskaitomis ir sataupų namuose nelaikome“, - sakė R. Rudzkis.

Kita vertus, ekonomistas mano, kad ilgainiui ekonomika prisitaikytų.

„Žinoma, iš bado staiga visi neišmirtų, bet pasekmės ekonomikai būtų žiaurios. Galbūt jos būtų trumpalaikės, paskui ekonomika prisitaikytų. Be to, pavyzdžiui, yra atsiskaitymai bitkoinais, kurie yra nesusiję su bankine sistema. Taigi, matyt, išeičių visada būtų rasta, tačiau dabartinė ekonomikos struktūra, jos funkcionavimas yra iš esmės paremtas finansinių institucijų naudojimu“, - svarstė jis.

Ekonomistas Valdemaras Katkus paklaustas, ar dabartiniame pasaulyje yra įmanomas gyvenimas be bankų, paklausė, ar įmanomas gyvenimas be skolų?

„Mano klausimas yra, ar gali žmonės gyventi be skolų. Mano atsakymas – ne, negali. Tai gana seniai ir parodė istorija. Iš karto galiu pasakyti, kad dabartinėje valstybėje gyvenimas be bankų yra neįmanomas. Jeigu žiūrėtume nuo pradžių, kaip atsiranda pinigai, reikėtų kelti klausimą, ar įmanomas gyvenimas be skolų? Istoriškai skola atsirado pirmiau, o po to atsirado pinigai, kurie padeda tvarkyti skolas. Bankuose laikomi indėliai yra banko skolos raštelis mums“, - DELFI sakė jis.

Šiuo metu Graikijos žmonės, pasak ekonomisto, yra perėję prie grynųjų pinigų, kurie yra aukščiausios rūšies Centrinio banko pinigai.

„Banknotų privilegiją turi tik Centrinis bankas, o banknotų naudojimas bet kurioje ekonomikoje leidžia apeiti bet kokius bankus. O banknotas arba grynieji pinigai yra indėlis Centriniame banke.  Kas dabar vyksta Graikijoje? Žmonės atsiima pinigus iš privačių bankų ir pereina į Centrinio banko indėlius. Taip jie rodo, kad vienas iš keturių didžiųjų Graikijos bankų turės bankrutuoti, nes paskolos juose liko, o indėlių sumažėjo“, - sakė V. Katkus.

Ekspertiniais skaičiavimais, Graikijos ekonomikoje grynųjų pinigų yra 53 mlrd. eurų arba iki 40 proc. visos ekonomikos. Taigi grynaisiais Graikijoje laikomos milžiniškos sumos.

Prieš euro įvedimą grynųjų pinigų Lietuvoje buvo saugoja apie 10 proc. Po to jų kiekis dar labiau sumažėjo.

Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu apyvartoje yra 1,8 mlrd. Lietuvos banko išleistų eurų. Graikijos centrinio banko gegužės duomenimis, gegužę šalyje cirkuliavo 26,4 mlrd. eurų.

Taigi, oficialiais duomenimis, grynieji Lietuvoje sudarė apie 5 proc. ekonomikos, o Graikijoje – apie 15 proc.

Tačiau ekspertų įvardijami kur kas didesni skaičiai dėl to, kad dėl aktyvaus turizmo į Graikiją įvežama daug valiutos, kuri gali likti neapskaityta.

Ekonomistas svarsto, kad Graikijos centrinis bankas gali imtis leisti antrąją valiutą, kuri cirkuliuotų greta euro.

„Taip pat buvo 1992-1993 m., kai Lietuvoje kūrėsi Centrinis bankas. Graikai būtų tokioje pačioje situacijoje kaip mes buvome su rubliu tuo metu. Tuo metu šalyje cirkuliavo rubliai, o mes lygiagrečiai pradėjome leisti savo valiutą - „žvėrelius“. Tik vėliau valiuta buvo pakeista į litus. Taigi tie, kurie Lietuvoje gyveno prieš 25-erius metus, puikiai įsivaizduoja, kaip atrodo toks gyvenimas. Bet gyvenimas vyko, žinoma, rubliniai indėliai nuvertėjo, vėliau jie buvo kompensuojami“, - prisiminė tuo metu Lietuvos banke dirbęs V. Katkus.

Galutinis sprendėjas Graikijoje yra centrinis bankas.

„Yra du keliai: Centrinis bankas, nusižengdamas teisės aktams, gali pats imti spausdinti eurus ir juos teikti komerciniams bankams, kad jie nesužlugtų arba gali tiesiog atsirasti kiti skolos rašteliai (angliškai IOU). Tokie skolos rašteliai buvo atsiradę Kipre tarp įmonių, kai bankai buvo uždaryti. Beje, vekselių rinka pasaulyje yra didžiulė. Tiesa, tokie skolos rašteliai yra labiau paplitę tarp įmonių“, - svarstė pašnekovas.

Tarptautiniai ekspertai vertina, kad Graikijoje ekonomikos nuosmukis yra vienas didžiausių istorijoje per pastaruosius šimtmečius.