Įspėja apie naujų „burbulų“ grėsmę

Įsibėgėjantis ekonomikos augimas turėtų džiuginti, tačiau finansų ministras Rimantas Šadžius įspėja, kad dar smarkiau augant ekonomikai vėl gali tekti prisiminti „burbulus“, kurie su trenksmu Lietuvoje sprogo 2009-2010 m.

Finansų ministerija prognozuoja, kad kitais metais nedarbo lygis šiek tiek sumažės, o ekonomika augs 3,4 proc.

„Ekonomikos augimas įsibėgėja, tai atrodo labai gerai, aš, kaip valdžios atstovas, turėčiau pasigirti. Tačiau norėčiau jus perspėti ir savo kolegas ministrų kabinete perspėju, kad didesnis ir audringesnis ekonomikos augimas turi savo šalutinius produktus: infliaciją ir galimą „burbulų“ susiformavimą atskiruose sektoriuose“, - skaitydamas pranešimą dienraščio „Verslo žinios“ konferencijoje „Augimo pagreičio beieškant“ sakė jis.

„Per optimistinės nuotaikos gali lemti, kad žmonės puls skolintis belekam, tada vėl bloginsime savo einamosios sąskaitos balansą, vėl importuosime prekes“, - perspėjo R. Šadžius.

DELFI primena, kad per pastarąją krizę skaudžiausiai sprogo statybų ir nekilnojamojo turto „burbulas“. Tuo metu bankrutavo daug statytojų, o NT kainos smuko daugiau nei 40 proc., bankuose gerokai padaugėjo negrąžinamų paskolų.

Realiausia grėsmė – po trejų metų

Vėliau DELFI R. Šadžius sakė, kad „burbulai“ visur yra standartiniai, dažniausiai jie susidaro nekilnojamajame turte.

Jo teigimu, šiandien tai neaktualu, tačiau po trejų metų gali būti aktualu. Todėl galimai „burbulų“ grėsmei reikia ruoštis iš anksto.

„Mes turime visada tai laikyti galvoje. Be to, palyginus su 2004-2006 m. dabar turime labai gerą priešnuodį – Lietuvos banko patvirtintas atsakingo skolinimosi taisykles, kur numatytas pradinis įnašas, kurio negalima iš niekur pasiskolinti. Jis tinkamai motyvuoja, kokios vertės turto žmogui reikia, nes jeigu viską kredituoja, tada apetitas iškyla turėti labai didelį namą, nors ir nesusimąstai, ar sugebėsi jį išlaikyti“, - DELFI komentavo ministras.

Kodėl lietuviai negamina dantų krapštukų?

Tuo pačiu ministras atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje dar neišnaudotas vidinio vartojimo rezervas, o nors šios išlaidos ir didėja. Galutinio vartojimo išlaidos, paskutiniais duomenimis, augo 6 proc.

„Labai svarbu, kad galutinis vartojimas augtų ne importo sąskaita. Čia yra nearti dirvonai. Pažiūrėkite, parduotuvėje nuėję nusipirkti dantų krapštukų rasite juos dviejų rūšių: kiniškus ir lenkiškus. Lietuviškų niekas negamina. Neapsimoka, nors ir darbo jėgos kaina (gera – DELFI) ir medis čia auga. Tai yra vienas smulkus, bet charakteringas pavyzdys. Mes turėtume daugiau daryti, ir geriau pristatyti savo prekes. Pavyzdžiui, lietuviška buitinė chemija yra aukščiausio pasaulinio lygio. Ar jas matote prekybos centruose akių lygyje? Nė velnio“, - verslininkams kalbėjo R. Šadžius.

Vienas iš pranešimo klausiusių verslininkų pripažino būtų susidomėjęs galimybe gaminti krapštukus, jei ministras atsakytų į vieną klausimą.

„Aš galbūt norėčiau gaminti dantų krapštukus, bet gal jūs galėtumėte man pasakyti, kiek ateinančiais metais kainuos energetikos resursai? Aš sakau, kad „Chevron“ davė jums gerą pamoką, kur veda šitie atidėliojimai. Mes, Lietuvos verslininkai, negalime išvažiuoti kaip amerikiečių, nors jūs mūsų nesiklausote. Ar Vyriausybė iš to padarys kažkokias išvadas?“, - klausė verslininkas.

Pasak ministro, Lietuvai sunku apsispręsti dėl strateginių projektų, o ir apsisprendus iškart žengiamas žingsnis atgal.

„Tai yra tam tikras visuomenės brandos požymis“, - pripažino R. Šadžius.

Kitų metų viduryje – nauji mokesčiai

Finansų ministras priminė, kad šiemet pirmąsyk per kelerius metus dar vasarą priimti mokesčių pakeitimai įsigalios nuo 2014 m. sausio.

Nuo kitų metų iki 2018 m. pabaigos pratęsta lengvata, leidžianti neapmokestinti įmonių pelno, skiriamo investicijoms į esminį technologinį atsinaujinimą.

Taip pat įmonės gali iki 50 proc. sumažinti apmokestinamąjį pelną 2009-2018 m. patirtoms išlaidoms.

Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), taikomas mažiausiai uždirbantiems, didės nuo 470 iki 570, o papildomas NPD už pirmą vaiką didinimas nuo 100 iki 200 Lt.

Dividendams bus taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis (GPM). Tokio paties dydžio GPM tarifas bus taikomas ir 10 tūkst. Lt viršijančioms palūkanoms iš indėlių ir skolos vertybinių popierių taip pat ir 10 tūkst. Lt viršijančioms prieaugio pajamoms į vertybinių popierių pardavimo.

DELFI primena, kad Seime šiuo metu svarstoma galimybė nebeleisti anksčiau patirtų įmonių nuostolių perkelti į visą mokėtiną pelną, o nubraukti tik 50 proc. nuo likusios pusės mokant pelno mokestį. Šiuo metu nuostolingai dirbusi įmonė kitais metais gali nemokėti pelno mokesčio ir visu gautu pelnu padengti nuostolius.

Ministras pripažino, kad kitų metų viduryje planuojama keisti mokesčius, tačiau nenorėjo įvardyti naujų planų.

„Šneka eina apie progresinius mokesčius ir „Sodros“ tema diskutuojame. Viena iš minčių, kurią stengsiuosi pasakyti kolegoms, kad darbo jėgos apmokestinimas neturėtų didėti“, - aptakiai kalbėjo R. Šadžius.