Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, apie nekontroliuojamus internetu parduodamų daiktų srautus viešu pareiškimu perspėjo nevyriausybinės organizacijos bei Europos pramonininkų asociacija, įskaitant Europos aplinkos biurą ir WEEE forumą – tarptautinį kompetencijų centrą, susijusį su elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymu.
Tai, ką perkame internetu, nėra saugu
„Viešame nevyriausybinių ir pramonininkų organizacijų pareiškime pateikiami tyrimų duomenys prilygsta pavojaus signalui. Europos vartotojų organizacijos BEUC duomenimis, net du trečdaliai iš 2020 m. internetinėse pirktų 250 tikrintų daiktų neišlaikė saugos testo.
Kitų organizacijų duomenimis, 2022 m. iš žinomų prekybos internetu tinklų pirktų šviestuvų 10 iš 12 neatitiko elektros saugos taisyklių. Be to, 90 proc. už ES ribų pirktų daiktų cheminė sudėtis neatitiko ES reikalavimų. Penkiose ES šalyse vykdyto tyrimo metu buvo nustatyta, kad 84 proc. ne ES pardavėjų internetinėse prekyvietėse siūlė ES saugos reikalavimų neatitinkančius žaislus“, – atkreipia dėmesį Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas.
Pasak jo, šių duomenų yra daugiau nei pakanka, kad vartotojai pasijustų itin nesaugūs. Negana to, ES valstybių kontroliuojančios institucijos turėtų suklusti ir dėl prekiautojų internetu nesumokamų mokesčių. Jungtiniame organizacijų pareiškime nurodoma, kad Prancūzijoje 2020 m. net 98 proc. „Amazon“ ir „Cdiscount“ prekybos tinklų pardavėjų nemokėjo PVM.
Trūkstant kontrolės ir skaidrumo, lygia greta rizika kyla ir įgyvendinant išplėstinės gamintojų atsakomybės principą, tvarkant atliekas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, 2018 m. buvo nesumokėta 5–10 proc. mokesčių, kurie privalėjo būti panaudoti elektronikos atliekų tvarkymui.
Atsakingam verslui – neatsakingo verslo našta
„Atstovaudami gamintojus ir platintojus, siekiančius atsakingai tvarkyti elektronikos, baterijų ir dujošvyčių lempų atliekas, matome, kad mūsų pastangos skęsta nevaldomame internetinės prekybos sraute.
Ribotai kontroliuojamoje rinkoje apeinantys įstatymus ir atliekų tvarkymu nesirūpinantys prekiautojai įgyja pranašumą prieš tuos, kurie sąžiningai moka mokesčius ir skiria lėšų atliekų tvarkymui, prisideda prie Europos žaliojo kurso ir žiedinės ekonomikos. Teisėti rinkos žaidėjai priversti nešti nesąžiningo verslo užkrautas naštas. Kartu tai nutolina ir nuo ambicingų ES tvarumo ir klimato kaitos stabdymo tikslų ar netgi grasina aplinkosaugos krizėmis“, – aiškina L. Ivanauskas.
EPA vadovas atkreipia dėmesį, kad apie tai, kokie produktai per internetines prekyvietes patenka į Lietuvos rinką, galime tik spėlioti, nes oficialių duomenų neturime. Žinome tik bendruosius prekybos internetu rodiklius, kuriuos pateikia Valstybės duomenų agentūra ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, prekybos užsakomuoju paštu arba internetu apyvarta, palyginti su 2019 m., 2022 m. išaugo beveik 2,4 karto. Tai – akivaizdus prekybos platformų šuolis per labai trumpą laikotarpį, tad, tikėtina, neatsakingo verslo atvejų at nekokybiškų prekių rinkoje irgi padaugėjo.
Skundžiasi dėl prietaisų kokybės
„Per pastaruosius 4 metus vartotojų skundai dėl buitinių elektros prietaisų yra antroje vietoje tarp visų prekių po drabužių ir avalynės. Dažniausiai vartotojai skundžiasi dėl prekių kokybės, o įsigijus internetu ypač aktuali problema – mechaniniai pažeidimai, kurių kilmę sunku įrodyti. Pavyzdžiui, internetu įsigyjamas televizorius, kurjeris prekę pristato, vartotojas pasirašo, kad prekę priėmė be pretenzijų, o išpakavęs pamato, kad prekė pažeista. Tokiu atveju sunku įrodyti, ar trūkumas atsirado dėl pardavėjo, dėl kurjerio kaltės, o gal dėl vartotojo kaltės netinkamai prekę išpakuojant ar ją laikant“, – sako Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktorė Goda Aleksaitė.
Dėl to, anot VVTAT vadovės, vartotojams patariama rinktis prekės pristatymą ar užnešimą į namus, o geriausia – ir išpakavimą ar patikrinimą įjungus, kad trūkumus matytų ne tik vartotojas, bet ir pardavėjo atstovas ar kurjeris. Kitu atveju vartotojui patariama bent jau kurjeriui matant apžiūrėti pristatytos prekės pakuotę, ar ji nepažeista, neįlenkta – neskubėti pasirašyti dokumentų.
Pasak G. Aleksaitės, svarbu ir tai, kad perkant elektronikos prietaisus internetu, kitaip nei fizinėje parduotuvėje, kokybiškus galima grąžinti per 14 dienų, jeigu tie prietaisai nebuvo panaudoti ir nepraradę prekinės išvaizdos. Paprastai internetu įsigytą kokybišką prekę galima grąžinti, jeigu ji buvo apžiūrėta tiek, kiek tai galima padaryti fizinėje parduotuvėje. Pavyzdžiui, jei mobiliajame telefone jau atsisiunčiama kokia nors programėlė, jis vertinamas kaip panaudotas ir jo grąžinti jau būtų nebegalima.
„Taip pat aktuali problema, dėl kurios atmetami vartotojų reikalavimai nagrinėjant ginčus – prekės naudojimas ne pagal instrukcijas ar ne pagal paskirtį, dėl ko atsiranda prekės trūkumas. Todėl visada patariame vartotojams susipažinti su elektros prietaiso instrukcija, prietaisą naudoti pagal paskirtį, o atsiradus prekės trūkumui, neskubėti jo šalinti pačiam, o kreiptis į pardavėją dėl savo teisių garantiniu laikotarpiu“, – pastebi VVTAT vadovė.
Įsigyti lengva, išmesti irgi nekainuoja
EPA vadovas Linas Ivanauskas atkreipia dėmesį, kad įsigydamas prietaisą internetu atsakomybę turėtų prisiimti ir vartotojas. Tokia atsakomybė prasideda nuo pat apsisprendimo pirkti ar ne. Pirmiausia derėtų įvertinti, ar tikrai toks prietaisas yra reikalingas, ar bus naudojamas, o ne tik užims vietą namuose. Kartais verta taisyti jau turimą sugedusį prietaisą, o ne pirkti naują.
Jei vis dėlto nutariama įsigyti daiktą, derėtų pasidomėti, kas yra jo gamintojas, kokius daikto techninius duomenis pateikia, kokią suteikia garantiją, kokios yra daikto grąžinimo galimybės bei sąlygos. Be to, labai svarbu dar net daikto neįsigijus pagalvoti, kaip bus šalinamos jo atliekos.
„Lietuvoje turime puikiai išvystytą elektronikos atliekų surinkimo tinklą, už į jį patekusias atliekas vartotojai nėra apmokestinami. Stambiagabarites elektronikos atliekas daugiau kaip 10 metų išnešame ir išvežame iš namų nemokamai – tereikia paskambinti mums telefonu arba užsiregistruoti EPA interneto svetainėje. Surinktas atliekas perduodame įgaliotiems tvarkytojams.
Vis dėlto norėtųsi, kad elektronikos rinka būtų labiau kontroliuojama, kitu atveju kalbos apie aplinkosaugą vis labiau atitrūks nuo tikrovės, tai matydami vartotojai praras motyvaciją gyventi tvariai ar rūpintis stabdyti klimato kaitą“, – sako L. Ivanauskas.
