Euro zonos ministrai penktadienį susitarė leisti regiono finansinio stabilumo fondui tiesiogiai teikti paramą Ispanijos bankams nuo kitų metų ir supirkinėti obligacijas probleminėms šalims palaikyti. Šiomis priemonėmis siekiama užkirsti kelią regiono skolų krizei, keliančiai grėsmę bendrajai Europos valiutai.
Tačiau ES lyderių planas kol kas nedetalizuojamas, o Ispanijos ministro pirmininko Mariano Rajoy laukia sunkios ir ilgos derybos dėl oficialaus gelbėjimo sandorio įforminimo. Tuo tarpu šalies ekonomika vis giliau grimzta į recesiją, biudžeto deficitas auga, kas ketvirtas šalies gyventojas neturi darbo.
Investuotojai ir politikai baiminasi, kad visoms šioms priemonėms gali prireikti labai daug laiko ir kad Ispanijai, be 100 mlrd. eurų, skirtų šalies bankams, prireiks papildomų lėšų.
"Ispanijai vis dar kyla rimta grėsmė. Bendra šalies skola - vis dar didžiulė...", - sakė vienas Europos valdininkų, dalyvavusių ES viršūnių susitikime.
Siekiant išvengti tokių bankų kaip "Bankia", "CatalunyaCaixa", "NovaGalicia" ir "Banco de Valencia" bankroto, prireiks mažiausiai 40 mlrd. eurų, pranešė Ispanijos vyriausybės šaltiniai.
Be to, vyriausybė turi tęsti reguliarią skolos finansavimo programą, o tam prireiks dar apie 100 mlrd. eurų vien šiais metais.
Kiek pagerėjus situacijai rinkoje šių metų pradžioje, šalies ižde sukaupta apie 40 mlrd. eurų rezervų. Be to, spalio pabaigoje Ispanija turi sugrąžinti 27,5 mlrd. eurų skolos, ir dėl to vyriausybei gali kilti sunkumų.
