Nordea“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad nepaisant to, kad bendra Lietuvos demografija daug kam kelia siaubą, šalies situacija Europos kontekste nėra tokia bloga, o kalbant apie Vilnių šis turi potencialo po 20-30 metų tapti didžiausiu gyventojų skaičiumi miestu Baltijos šalyse.

Apie demografijos keliamus iššūkius Lietuvai ir jos ekonomikai Ž. Mauricas kalbėjo Vilniuje vykusiame Lietuvos urbanistiniame forume „Retrospektyva“.

„Lietuva nėra Vilnius, o Vilnius nėra Lietuva“, - tai pranešimo pradžioje akcentavo ekonomistas.

Kalbėdamas apie sostinės demografinę būklę Ž. Mauricas pastebėjo, kad didžioji dalis būsto paskolų gavėjų yra 25-40 m. gyventojai.

Žygimantas Mauricas
„Lietuvoje yra labai įdomus faktas, būtent pakankamai jaunų specialistų pajamos yra didžiausios. Tai yra didelis skirtumas, lyginant su Vakarų Europa. Žiūrint į Europos Sąjungos vidurkį, didžiausias pajamas gauna 40-60 m. gyventojai, o, pavyzdžiui, Vokietijoje – 60-70 m. Lietuvoje didžiausias pajamas gauna 30-40 m. gyventojai. Pagal „Sodros” statistiką, šių metų spalio mėnesį daugiau nei 1 tūkst. eurų pajamas gaunančių gyventojų dalis minėtoje amžiaus grupėje sudarė 23 proc., kai kitose amžiaus grupėse ta dalis yra daug mažesnė“, - akcentavo ekonomistas.

Apžvelgdamas bendrą Lietuvos geografinę padėtį Ž. Mauricas paminėjo, kad Lietuvos situacija būtų buvusi ideali, jei ne emigracija.

„Dabar turime tokią situaciją, kad jauno amžiaus grupėje gyventojų turime daug (25-39 m.) ir jų dalis dar didės. Taip, dėl emigracijos esame šiek tiek nukentėję, nes tam tikrose amžiaus grupėse emigrantų procentas jau siekia net 20 proc., bet net vertinant tai, mes turime 212 tūkst. gyventojų 20-24 m. amžiaus grupėje“, - džiaugėsi ekonomistas.

„Nordea“ atstovas neigė mitą, kad Lietuvos demografinė padėtis yra prastesnė nei Europos Sąjungos. Žiūrint į jaunimo skaičių nuo visų gyventojų Lietuvoje jų yra 13 proc., o ES vidurkis – 11 proc.

„Net ir neskaičiuojant emigracijos, mes esame jaunesnė tauta. Jaunų specialistų, Lietuvos darbo rinkoje aktyvių žmonių procentas yra mažesnis, bet pirmasis skaičius yra svarbesnis, nes tai mūsų ateitis po dvidešimties metų“, - akcentavo Ž. Mauricas.

Ekonomisto teigimu, tokia situacija susiklostė po to, kai ES gimstamumas nuosaikiai mažėjo nuo 1970 m., o Lietuvoje buvo ypač aktyvus devintajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje.

Vis dėlto „Nordea“ atstovo teigimu, svarbu pažiūrėti ne tik į išorinės migracijos poveikį šalies ekonomikai, bet ir vidinės migracijos.

„Vilniuje 26 proc. gyventojų yra jauni profesionalai, Kaunas, Klaipėda – daugiau nei 20 proc., o Panevėžys turi tam tikrų problemų išlaikant jaunus žmones. Tai tikriausiai susiję su tuo, kad miestas neturi universiteto, labai geras susisiekimas su Vilniumi, Ryga, tai todėl, matyt, žmonės labiau linkę migruoti“, - kalbėjo ekonomistas.

Pasak jo, Lietuvoje formuojasi trys traukos centrai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Tuo metu visi likę miestai traukiasi ir provincialėja.

„Yra susidaręs mitas, kad kaimai ir maži miesteliai nyksta tik Lietuvoje, bet jie nyksta visur. Aš lyginu su Skandinavija, nes jei jau ten nyksta, tai nyksta ir kitur. Skandinavija yra socialiai lygus regionas, todėl ten yra mažai paskatų kraustytis į didžiuosius miestus“, - aiškino Ž. Mauricas.

Lygindamas Lietuvą su Skandinavijos šalimis, ekonomistas pastebi, kad Švedijoje daugiau jaunų gyventojų dalis yra susikoncentravusi ties Stokholmu, Gotenburgu ir Malme, Suomijoje – tik Helsinkyje, Norvegijoje – pakrantėje arba Osle, o Danijoje visi regionai turi prastesnę demografinę situaciją nei Lietuva.

„Vis dėlto palyginus Baltijos šalių regionus, Lietuvoje pokyčiai vyksta labai radikaliai. Tiek masiškai emigruoja į Vilnių, tiek masiškai emigruoja iš kitų regionų. Dėl to ekonomikos galia vis labiau koncentruojasi didžiuosiuose miestuose“, - pasakojo Ž. Mauricas.

Pasak ekonomisto, iš visų Baltijos miestų jaunų žmonių skaičius per paskutinius trejus metus labiausiai augo Vilniuje.

„Galima išdidžiai pareikšti, kad Vilnius yra sparčiausiai augantis miestas Baltijos šalyse. Dėl to ir turime tokią situaciją nekilnojamojo turto rinkoje. Kitas sparčiai augantis miestas yra Tartu. Dar turime ir Kauną. Klaipėda šiek tiek keliauja į minusą, bet dar balansuoja ties riba. Beje įdomus faktas, kad Ryga atrodo labai prastai. Ryga sunkiai sugeba pritraukti gyventojų iš kitų regionų, nes iš Daugpilio ar Liepojos gyventojai mieliau emigruoja į Rusiją ar į Europos Sąjungą“, - rodydamas statistinius duomenis kalbėjo ekonomistas.

Ž. Mauricas skaičiuoja, kad 2015 m. Talinas turi 107 tūkst. 25-39 m. gyventojų, Ryga – 149 tūkst., o Vilnius – 141 tūkst.

„Mano prognozės, kad jei tendencijos, kaip dabar, tęsis, tai Vilnius po kokių 15 metų, tikėtina, gali aplenkti gyventojų skaičiumi Rygą“, - vilties įliejo ekonomistas. Pasak jo, Rygoje vyresnio amžiaus žmonių yra 23 tūkst. daugiau nei Vilniuje, tuo metu Vilniuje yra apie 7 tūkst. daugiau jaunimo nei Rygoje.

Dar viena gera naujiena Vilniui - čia yra geriausia situacija žiūrint į vaikų skaičių. Taline šiuo metu yra 23,7 tūkst. 0-5 m. amžiaus vaikų, Rygoje – 34 tūkst., Vilniuje – 34,1 tūkst.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1074)