aA
Klaipėdos verslininkai sako, kad didžiausia miesto problema – gerokai sumažėjęs gyventojų skaičius.
© "Klaipėda"

Klaipėdos smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) tarybos pirmininko Aro Mileškos manymu, Klaipėdoje dominuoja stambioji pramonė, o smulkiojo verslo beveik nėra. Kiek smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių yra Klaipėdoje, pasak A. Mileškos, nepasakys netgi Mokesčių inspekcija. Iš viso turėtų būti apie 5 tūkstančius, tačiau kiek iš jų yra iš tikrųjų veikiančių, pasakyti negali, nes tarp jų ir bankrutuojančios, ir sustabdžiusios veiklą įmonės.

Pasak Klaipėdos senamiesčio verslininkų sąjungos narės Ingos Česnakienės, kasmet uostamiestyje atsidaro kokie du trys nauji barai ir tiek pat užsidaro. To priežastis – per maža rinka, per daug objektų.

„Džiaugiamės, kad didėja maitinimo paslaugų apyvarta, o geria šiais laikais žmonės kur kas saikingiau“, – taip dabartinę situaciją apibūdino verslininkė.

Visos paslaugos „traukiasi“

Pasak I. Česnakienės, Lietuvos įstatymuose yra šiek tiek chaoso ir keliamų tikslų neatitikimo. Tai, kad 20 eurų didinamas minimalus mėnesinis atlyginimas, smulkiajam verslui, anot jos, iš esmės nieko nekeičia – dėl jų geriau dirbti darbuotojai nepradės. Jai juokingas atrodo ir valdžios užmojis didinti mokesčius tam, kad tauta negertų.

Paklausta, kaip Klaipėdos savivaldybė skatina smulkųjį verslą, atsakė, kad kai kuriems verslininkams, neturintiems alkoholio ir lošimų licencijų, kurie suremontavo pastatus, ji kompensavo dalį nekilnojamojo turto mokesčių.

„Kodėl mes, prekiaujantys alkoholiu, esame kitokie? Jeigu padidinti akcizai, žmonės mažiau geria, kodėl mums nekompensuojamas turto mokestis? Sakyčiau, Savivaldybė ir padeda, ir apriboja“, – teigė ji.

I. Česnakienės manymu, labiausiai Klaipėdoje smulkiajam verslui trukdo vartotojų stygius. Dėl šios priežasties didėja atitinkamų prekių ir paslaugų kainos, nes verslininkai stengiasi išgyventi, o vartotojai bando apsieiti be jų.

Kita problema – rinkoje esančių verslininkų skaičius. Verslininkė abejoja, ar toks barų skaičius reikalingas tokiam nedideliam miestui kaip Klaipėda. Vilniuje ar Kaune kur kas daugiau įvairaus profilio įmonių, ir visos jos turi savo klientų.

„Mes neriamės iš kailio, investuojame pinigų, bet jeigu vartotojų nėra, nieko nepadarysi. Vasarą ir pas mus gyvenimas pagyvėja, ir pajamos šiek tiek padidėja. O žiemą liūdna. Ir apskritai pastaruoju metu visos paslaugos kažkaip „traukiasi“, – pasakojo ponia Inga.

Įsisuko užburtas ratas: kainos kyla, nes mažėja gyventojų
© DELFI

Nesveikos ekonomikos simptomai

A. Mileškos manymu, smulkiojo verslo būklė uostamiestyje nei gerėja, nei blogėja. Didžiulę įtaką jam padarė krizė, po kurios jis ilgai negalėjo atsigauti. Jokių proveržių per pastarąjį dešimtmetį neįvyko. Smulkusis verslas tiesiog prisitaiko prie sąlygų.

Nedidelių įmonių bankrotas, pasak jo, natūralus procesas, tačiau pastaraisiais metais bankrotų skaičius Klaipėdoje kiek ūgtelėjo. Mieste lyg ir atsirado daugiau kavinių, tačiau dalis parduotuvių užsidarė. A. Mileškos manymu, tai gali būti susiję su padidėjusia gyventojų migracija.

„Manyčiau, reikėtų kiek sumažinti verslininkų skaičių, o likusius šiek tiek sustiprinti, tada jie gerai gyventų. Tačiau ekonomikos tikslas – augti, o ne mažėti“, – sako jis.

Klausiamas, ar Savivaldybė remia smulkųjį verslą, A. Mileška atsakė: „Kartais užtenka, kad Savivaldybė ar valstybė nesikiša į jį. Galima padėkoti Savivaldybei už tai, tačiau nykstantis miestas kerta ir per smulkųjį verslą – mažėja žmonių, jų perkamoji galia taip pat. Savivaldybės įtaka miesto verslui – apie 60 proc. Mūsų mieste nespėjama sukurti strategijos ir jau galvojama apie jos keitimą. Savivaldybė skiria deklaratyvų dėmesį stambioms įmonėms, investuotojams ir pamiršta, kad ekonomikos variklis yra smulkusis ir vidutinis verslas, kuris sudaro apie 80 proc. visos miesto ekonomikos. Pas mus viskas atvirkščiai. Mūsų miestas yra posovietinis, kuriame dominuoja stambioji pramonė, o smulkiojo verslo beveik nėra. Tai nesveikos ekonomikos simptomai“, – kalbėjo A. Mileška.

Įsisuko užburtas ratas: kainos kyla, nes mažėja gyventojų
Aras Mileška
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak jo, Savivaldybė nuo mokesčių gali atleisti kokius nors kultūros darbuotojus, o verslui tai neturi jokios reikšmės. „Turėtume nustoti kalbėti apie kokias nors lengvatas verslui ir pan. Jis sugeba pats išsilaikyti ir kuriasi ne tam, kad būtų išlaikomas. Atleidimas nuo mokesčių – ne parama verslui, o populizmas. Verslui svarbu aplinka ir sąlygos. Miestas turi rūpintis turistų pritraukimu. Turizmo klestėjimas mieste yra vienas pagrindinių dalykų smulkiajam ir vidutiniam verslui“, – mano A. Mileška.

Kaip remia Savivaldybė

Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas tikina, kad ne rėmimo, bet smulkiojo verslo plėtros programą savivaldybė tikrai turi. Jam skatinti uostamiestyje taikomos įvairios priemonės. Pavyzdžiui, senamiestyje yra numatytas atleidimas nuo mokesčių kai kurioms kavinėms. Klaipėdos SVV plėtros programoje yra numatytas priemonių planas. Pernai tai programai buvo skirti 445 tūkst. eurų, šiemet – 470 tūkst., kitais metais bus skiriama panaši suma kaip ir šiemet.

S. Budino teigimu, Klaipėdos ekonominės plėtros strategijoje, kurią planuojama baigti iki šių metų pabaigos, irgi yra numatytos priemonės, skatinančios ne tik stambųjį, bet ir smulkųjį verslą.

Klaipėdos savivaldybė kartu su kitomis regiono savivaldybėmis remia regiono oro uosto rinkodaros priemones, turimi lėktuvų skrydžiai iš Londono į Klaipėdą.

Pasak S. Budino, vizualinės taršos problema buvo keliama ne kartą. Šiemet bandyta suvienodinti prekybos įrangos formas ir vizualinę išvaizdą. Ko gero, ir kitais metais savivaldybė rūpinsis įranga smulkiems prekiautojams, dirbantiems prie kapinių, prie Debreceno prekybos centro ir kt., bus kuriami vienodo stiliaus ir dizaino prekystaliai.

Svarbus faktorius, administracijos direktoriaus manymu, yra tai, kad gyventojų skaičius mieste nėra toks didelis, kad galėtų užtikrinti stabilias tam tikro nišinio verslo pajamas.

Saulius Budinas
Saulius Budinas
© DELFI / Virginija Spurytė

„Visame pasaulyje smulkus verslas tik retais atvejais būna ilgaamžis. Jis yra dažnai besikeičiantis ir prisitaikantis prie to, kas aktualu rinkai“, – teigia S. Budinas.

Administracijos direktoriaus nuomone, smulkųjį verslą Lietuvoje spaudžia didieji prekybos centrai, siūlantys labai didelę įvairovę. Vakarų šalyse yra galimybė riboti jų darbo laiką, ypač savaitgaliais. Tam tikromis valandomis jiems neleidžiama prekiauti ir taip sudaroma proga dirbti smulkiajam verslui. Tačiau tai reguliuoja valstybė. Lietuvoje tokio dalyko nėra.

Kokia smulkaus verslo ateitis?

„Nemanyčiau, kad smulkusis verslas mažės. Bent jau Klaipėdoje nėra tokio dalyko, kad vietoje buvusio verslo patalpų atsirastų gyvenamosios. Šiuo metu gyventojų mažėjimo tendencija uostamiestyje sustojo. Per pastaruosius dvejus metus kasmet jų mažėja maždaug 1 000. Tai susiję su tuo, kad jaunos šeimos išsikelia gyventi už miesto, už Palangos kelio. Todėl manau, kad smulkiojo verslo srityje neturėtų vykti drastiškų pokyčių“, – sakė S. Budinas.

„Verslininkai turi ir optimizmo, ir užsispyrimo. Turėtų Klaipėdoje būti geriau visomis prasmėmis, svarbiausia, kad neišvažiuotų žmonės. Priešingu atveju Klaipėda taps tikrai panaši į kurortą. Vasarą dirbsime visi, o žiemą, kai liks tik vietiniai gyventojai, kuriems nereikės tiek daug objektų, dalį jų laikinai uždarysime arba dirbsime ne visą savaitę. Klaipėdos miestas yra specifinis. Iš to įvažiuojamojo turizmo mums didelės naudos nėra – kruizinių laivų keleiviai būna laivuose pamaitinti. Žinoma, jie šiek tiek išleidžia suvenyrams, atsigeria kavos, alaus, bet tai ne pagrindinis smulkiojo verslo pajamų šaltinis. Žinoma, jie įneša į miestą šurmulio, džiaugsmo, prasklaido mūsų „niūrastį“, – sakė I. Česnakienė.

Tiesa, Savivaldybės administracijos direktorius S. Budinas norėtų didesnio Klaipėdos SVV tarybos aktyvumo. A. Mileškos teigimu, ši taryba apie 5 metus veikė gana aktyviai, tačiau pastaraisiais metais – nebe.

„Verslas yra tokia institucija, kuri dėl pliusiuko nedirba. Anksčiau buvo bandoma Savivaldybėje spręsti įvairias iškylančias problemas. Dabar mūsų susitikimai Taryboje tapo vis retesni todėl, kad verslininkai nebekelia problemų, kurias galėtų spręsti kartu su savivalda. Visi bando jas spręsti savarankiškai. Nenoriu kritikuoti Savivaldybės. Smulkusis verslas yra ne tas, kuris daro revoliucijas. Jis yra tas, kuris sugeba prisitaikyti.

Iš savivaldos norėtume ne tik greičiau gauti leidimus, bet ir pagrindinės informacijos. Lietuvoje biurokratinis aparatas jau gerokai sumažintas, labai daug klausimų galima susitvarkyti elektroniniu būdu. Terminai gana palankūs ir verslininkai įmonę gali gana greitai atidaryti. Mums trūksta pagrindinės informacijos, ne apie tai, kaip pradėti verslą, o kur. Maža įmonė miesto rinkodaros atlikti neįstengia. Miestas verslui turi duoti ne dotacijas, o teikti informaciją apie piniginių srautų judėjimą ir tendencijas. Be to, reikalinga strategija, ar miestas nori smulkaus verslo, ir kokio. Vakarų Europos didmiesčiuose netgi numatoma, kokio dydžio plote kiek turi būti kavinių. Kai kuriuose miestuose netgi būna apribojimų, kad kavinių neatsirastų per daug, kad nepablogėtų jų kokybė, kad jos galėtų konkuruoti savo kainomis ir nemažintų atlyginimų darbuotojams“, – sakė jis.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda komentavo, kad Lietuvoje buhalterinis mąstymas nustelbia ekonominį.

Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Kas iš tų didesnių mokesčių tarifų? Jeigu nėra verslo, nėra ir įplaukų į biudžetą.Smulkiojo verslo sąlygų gerinimas galėtų tapti ne popieriniu, o realiu tam tikros dalies tautiečių reemigracijos svertu. Nemaža dalis tautiečių, kurie žada sugrįžti, nesivilioja lietuviškomis algomis. Jie, pagyvenę migracijoje dešimt metų ir uždirbę šiokį tokį kapitalą, norėtų jį panaudoti savo verslo plėtrai. Bet kai ištyrinėja aplinką, sužino, kad „Sodra“ iš karto pareikalaus savo dalies, kad pradės pjauti mokesčiai, nuleidžia rankas", - sakė jis.

Pasak ekonomisto, šiuo metu mes turime daugybę programų ir emigracijai, ir smulkiajam verslui.

„Pusiau su verslu susijusios institucijos skęsta gražių žodžių rinkiniuose. Jau geriau nekurkime tų programų, o padarykime vieną konkretų sprendimą, pavyzdžiui, pirmuosius trejus ketverius metus atleiskime smulkųjį verslą nuo pelno mokesčio, sumažinkime „Sodros“ mokesčius – ir tai bus daug geriau nei 15 programų emigracijai stabdyti.

Savivaldybė galėtų prisidėti prie smulkiojo verslo plėtros administruodama patento, verslo liudijimo, žemės, nekilnojamojo turto mokesčius.

Klaipėdoje nėra taip, kaip Vilniuje. Uostamiestis pagal BVP vienam gyventojui gerokai atsilieka nuo jo. Kita vertus, Klaipėda jokiu būdu nėra nuskurdusi provincija. Ji – gana didelės uosto infrastruktūros, kelių pramonės įmonių ir laisvosios ekonominės zonos miestas. Jame perkamosios galios turėtų būti. Ko gero, reikalinga kryptinga politika Savivaldybės lygiu. Atsiradus regione tam tikrai smulkiojo verslo terpei, galimas dalykas, ir perkamoji galia augtų sparčiau, ir užsivestų ekonominis mechanizmas", - kalbėjo jis.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pigesni vaistai: vyriausybė siūlo valstybines vaistines, vaistininkai – didesnį reguliavimą (7)

Tiek vyriausybės priemonių plane, tiek Seime pateikti siūlymai dėl valstybinių vaistinių...

TVF įspėja, kad tarifai gali turėti „didelę ekonominę kainą“

Didėjanti įtampa dėl prekybos ir apsikeitimas tarifais gali „daug kainuoti“ pasaulio...

Naujo mokesčio nebus: Seimas pasipriešino nepavojingų atliekų degintojų apmokestinimui (3)

Nepavojingų atliekų deginimas aplinkos taršos mokesčiu kol kas nebus apmokestinamas.

Nepaisant prekybos įtampos, indeksai Volstrite siekė naujų rekordų

„Dow“ ir „S&P 500“ indeksai ketvirtadienį pasiekė naujus rekordus, investuotojams kreipiant...

Vaičiūnas Tokijuje pristatė Ignalinos AE uždarymo klausimus (9)

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas , rugsėjo 18-20 d. lankęsis Tokijuje, Japonijoje,...

Top naujienos

Pirmasis kardinolas iš Lietuvos: vos 27 metų sulaukęs įtakingo LDK eretiko sūnus (9)

Katalikiška Lietuva skaičiuoja jau daugiau nei 630 metų istoriją. Iki šiol vieną...

Buvęs Estijos premjeras: apie savo šalį, kaip ir apie šeimą, blogai nekalbame (75)

Estiją krečia vienas didžiausių Europos istorijoje pinigų plovimo skandalų. Kaip galėjo Putino...

Sostinėje atsidarė restoranas, kuris įkandamas ne kiekvienam: šampanas čia kainuoja net 1490 eurų (405)

Vilniuje duris atvėrė naujas restoranas „Nineteen18”, kurio pavadinimas skirtas paminėti...

Skandalingas žvaigždės dūris „Vilkams“ į nugarą – šansas Valančiūnui tapti NBA čempionu? (31)

Didžiausias Minesotos „Timberwolves“ klubo sirgalių košmaras tapo realybe. Prieš kiek daugiau...

Gydytoja: mitas, kad yra žmonių, kurie negali numesti svorio (33)

Gyvename keistų paradoksų laikais: kone visi užsikrėtę svorio metimo virusu, bet medikai...

Airijoje tautietės emigrantės nužudymu įtariamas vyras – lietuvis (31)

Ketvirtadienio rytą Dandolko apygardos teisme pasirodė žmogus, kaltinamas Ingridos Maciokaitės...

Sunkią traumą patyręs „Žalgirio“ talentas susitarė su universitetu, kurio garbę gynė Sabonis (2)

Kauno „Žalgirio“ komandos talentas Martynas Arlauskas žengs Domanto Sabonio pėdomis. JAV...

Popiežius kreipėsi į Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmones: norėčiau visus apkabinti (158)

Iki Šventojo Tėvo vizito likus porai dienų, popiežius Pranciškus vaizdo įraše kreipėsi į...

Kaimuose – panika: vilkai puola net prie namų (244)

Švėkšnos seniūnijos Bumbuliškės kaime gyvenantys Ramutė ir Viktoras Kungiai su nerimu kasdien...

Stormy Daniels savo knygoje prakalbo apie intymiąją prezidento anatomiją: jo lytinį organą lygina su žaidimo herojumi (19)

Savo naujojoje visas detales atskleidžiančioje knygoje „Full Disclosure“ pornožvaigždė...