aA
Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės termometrai rodo, kad šalies ekonomika jau yra įkaitusi. Tuo metu karščiavimo simptomų nepastebinti Finansų ministerija parengė biudžetą, kuris ūkį pakaitins dar labiau.
© DELFI / Karolina Pansevič

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio manymu, ministerijos požiūris gali būti paveiktas politinio ciklo, t.y. kitąmet vyksiančių savivaldybių tarybų, prezidento ir Europos Parlamento rinkimų.

Valstybės kontrolės biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Asta Kuniyoshi įspėja, kad neteisingai nustačius ūkio temperatūrą ir skyrus netinkamus vaistus, ekonomikos sveikata gali sušlubuoti.

Jai pritaria ir Lietuvos banko ekonomistas Tomas Šiaudvytis. Jis sako, kad šiuo metu ekonomikos skatinti dar labiau nereikia.

Požiūrio skirtumai

Dėl reikalingų fiskalinių priemonių nesutariama, nes institucijos skirtingai vertina tai, kaip stipriai virš potencialo kitais metais augs Lietuvos ekonomika.

Finansų ministerijos vertinimu, šiemet potencialus ir realus BVP augimas atitiks vienas kitą ir sieks 3,4 proc. Tuo metu kitąmet potencialus BVP augimas turėtų siekti 3,7 proc., o realus – 2,8 proc.

„Kitaip tariant, ekonomikos perkaitimo nėra, jo nereikia slopinti biudžeto pertekliumi“, – paaiškino N. Mačiulis.

Valstybės kontrolės manymu, BVP augimas savo potencialą jau viršija. Jie prognozuoja, kad 2019 metais potencialus BVP augimas sieks vos 2,8 proc.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Auga virš potencialo

A. Kuniyoshi DELFI sakė, kad Lietuvos banko, Europos Komisijos ir Valstybės kontrolės vertinimai 2019–2020 metams rodo labiau įkaitusią ekonomiką nei Finansų ministerijos.

„Skelbdama 2019 metų biudžetų projektus Finansų ministerija nurodė, kad produkcijos atotrūkis nuo potencialo 2018–2020 metais sudaro atitinkamai 2,4, 1,5 ir 0,7 proc. potencialaus BVP.

Valstybės kontrolės vertinimu, produkcijos atotrūkis nuo potencialo 2018–2020 metais sudaro atitinkamai 2,3, 2,3 ir 2,0 proc. potencialaus BVP. Lietuvos banko ir Europos Komisijos prognozėse nurodoma, kad produkcijos atotrūkis nuo potencialo sudarys atitinkamai 2,8, 2,4 ir 2,2 bei 2,8, 2,0 ir 1,1 proc. potencialaus BVP“, – dėstė ji.

A. Kuniyoshi paaiškino, kad šiuo metu stebimi disbalansai darbo rinkoje, mažinantys Lietuvos potencialą, yra žemas nedarbo lygis, vis sparčiau kylantis vidutinis darbo užmokestis, mažėjanti darbo pasiūla, bedarbių turimos kvalifikacijos ir kompetencijų neatitiktis darbo rinkoje.

„Tiek potencialaus BVP augimas, tiek produkcijos atotrūkis nėra faktiškai stebimi dydžiai. Vertinant 2019 metus daugumos institucijų konsensusas yra ties 2,2 proc. potencialaus BVP dydžio produkcijos atotrūkiu“, – apibendrino ji.

Netinkamų vaistų rizika

Dėmesys į ekonomikos temperatūra atkreiptas ir Valstybės kontrolės išvadoje dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo.

„Patikimi produkcijos (realaus BVP) atotrūkio nuo potencialo (potencialaus BVP) įverčiai yra būtina prielaida laiku vykdyti tinkamą fiskalinę politiką. Realaus BVP atotrūkio nuo potencialaus BVP rodiklis, parodantis šalies verslo ciklo padėtį, yra neatsiejama fiskalinės drausmės taisyklių dalis.

Tačiau praktikoje susiduriama su dideliu produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčių neapibrėžtumu dėl kurio kyla rizika nustatyti netinkamą ūkio temperatūrą.

Potencialus BVP yra ne stebimas, bet modeliuojamas rodiklis, kurį sudaro pagrindiniai gamybos veiksniai: darbas, kapitalas, bendras gamybos veiksnių našumas. Taikant skirtingus modelius ir prielaidas gaunami nesutampantys įverčiai. Jie ypač nepastovūs mažos atviros Lietuvos ekonomikai su trumpa ciklinių svyravimų istorija ir daugybe struktūrinių lūžių“, – rašoma dokumente.

Įspėja dėl netinkamų „vaistų“: valdžios optimizmas tik dar labiau įkaitins ekonomiką
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Išvadoje dar pastebima, kad esant dideliam ūkio temperatūros nustatymo neapibrėžtumui kyla rizika skirti netinkamą gydymą.

„Netiksliai diagnozuojant šalies ūkio temperatūrą yra grėsmė paskirti netinkamą gydymą, nes, ekonomikai šylant, skiriami vieni „vaistai“, jai šąlant – kiti.

Ekonomikai šylant, labiau apribotas valdžios sektoriaus išlaidų augimas veiktų kaip vėsinimo procedūra, todėl neleistų laikinas ciklines pajamas paversti nuolatinėmis išlaidomis. Ekonomikai šąlant, papildomas šildantis skatinimas padėtų užtikrinti visuomenės stabilią gyvenimo kokybę: išsaugoti esamas darbo vietas, išlaikyti stabilų pensijų ir socialinių išmokų lygį.

Neteisingai nustačius ūkio temperatūrą ir vietoj anticiklinių skiriant prociklinius vaistus, cikliniai ligos simptomai tik sustiprėtų, laukiamas rezultatas būtų priešingas numatytam ir keltų papildomą riziką ekonomikos sveikatai“, – nurodo Valstybės kontrolė.

Praktikoje susiduriama su dideliu produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčių neapibrėžtumu.
Valstybės kontrolė

Ką daryti reikia

T. Šiaudvytis DELFI sakė, kad praėjusiais metais ekonomika perėjo į pakilimo fazę, t.y. būseną, kai visi darbo ir kapitalo ištekliai yra išnaudojami beveik maksimaliai.

„Tokioje fazėje papildomas ekonomikos skatinimas naudos duoda nedaug ir gali padidinti disbalansus ar prisidėti prie infliacijos spartėjimo“, – sakė ekonomistas.

„Pavyzdžiui, jeigu įmonė turi tiek užsakymų ir klientų, kad visiškai išnaudoja turimus darbuotojų ir įrangos pajėgumus, tai už papildomus užsakymus, ji gali prašyti didesnės kainos.

Jei klientas daugiau mokėti nesutiks, įmonė nieko nepraranda, nes užsakymų ir taip turi pakankamai, o jei sutiks – gaus papildomos naudos.

Aišku, įmonė gali bandyti pasamdyti daugiau darbuotojų, tačiau, esant dabartiniam darbuotojų trūkumui, tai nebus lengva, o ir darbo užmokesčio naujas darbuotojas gali paprašyti nemažo“, – lygino T. Šiaudvytis.

Tomas Šiaudvytis
Tomas Šiaudvytis
© Asmeninio albumo nuotr.

Lietuvos banko ekonomistas pabrėžė, jog esant tokiai ekonominei situacijai, dar labiau skatinti ekonomikos nereikia. Vietoje to reikia didinti jos augimo potencialą, t.y. siekti, kad papildomus užsakymus įmonės galėtų prisiimti ne didindamos kainas, o sėkmingai samdydamos naujus darbuotojus, atnaujindamos technologinę įrangą.

„Samdyti naujus darbuotojus būtų lengviau, jei dabartinį jų trūkumą sumažintų prislopusi emigracija arba aktyviau į darbo rinką įsitraukiantys vyresni ir jauni žmonės. Investuoti į naują įrangą skatintų palankesnė ir stabilesnė verslo ir makroekonominė aplinka. Galiausiai technologiniam vystymuisi reikia gerai išsilavinusių žmonių, taigi ir geresnės švietimo sistemos“, – aiškino jis.

T. Šiaudvytis dar nurodė, kad Lietuvos banko ir Europos Komisijos vertinimu, šalies BVP nuo savo potencialo yra atitrūkęs maždaug 2–3 proc.

„Šis atotrūkis nėra didelis, nes per praėjusio dešimtmečio ekonomikos bumą BVP nuo potencialo buvo atitrūkęs apie 10 proc. Šiuo metu pagrindiniai disbalansai, prisidedantys prie minėto atotrūkio, yra darbo rinkoje. Vis dėlto ekonomikai esant pakilime, būtina ne tik produktyviai investuoti, tačiau kartu ir išmintingai vykdyti fiskalinę politiką bei rūpintis rezervais sunkesniems laikams“, – sakė jis.

Ruošia perteklinį biudžetą

Finansų ministro patarėja Raminta Stanaitytė-Česnulienė nurodė, kad ministerija taip pat pastebi ekonomikos kaitimą.

„Tą savo prognozėse ir rodome, remiamės formuodami biudžetą. Esant tokiai ekonomikos ciklo padėčiai ir siekiant padidinti ekonominio augimo tvarumą būtina formuoti valdžios sektoriaus perteklių. Tas ir padaryta, sudarant 2019 metų valdžios sektoriaus finansų projektą, kuriuo formuojamas 0,4 proc. BVP siekiantis valdžios sektoriaus perteklius“, – sakė ji.

Ji taip pat priminė, jog finansų ministras Vilius Šapoka yra sakęs, kad ekonomikos kaitimą mato.

„Todėl formuojame perteklinį biudžetą. Kaip ne kartą minėjau – sunkiems laikams būtina ruoštis, tačiau taip pat svarbu neįsikalbėti ligos“, – teigė jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Perspėjimas: bankų padaliniai per Kalėdas pasitiks uždarytomis durimis (7)

Lietuvoje veikiančių bankų padaliniai Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją, pasitiks uždarytomis...

Conte tikisi greitai susitarti su EK dėl Italijos biudžeto

Italijos ministras pirmininkas Giuseppe Conte penktadienį pareiškė besitikintis dėl kitų metų...

Vyriausybę šturmavo inovatyvios moksleivių verslo idėjos (1)

Penktadienį Vilniuje, LR Vyriausybėje, 196 mokiniai iš visos Lietuvos kalėdinėje mokinių...

ES vadovai susitarė dėl mažesnio euro zonos biudžeto projekto (5)

Europos Sąjungos ( ES ) vadovai penktadienį susitarė dėl virtinės euro zonos reformų, įskaitant...

Ispanija paskelbė apie 7,3 mlrd. eurų gynybos finansavimo planą (8)

Ispanijos socialistų vyriausybė penktadienį uždegė žalią šviesą 7,3 mlrd. eurų vertės...

Top naujienos

Stebi Rusijos samdinių veiksmus: „Vagner“ nuo kitų skiriasi kardinaliai (142)

Spalio mėn. pradžioje Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) paskelbė naują sąrašą Rusijos ir kitų...

JAV šokiravo demaskuotas „Google“ duomenų rinkimo tinklas: jie žino per daug (1)

Antradienį, įpusėjus Kongreso posėdžiui „ Google “ klausimais, Atstovų rūmų narys Tedas...

Naujausiuose prezidentiniuose reitinguose – nemaloni staigmena vienam iš lyderių (527)

Kelis mėnesius vis augęs konservatorių kandidatės į prezidentus Ingridos Šimonytės reitingas...

Sinoptikai perspėja iš anksto: siaus pūga (10)

Artimiausias kelias dienas Lietuvą nuklos sniegas, o temperatūra laikysis ties keliais laipsniais...

Užkalnis: kvepiu geru gyvenimu ir oro uostais (32)

Ermenegildo Zegna Uomo. Būna kvepalai, kurie taip tampriai susiję su kokia nors vieta arba sistema,...

Kalėdų stalas. Tikros šventės receptas – kepta žuvis po daržovių apklotu

Nuo seno laikomasi papročio, kad ant Kūčių stalo turi nugulti 12 patiekalų. Artėjant šventėms,...

Egzotines keliones mėgstanti mokytoja Veronika atvira: gyventi tik iš atlyginimo būtų sunku (1235)

Jau daugiau nei dvi savaites Švietimo ir mokslo ministerijoje ( ŠMM ) budinti mokytoja Veronika...

„Amerikietiškas“ Putino oligarchas po JAV sprendimo kraujuoja milijardais (211)

Netrukus po to, kai Michaelas Cohenas pasišalino nuo Donaldo Trumpo patvirtinto nekilnojamojo turto...

Klaipėda jau aplenkė Vilnių ir šiuo metu turi dar ambicingesnį planą (30)

Besitęsiančia plėtra ir ekonomikos augimu susirūpinusi Klaipėda ir toliau deda pastangas, kad...

Edita Mildažytė papasakojo, kodėl ja buvo susidomėjęs saugumas (20)

Inernete jau galima pamatyti prieš 22 metu kurtą laidą „Xklanas“ (aut. Ligita Juknevičiūtė...