Bitkoinus 2009 metais sugalvojo pseudonimu Satoshi Nakamoto pasivadinęs programuotojas. Ši technologija grįsta duomenų šifravimu ir decentralizuotu jų kaupimu.
Bitkoinai didesnio visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimo sulaukė 2013–2014 metais. Maždaug tuo metu ėmė rastis ir kitos tam tikromis savybėmis išsiskiriančios kriptovaliutos, pavyzdžiui, „Ethereum“ ar „Dash“.
Iki 2017 metų jų kaina augo pakankamai nuosaikiai, tačiau dabartinis šuolis „Swedbank“ vyriausiajam ekonomistui Nerijui Mačiuliui kelia nerimą.
„Socialiniuose tinkluose mirga reklamos, raginančios investuoti į šias sparčiai brangstančias naujas turto klases, o žiniasklaidoje galima pamatyti antraščių, prognozuojančių, kad, pavyzdžiui, vienas bitkoinas už dešimtmečio kainuos 100 tūkst. ar net milijoną JAV dolerių.
Neracionalūs lūkesčiai ir svajonės greitai praturtėti, sukuria netvarią paklausą ir yra akivaizdus burbulo indikatorius“, – šią savaitę žiniasklaidai išplatintame komentare teigė jis.
Ekonomistas sakė, kad dalis kriptovaliutų brangimo yra susiję su augančiu jų žinomumu ir galimybėmis atsiskaityti už prekes ir paslaugas.
„Vis tik didžiausia šių valiutų stiprybė yra ir jų silpnybė – jos išlieka pažeidžiamos galimiems vyriausybių bandymams apriboti augančią terpę, kurioje nevaržomas mokesčių vengimas bei atsiskaitymai už nelegalias prekes ir paslaugas.
Tačiau noras atsiskaityti kriptovaliutomis nebuvo pagrindinė svaigaus jų kainos šuolio priežastis. Vis dažniau gyventojai perka kriptovaliutas tik dėl to, kad tikisi jų brangimo“, – teigė N. Mačiulis.
Korekciją mato vasaros pabaigoje
Lietuvoje veikiančios bitkoinų keityklos „SpectroCoin“ vadovas Vytautas Karalevičius sakė, kad iš esmės sutinka su N. Mačiulio požiūriu.
„Su kriptovaliutomis yra taip, kad jų vertė turėtų didėti kartu su augančiu atsiskaitymų skaičiumi – kuo daugiau atsiskaitymų naudojant valiutą, tuo jos vertė didesnė. Tačiau vartojimas neaugo tiek smarkiai, kiek išaugo kaina.
Ji augo dėl kitų dalykų: pavyzdžiui, atsirado kitų kriptovaliutų, kaip „Ethereum“, „Dash“ ir t.t., o daugumai jų įsigyti reikia bitkoinų.
Dauguma keityklų, kurios keičia eurus į bitkoinus, kitų kriptovaliutų nekeičia. Dėl to žmonės perka bitkoiną ir už jį perka kitas valiutas. Natūraliai išeina taip, kad bitkoinas tampa tarpine grandimi, kuri dėl to, kad kyla kitos valiutos, irgi tuo pačiu kyla“, – komentavo jis.
V. Karalevičiaus manymu, naujų kriptovaliutų burbulas yra spekuliacinis.
„Pavyzdžiui, „Ethereum“, kuri turi dideli potencialą, bet kol kas nėra praktinių šios kriptovaliutos panaudojimo būdų. Dar yra aibė kitų kriptovaliutų, kur žmonės nelabai įsigilina, kas po jomis slepiasi ir kokie yra jų pranašumai.
Manau, čia daugiau lemia lūkesčiai, o ne realus panaudojimas. Tarkim, „Dash“ yra naudojamas, bet palyginus su bitkoinu, ženkliai mažiau“, – pasakojo jis.
V. Karalevičius DELFI sakė, kad dabartinės situacijos korekcija, kitaip tariant, burbulo sprogimas, gali įvykti iki šios vasaros pabaigos arba rudens vidurio.
„Paklausa nėra tvari“, – pridūrė „SpectroCoin“ vadovas.
Nereguliuojama rinka
V. Karalevičius teigė pastebintis vis didesnį kriptovaliutų naudojimą ir Lietuvoje.
„Iš atsiskaitymo pusės – daug daugiau žmonių naudoja, ypač tie, kas dirba internetu. Dar dalis žmonių domisi norėdami, taip sakant, „nepraleisti važiuojančio traukinio“ ir naudoja investicijoms, bet jų nėra daug“, – pasakojo bitkoinų keityklos vadovas.
Tuo metu Lietuvos bankas įspėja, jog virtualios valiutos Lietuvoje yra neprižiūrimos ir nereguliuojamos.
„Asmenys, perkantys ar naudojantys tokias valiutas, prisiima visą su jomis susijusią riziką ir atsakomybę už galimus nuostolius“, – rašoma pavasarį platintame pranešime.
Centrinis bankas taip pat pastebėjo, kad šios valiutos yra virtualios ir neturi jokio susiejimo su realiu turtu, jos vertos tiek, kiek jas vertina žmonės ir koks jų poreikis.
„Staiga sumažėjus žmonių, norinčių ar galinčių naudoti tam tikrą valiutą, skaičiui, jos vertė gali labai nukristi“, – nurodo finansų rinkų reguliuotojai.
V. Karalevičius pastebėjo, kad bitkoinai savo esme labiau panašūs į elektroninį paštą, o ne mokėjimo įstaigose išleidžiamus elektroninius pinigus.
„Tai pats reglamentavimas yra labiau vartotojų supažindinimo su rizikomis, – svarstė jis. – Šiuo metu dauguma žmonių, kurie naudojasi jomis atsiskaitymui, yra pakankamai apsišvietę. Tie, kurie bando investuoti, vis tiek praleidžia pakankamai daug laiko, siekdami suprasti, kaip tai veikia.“
