aA
Lietuva dėl Kinijos keliamų kliūčių siekia prekybos srautą nukreipti į kitas Pietryčių Azijos rinkas. Stiprėjant Lietuvos ir Taivano santykiams, Lietuvos gamintojai vis aktyviau domisi šia rinka. Prognozuojama, kad kitų metų pradžioje galima tikėtis Lietuvos eksporto į Taivaną padidėjimo. Kai kurie gamintojai jau dabar fiksuoja kelis kartus išaugusias eksporto apimtis.
Iširus santykiams su Kinija Lietuvos gamintojai išbando naują rinką: skaičiuoja kelis kartus išaugusį eksportą
© DELFI / Domantas Pipas

Atsivėrė nauja rinka

2020 m. Taivanas užėmė 65-ą vietą Lietuvos prekių eksporto rinkoje kuriai teko 0,1 proc. (19 mln. Eur) viso Lietuvos prekių eksporto.

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), Taivanas pirmiausia domisi lietuviškais maisto produktais. Galimybių eksportuoti savo produkciją turi pieno produktų, įvairių užkandžių, saldumynų, gėrimų Lietuvos gamintojai.

Šiuo metu mūsų maisto produktų eksportas į Taivaną sudaro 2 mln. eurų. Apimtys kuklios, bet, tikimasi, kad artimiausiu laikotarpiu būtų galima pasiekti 20 mln. eksporto apimtis. Tai esą nebūtų riba, nes Taivanas yra beveik 24 mln. gyventojų rinka, turinti gana aukštą perkamąją galią, pozityvų nusiteikimą Lietuvos atžvilgiu.

Tai rodo ir šią vasarą taivaniečių rekordiškai išleistos sumos. Skelbiama, kad atsidėkodami Lietuvai už padovanotas vakcinas taivaniečiai išleido 76 mln. eurų. Nors Delfi kalbinti gamintojai jaučia padidėjusį susidomėjimą ir išaugusias eksporto apimtis, tačiau ne visiems tokia suma atrodo reali.

Rugsėjo viduryje verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“, Žemės ūkio ministerija, „Litfood“ ir Taivano užsienio prekybos plėtros taryba nuotoliniu būdu surengė pirmąjį Lietuvos ir Taivano verslininkų susitikimą, kuriame dalyvavo 24 Lietuvos maisto produktus ir gėrimus gaminančios įmonės ir apie 20 Taivano importuotojų, atstovaujančių pagrindiniams prekybos tinklams.

Spalio pabaigoje planuojamas dar vienas susitikimas, Lietuvoje lankysis Taivano diplomatinė ir verslo delegacija. Jame panoro dalyvauti ir kitų sektorių įmonės: aukštųjų technologijų, biotechnologijų, IT ir lazerių atstovai.

Taipėjus, Taivanas
Taipėjus, Taivanas
© AP / Scanpix

Taivanas pasiūlė savo pagalbą

Rugsėjo viduryje vykusio susitikimo viena iš organizatorių ŽŪM pažymi, kad Taivanas buvo viena iš tų šalių, kurios teigiamai įvertino Lietuvos užsienio politiką.

„Taivano institucijos itin operatyviai sureagavo ir pasiūlė savo pagalbą – jie pasirengę priimti tą eksporto dalį, kuri yra išvežama į Kiniją. Situacija palanki ir dėl to, kad Taivanas pats beveik nieko negamina ir importuoja daug maisto produktų. Perspektyvos šioje rinkoje yra didelės. Produktams taikomi kokybės reikalavimai nėra pertekliniai kaip Kinijoje, tačiau atveriant rinkas reikia ir didelio pačių įmonių įsitraukimo bei pastangų“, – komentuoja ministerija.

Taivanas pirmiausia esą domisi lietuviškais maisto produktais. Pasak Žemės ūkio ministerijos, galimybių eksportuoti savo produkciją turi pieno produktų, įvairių užkandžių, saldumynų, gėrimų gamintojai. Vis dėlto po kontaktų užmezgimo dar reikia padaryti daug žingsnių, kol rezultatas taps apčiuopiamas. Tikimasi, kad 2022 metų pradžioje būtų galima tikėtis Lietuvos eksporto į Taivaną padidėjimo.

Ministerijos vertinimu, Taivanas yra itin atvira ekonomika, todėl Lietuvos eksportuotojams esą neturėtų kilti kokių nors mokestinių ar logistinių sunkumų: „Mūsų žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai sėkmingai eksportuoja į kitas Pietryčių Azijos rinkas, todėl papildomų logistikos sunkumų eksportas į Taivaną taip pat neturėtų sukelti.“

Rolandas Viršilas
Rolandas Viršilas
© Bendrovės nuotr.

Alaus gamintojų eksportas išaugo 5 kartus

Jau kurį laiką į Taivaną eksportuoja ir lietuviško alaus gamintojai. Šioje rinkoje pastebimi itin dideli eksporto šuoliai.

„Su Taivanu prekiaujame per mūsų partnerius šioje šalyje, bendradarbiauti pradėjome prieš porą metų. Kiekiai nėra dideli, bet augantys, ypač šiais metais. Kalbame apie kelis šimtus tūkstančių litrų – kol kas sunku pasakyti, kiek potencialo turi ši rinka, nors jos dydis – 24 milijonai gyventojų, yra patrauklus plėtrai. Populiariausias produktas šioje šalyje – „Švyturio Ekstra“, kurios eksporto kiekiai šiais metais išaugo arti 500 proc.“, – pažymi „Švyturio-Utenos alaus“ generalinis direktorius, „Carlsberg Baltic“ vadovas Rolandas Viršilas.

Anot jo, Taivanas patraukli rinka savo dydžiu ir politiniu palaikymu, Lietuvos vardas dabar joje asocijuojamas su pagalba, draugiškumu, parama. Pašnekovas nemato ir papildomų kliūčių, žengiant į šią rinką.

„Mūsų lietuviškiems prekių ženklams tai yra svarbu, nes tokioje tolimoje rinkoje, kur transporto kaštai sudaro didelę savikainos dalį, konkuruoti kaina nėra prasmės. Tad teigiamos prekės ženklų, vadinamųjų „brandų“, asociacijos pirkėjų tarpe yra tai, į ką galime atsiremti ir vystyti tolesnius santykius.

O mokesčiai, leidimai yra įprasti, niekuo neišsiskiriantys tarp Tolimųjų Rytų valstybių. Esame sertifikavę „Švyturio Ekstra“ ir kitas alaus rūšis Japonijoje, kur yra turbūt sudėtingiausi ir griežčiausi maisto ir gėrimų standartai pasaulyje, tad kitos šio regiono valstybės tikrai nėra „baisesnės“ formalumų prasme“, – vertina R. Viršilas.

Kinijoje augimo nebeplanuoja

Kinija ir Taivanas nėra prioritetinės „Švyturio-Utenos alaus“ eksporto kryptys, nepatenka į TOP5 šalių sąrašą, kurio viršuje – Rusija, Baltarusija, Gana, Didžioji Britanija. Pasak vadovo, eksportas į Kiniją šiemet nemažėja, laikosi stabilus.

„Kinijos kryptimi ne kiekiai, bet dinamika buvo išskirtinė – pernai eksportas augo 63 proc. Šiemet augimo neplanuojame, džiaugsimės, jei pavyks išlaikyti stabilius kiekius“, – teigia jis.

alus
alus
© DELFI / Kiril Čachovskij

Dėl politinės įtampos prarado Kinijos partnerius

Apie plėtrą į Taivano rinką svarsto ir lietuviško šokolado gamintojai. Įmonė „Mulate“, gaminanti „Chocolate Naive“ šokoladą, dėl įtampos tarp Lietuvos ir Kinijos šiemet prarado vieną iš pagrindinių savo eksporto partnerių. Pernai jos eksportas į Kiniją užėmė ketvirtadalį.

„Praradimas – nemirtinas, bet nemalonus. Buvome susiplanavę gamybos procesus, investicijų. Planuoji, bet viskas sugriūva.

Jie (partneriai Kinijoje – Delfi) konkrečiai neįvardija dėl kokių priežasčių. Nieko asmeniško, bet politika. Parašė atvirai: „Jūsų šokoladas mums labai patinka, bet tokia situacija“. Manau, kad perlenkiama lazda. Dabar reikia srėbti šią košę. Ne taip čia turėjo viskas būti: galėjome išreikšti savo poziciją, bet nesusipykti. Bet ne man spręsti, kaip ką reikėjo daryti“, – sako „Mulate“ vadovas Domantas Užpalis.

Bendrovė jau anksčiau turėjo trumpalaikių prekybinių ryšių su Taivanu, bet šiuo metu produkcijos neeksportuoja. Verslininkas mato čia naujų galimybių.

„Koordinuojamės su Užsienio reikalų ministerija, „Verslia Lietuva“, galvojamos priemonės, kaip padėti. Gal per kontaktus atsirastų naujas kanalas. Puiku ir teisinga, kad taip daro. Tik dabar važiuojame paskui traukinį. Tą turbūt reikėjo padaryti jau praeitais metais, kad rezultatas būtų šiemet, nes tokie dalykai greitai nevyksta“, – svarsto D. Užpalis.

Jis pažymi, kad įmonės rinka – visas pasaulis. Daug eksportuojama į Aziją: Japoniją, Singapūrą, Kiniją. Lietuviškas šokoladas jose esą yra vertinamas, įmonė užsirekomendavo savo vardą. Tačiau ar pavyks įsitvirtinti Taivane, priklauso ir nuo kitų dalykų – kokių kontaktų bus renginyje, ar jie susiję su maisto pramone, ar jie turi premium šokolado poreikį.

Iširus santykiams su Kinija Lietuvos gamintojai išbando naują rinką: skaičiuoja kelis kartus išaugusį eksportą
© DELFI / Tomas Vinickas

Tikisi, kad Taivanas atsvers dalį praradimų

Duonos gaminių gamintoja „Gudobelė“ po nutrūkusių santykių su partneriais Kinijoje taip pat domisi naujomis galimybėmis Taivane. Įmonė eksportuoja savo gaminius į 17 šalių.

„Ilgametis įdirbis Azijos rinkose duoda rezultatų, 2021 metais pradėta eksportuoti į Singapūro, Saudo Arabijos rinkas. Taivanas įdomus dėl 24 mln. gyventojų rinkos, perkamosios galios, verta išnaudoti kylantį susidomėjimą gaminiais iš Lietuvos bei surasti savo vartotoją 1,1 mlrd. USD vertinamoje užkandžių kategorijoje Taivane“, – komentuoja eksporto vadovas Ernestas Virvičius.

Į Taivano rinką planuojama eksportuoti duonos traškučius „Bon chance“, derybos esą vedamos tiek dėl krosnyje, tiek rapsų aliejuje keptų gaminių. Anot jo, apie metines pardavimų apimtis šiame etape dar sunku kalbėti.

„Po parodos Kinijoje „Sial China“ buvo užmegzti santykiai su nauju Kinijos distributoriumi. Buvo planuojama „Bon chance“ duonos traškučių pirma siunta. Tačiau su distributoriumi nutrūko santykiai dėl politinio konflikto tarp Lietuvos ir Kinijos. Tikimės ateityje viskas nurims ir atnaujinsime bendradarbiavimą. Manome, kad Taivanas atsvers dalį Kinijos galimų pardavimų“, – vertina įmonės atstovas.

"Dadu" ledų gamyba
"Dadu" ledų gamyba
© Algimantas Barzdžius

„Vikondai“ Kinijos rinka užsidarė

Įmonių grupės „Vikonda“ Inovacijų direktorius Paulius Guzevičius Delfi sako, kad domėtis Taivano rinka labiausiai pasktino susiklosčiusi situacija su Kinija ir siekis ieškoti alternatyvių rinkų pietryčių Azijoje. Jis pažymi, kad „Vikonda grupės“ įmonių atstovai jau bendravo su keliais prekybos tinklais ir distributoriais, planuojama tęsti susitikimus ir megzti kontaktus su potencialiais partneriais iš Taivano.

„Per praėjusius ir šiuos metus kartu su partneriais paruošėme įėjimo į Kinijos rinką strategiją, adaptavome ir užregistravome kinišką „Dadu“ prekės ženklo versiją. Kinijos rinkai produktų netiekėme.

Manome, kad Taivanas yra mažesnė rinka nei Kinija, tačiau turi daug galimybių mūsų grupės įmonėms ir kitiems Lietuvos maisto pramonės gamintojams“, – teigia P. Guzevičius.

Jis Taivano rinkoje mato galimybių „Kėdainių konservų fabriko“ produkcijai, t. y. pietų patiekalams ir sriuboms, padažams, užtepėlėms, „Vikeda“ gaminamiems „Dadu“ ledams.

Abejoja 76 mln. eurų išlaidomis

Vasarą taivaniečiai, atsidėkodami už Lietuvos dovanotas vakcinas, parduotuvėse šlavė lietuviškas prekes, daugiausiai alų ir šokoladą. Skelbiama, kad per pusmetį taivaniečiai išleido 76 mln. eurų, tačiau kai kurių Delfi kalbintų pašnekovų vertinimu, tokia suma atrodo neįtikima.

„Abejoju dėl šio skaičiaus, gal ne ten kablelį padėjo. 760 tūkst. eurų – būtų arčiau tiesos. Negali būti tokio šuolio, nuoširdžiai netikiu, kad taip buvo. Manau, kad tai techninė klaida. Įmonei būtų problemų su tiekimu, suorganizuoti per tokį trumpą laiką – savaitę, dvi – išsiųsti milijonų eurų vertės produkcijos, tikrai taip nevyksta“, – svarsto „Mulate“ vadovas D. Užpalis.

Iširus santykiams su Kinija Lietuvos gamintojai išbando naują rinką: skaičiuoja kelis kartus išaugusį eksportą
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Šią informaciją sunku komentuoti, nes tiesiai iš mūsų įmonės su bankine kortele nieko nusipirkti nėra įmanoma. Šią produkciją pardavėme per prekybos partnerius, kurie daro reguliarius užsakymus. Partneriai, matydami paklausą, užsakymus didina, bet atsargiai, nes nežino, kiek ta „patriotinė“ parama yra ilgalaikė.

Todėl visi sveikiname šiemetinį pakilimą, kuris procentine išraiška, aišku, siekia neregėtas aukštumas, tačiau tik ilgalaikiai santykiai atneša pelną ir stabilumą. Būtent į ilgalaikių eksporto santykių užtikrinimą dabar nukreiptos mūsų pastangos šioje šalyje“, – komentuoja „Švyturio-Utenos alaus“ generalinis direktorius R. Viršilas.

ŽŪM: tai nebuvo laikinas pakilimas

Tuo metu Žemės ūkio ministerija nemano, kad tai yra laikinas pakilimas: „Taivanas ir toliau domisi lietuviškais maisto produktais bei bendradarbiavimo galimybėmis su Lietuvos eksportuotojais. Rugsėjo viduryje buvo suorganizuoti nuotoliniai Lietuvos ir Taivano verslo atstovų susitikimai. Be to, spalio pabaigoje į Lietuvą planuoja atvykti gausi Taivano verslininkų delegacija. Šie veiksmai parodo, kad bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Taivano toliau vyksta ir į tai žiūrima rimtai. Taivano atstovybės įsteigimas Lietuvoje turėtų dar labiau padėti intensyvinti ekonominius ir prekybinius ryšius tarp Lietuvos ir Taivano.“

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. sausio – liepos mėn. lietuviškos kilmės eksportas į Taivaną sudarė 10 mln. eurų, jis per metus paaugo 7,2 proc. Daugiausia eksportuota optinių prietaisų (už 2,44 mln. eurų, tai sudarė 24 proc. eksporto vertės), medienos ir jos gaminių (už 2,18 mln. eurų – 22 proc.), chemijos pramonės produktų (už 1,70 mln. eurų – 17 proc.), maisto produktų (0,68 mln. eurų – 7 proc.) bei popieriaus ir jo gaminių (už 0,63 mln. eurų – 6 proc.).

alaus skardinės
alaus skardinės
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kuo Lietuvai patrauklus Taivanas

„Versli Lietuva“ analitikų vertinimu, Lietuvos eksporto apimtys į Kiniją nėra didelės, o Lietuvos eksporto struktūra į Kiniją ir Taivaną yra panaši – į abi prekybos teritorijas eksportuojama mediena ir jos gaminiai, optikos prietaisai (daugiausiai lazeriai) bei chemijos produktai. Todėl eksportas, anksčiau tekęs Kinijos rinkai, iš dalies gali būti nukreiptas į Taivano rinką.

Agentūros duomenimis, eksporto potencialą į Taivaną turi chemijos pramonės produktai, pagrindinių metalų gaminiai, inžinerinės pramonės produktai (įvairios mašinos ir įrengimai, optiniai gaminiai, elektros įranga ir kt.), drabužių gamyba ir tekstilės gaminiai, maisto produktai. Vertinama, kad šie produktai gali būti nukreipti į Taivano rinką, jeigu pardavimų kanalai Kinijoje taptų neprieinami.

Anot „Versli Lietuva“, Taivano rinka pagal dydį ir ekonominį išsivystymą yra patraukli Lietuvai iš ekonominės perspektyvos. Kadangi eksporto vertės į Kiniją nėra didelės, Taivano rinka yra pajėgi padengti nuostolius, nutrūkus eksporto srautams į Kiniją.

„Taivano populiacijos dydis yra beveik 24 mln., kiek mažiau nei kartu sudėjus Skandinavijos šalių – Norvegijos, Švedijos, Danijos ir Suomijos – populiacijas. Taivanas yra 31-a turtingiausia pasaulio ekonomika pagal BVP vienam žmogui (32,12 tūkst. JAV dolerių 1-am žmogui), o Kinija pagal šį rodiklį yra 61-oje vietoje (11,82 tūkst. JAV dolerių 1-am žmogui).

Nors Kinija pagal populiaciją yra gerokai didesnė už Taivaną, tačiau tokiai mažai ekonomikai kaip Lietuva labai sunku į Kinijos rinką tiekti didelius produkcijos kiekius, o tai dažnai gali būti kliūtis apskritai patekti į rinką. Taivano rinkos dydis ir perkamoji galia šiame kontekste turėtų būti gerokai patrauklesnė Lietuvos eksportuotojams nei Kinijos rinka“, – vertina „Versli Lietuva“ analitikai.

Kaip sako Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros („Litfood“) direktorius Šarūnas Celiešius, Taivano rinka Lietuvos įmones domino ir anksčiau, tačiau iki šios vasaros nebuvo preteksto spartinti dvišalius prekybinius santykius.

„Šios šalies gyventojai pasižymi didesne perkamąja galia bei yra pamėgę vakarietiškus produktus, o pozityvus nusiteikimas Lietuvos atžvilgiu leidžia tikėtis sėkmės visiems Lietuvos maisto produktų eksportuotojams, netgi jaunoms įmonėms, kurios tik pradeda eksporto plėtrą į Aziją“, – sako Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros („Litfood“) direktorius Šarūnas Celiešius

Anot jo, Taivaną domina visa Lietuvoje gaminama produkcija: šiuo metu daugiausiai eksportuojama maisto produktų pusgaminių, pašarų augintiniams, kviečių glitimas, šokolado, alkoholinių gėrimų.

„Iš rugsėjo 15 dieną vykusio pirmojo Lietuvos ir Taivano verslo kontaktų renginio matome, jog taivaniečius domina ir lietuviškas pienas bei pieno produktai, mėsos pusgaminiai, įvairūs užkandžiai, pastaruoju metu sulaukiame užklausų ir dėl lietuviškų daržovių, miltų, kviečių ir kitų kruopų”, – pažymi Š. Celiešius.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(88 žmonės įvertino)
3.9205

Stokholmo arbitražas: „Rafako“ kalta dėl nebaigtų Vilniaus jėgainės statybų

Buvusi pagrindinė Vilniaus kogeneracinės jėgainės ( VKJ ) biokuro bloko statybų rangovė,...

Armonaitė: mėlynosios inovacijos ir aplinkosauga – šansas Klaipėdai

Klaipėda iš visų Lietuvos miestų turi didžiausią potencialą ateityje pritraukti su Baltijos...

Landsbergis apie siūlymą uždrausti verslo ryšius su Rusija: nežinau, kaip tai būtų galima įgyvendinti praktiškai

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis abejoja, kad parlamentaro Raimundo Lopatos...

Lietuvos bankas: mokėjimų patikrinimai įgyvendinant sankcijas turi trukti iki trijų savaičių

Lietuvos bankas su Lietuvos bankų asociacija sutarė, kad šalyje veikiantys komerciniai bankai...

Lietuvos eksportas per birželį mažėjo 4,3 proc., importas – augo 2,6 proc.

Šiemet birželį iš Lietuvos prekių eksportuota už 3,32 mlrd. eurų – 4,3 proc. mažiau nei...

Top naujienos

Senų ir taršių automobilių vairuotojams reikėtų susirūpinti: jau netrukus laukia daug problemų (3)

Kaip konkrečiai nuo 2027 metų bus ribojamas 17 metų senumo ir senesnių automobilių registravimas,...

„Perlas Energijos“ atvejis sudavė smūgį: klientai lieja pyktį, abejoja tiekėjais, net jaučia gėdą (5)

Nepriklausomam elektros tiekėjui „ Perlas Energija “ paskelbus, kad atsisako fiksuotos kainos...

Propagandistas Solovjovas pratrūko: grasina pagrobti Lietuvos Seimo narį ir išgabenti teisti į Rusiją (30)

Seimo nario Mato Maldeikio pasisakymai apie Rusijos agresiją sukėlė net ir Kremliaus propagandisto...

Putino desperacija: ieškodamas išeities pateko į Erdogano spąstus

Praėjusį penktadienį Sočyje susitikę Rusijos ir Turkijos prezidentai draugiškai...

Suomija paleido ilgai atidėliotą naują atominį reaktorių, galingesnį nei buvę Ignalinoje – stabilizuos kainas ir Lietuvoje

Ilgai atidėliotas „Olkiluoto-3“ branduolinis blokas sekmadienį paleistas bandymams ir...

Baltarusijos opozicijos renginyje Vilniuje įvestas planas „Skydas“ paviešinta 12 adresų

Vilniuje Baltarusijos opozicijos renginyje buvo įvestas planas „Skydas“. Įtraukti ir kiti adresai.

Karas Ukrainoje. Melitopolyje – juoda naktis rusų okupantams Pentagonas: Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista iki 80 000 rusų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį kalbėjo apie branduolinės katastrofos...

Zelenskio patarėjas Arestovičius pasakė, kiek uždirba: trečią kartą vedęs vyras išlaiko ir vaikus iš ankstesnių santuokų (3)

Ukrainos prezidento administracijos patarėjas Oleksijus Arestovičius per interviu ŽVL papasakojo,...

Vaizdo įrašas patvirtina: Drobiazko ir Vanagas ruošiasi pasirodymui Sočyje (3)

Nepaisant Lietuvoje kilusio šurmulio, šokių ant ledo pora Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas...