aA
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė dažnai išsakomą teiginį, kad dabartinė Vyriausybė visus sprendimus priėmė „žmonių sąskaita“, vadina „piguva“. Jos teigimu, valstybę šiaip ar taip sudaro tik žmonės – todėl ar nuspręsi padidinti mokesčius, ar sumažinti išlaidas, viskas vis tiek bus priimama valstybę sudarančių žmonių sąskaita, nes nuveikti ko nors marsiečių sąskaita neįmanoma.
Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Dažnai sakoma, kad valstybė viską padarė verslo ir žmonių sąskaita. Tai žinoma, nes valstybė iš esmės yra tiktai žmonės. Net verslo nėra kaip tokio, nes verslas irgi žmonės. Nėra taip, kad būtų galima kažką padaryti marsiečių sąskaita. Vis tiek visi sprendimai, kad ir kokie jie būtų – ar tai būtų buvęs išlaidų sumažinimas 30 proc., ar mokesčių padidinimas 30 proc. , ar didesnis prisiskolinimas, ar valiutos devalvavimas – vis tiek kažkokių žmonių sąskaita tai būtų atsitikę. Todėl pats bandymas valkioti žodį „žmogus“ yra visiška piguva ir niekur neveda“, - teigia I. Šimonytė.

Finansų ministrė šeštadienį dalyvavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) tarybos posėdyje, kuriame pristatė nuo kadencijos pradžios nuveiktus darbus ir aptarė, kas, jos nuomone, galėjo atsitikti, jeigu Vyriausybė viską būtų palikusi savieigai arba dariusi ką nors kitaip nei darė.

„Kalbant apie tą sritį, už kurią esu atsakinga aš, paprasčiau būtų pasakyti, ko Vyriausybė nepadarė, nors teoriškai visos šios galimybės buvo galimos. Pirmiausia Vyriausybė nesugriovė Lietuvos ūkio viešųjų finansų. Iš esmės tos problemos, kurios kaupėsi daugybę metų ir tos problemos, kurios buvo paslėptos sunkiai akiai pagaunamo ekonomikos perkaitimo iki pasaulinės finansų krizės, staiga apsinuogino, nes Lietuvos ūkis staiga pradėjo stabdyti tada, kai Vyriausybė pradėjo darbą“, - pasakojo ministrė.

Pačiu geriausiu įrodymu, kad Vyriausybė nesugriovė Lietuvos ūkio bei viešųjų finansų, I. Šimonytė įvardijo Estiją, kurios ūkis taip pat mito skolintomis lėšomis, „kaito“ ir tada staiga smuko. Skirtumas tik tas, kad Estija pačiu blogiausiu laiku sugebėjo įtilpti į visus Mastrichto kriterijus ir įsivedė eurą. „O skola šios šalies kaip buvo, taip ir liko pati mažiausia Europos Sąjungoje“, - pridūrusi, jog Lietuvos skola yra šešta mažiausia Europos Sąjungoje.

Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Ko dar nepadarė ši Vyriausybė? Nepaliko reikalų savieigai, o tai būtų buvęs labai patogus veikimo būdas, jei tik kas nors būtų leidęs šitaip veikti. Kas būtų buvę, jei Vyriausybę būtų palikusi reikalus savieigai? Yra tokia naivi alternatyva – galėjo būti tokių naivių skolintojų, kurie būtų davę pinigų vykdyti visus tuos nepamatuotus pažadus, kurie buvo prisiimti vadinamaisiais geraisiais laikais. Ką būtume turėję? 2009-aisiais būtume turėję bent 20 proc. siekiantį viešųjų finansų deficitą. Primenu, kad ir taip turėjome 9,5 proc. viešųjų finansų deficitą. O skola jau dabar būtų netoli 60 proc. bendrojo vidaus produkto, skolai aptarnauti per metus atiduotume ne 2, o 3,5 mlrd. Lt“, - teigė ministrė.

Tačiau I. Šimonytė sako, kad tikėtis, jog tuo laiku būtų atsiradę naivių skolintojų, yra dar naiviau, nes tokiais atvejais lieka tik Tarptautinis valiutos fondas (TVF) su savo pasiūlymais, programa ir principu, kad puotoms maro metu neskolinama.

Pasak ministrės, visas biudžetas galėjo susibalansuoti ir automatiškai – jeigu niekas nesutinka valstybei skolinti, ji paprastai gyvena iš to, ką turi. Tokiu atveju, jos teigimu, galėjome braukti 30 proc. brūkšnį per visas išlaidas ir problemos būtų išsisprendusios.

„Jeigu nebūtų buvę skolintojų, kas galėjo įvykti dar? Galėjo būti visiškas chaosas ir visas biudžetas būtų susibalansavęs automatiškai. Apie tai dabar labai daug kalba Graikijoje, galvodami – bus ar nebus pinigų, ateis ar neateis nauja išmoka iš šių metų pradžioje pažadėtų paramos paketų. Gali būti, kad tie pinigai neateis. Ir ką tokiu atveju daryti? Gyveni iš to, ką turi. O jei gyveni iš to, ką turi, tai galime paskaičiuoti patys. Daug iečių buvo laužoma dėl vidutinio pensijų sumažinimo 5 proc., darbo užmokesčio sumažinimo. Būtume tiesiog turėję 30 proc. brūkšnį per visas išlaidas ir gyventi iš to, ką turime“, - teigė ministrė.

Dar vienas scenarijus, anot I. Šimonytės, galėjo būti valiutos devalvavimas – tokiu būdu būtų išaugusi eurais paskolas paėmusių gyventojų ir pačios valstybės skola, o ūkio stabilumas būtų esmingai pažeistas.

„Kitas chaoso pavyzdys galėjo būti valiutos devalvavimas, todėl kad mūsų pamatinis ekonomikos stuburinis principas, kad litas tvirtai prisietas anksčiau prie JAV dolerio, dabar prie euro, galėjo tiesiog neišlaikyti. Ir abejonių dėl to, noriu priminti, buvo labai daug. Tai dabar yra labai daug protingų žmonių, kurie mėgsta lyginti su Lenkija ir sako, kaip gerai Lenkijai, kad jis turi savo savarankišką centrinį banką ir klasikinį monetarinį režimą, kai centrinis bankas nustato palūkanų normas ir gali įvairiai veikti ekonomiką. Lietuva niekada šito neturėjo. Todėl kas galėjo atsitikti Lietuvoje su pririšta valiuta – tiesiog automatinis valiutos denominavimo pakeitimas, pasakymas, kad euras yra ne 3,5 Lt, o, tarkime, 6 Lt“, - galimą scenarijų nupasakojo ministrė.

Pasak I. Šimonytės, faktas, kad sprendimai buvo priimti laiku, užtikrino rinkų pasitikėjimą šalies kreditingumu – Lietuva atgavo pasitikėjimą, kurį buvo praradusi. Tai esą leido kur kas menkiau mažinti piliečių gerovę, nei būtų reikėję kitais atvejais.

Ministrė taip pat teigė nesutinkanti su teiginiu, kad šita Vyriausybė neva praskolino Lietuvą. Pasak jos, Lietuvos skola augo visada, net pačiais geriausiais ir sparčiausiais ūkio augimo laikais. Ji sutiko, kad labiausiai skola išaugo 2009 m., bet tuomet Lietuvos ūkio kritimas buvo dviženklis, todėl santaupų neturėjusi šalis negalėjo nesiskolinti. Ministrės teigimu, šiuo metu skolos taip pat auga, bet augimas nuosaikėja ir vis didesnę jos dalį sudaro ne naujos skolos, o senų skolų, paimtų anksčiau, refinansavimas.

Teiginius, kad Vyriausybė skolinosi ne investicijoms, o pravalgymui, ji vadino visišku absurdu, nes esą krizės atveju skolinamasi toms išlaidoms, kurioms finansuoti trūksta lėšų.

„Tuomet kai yra pajamų ir išlaidų neatitikimas, tuomet, kai trūksta pajamų finansuoti išlaidoms, skolinamasi viskam tam, kam išleidžiami pinigai. Nė vienas kalbėtojas niekada nepasakė, kurių išlaidų – socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, švietimo, visuomenės apsaugos, krašto apsaugos – siūlytų atsisakyti tam, kad skola augtų mažiau“, - teigė I. Šimonytė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas – CER valdymo komitete

Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas Mantas Bartuška išrinktas...

„Swedbank“ bendradarbiaus su „American Express“

„Swedbank“ sutarė su „ American Express “ dėl šios tarptautinės mokėjimo kortelių...

Ekspertai: Ukrainai prireiks bent 20 metų Lenkijos ekonominiam lygiui (16)

Ukrainai prireiks 20 metų, struktūrinėmis reformomis skatinant ekonomikos augimą iki vidutiniškai...

Teismui perduota buvusio Utenos atliekų tvarkymo centro vadovo kyšininkavimo byla

Teisėsauga teismui perdavė bylą, kurioje kaltinimai dėl kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo...

Tikina, kad vis daugiau vartotojų skundžiasi nepagrįstai (2)

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ( VVTAT ) pernai sulaukė rekordinio skaičiaus –...

Top naujienos

Emigrantai masiškai planuoja grįžti į Lietuvą? Fiksuojami rekordiniai užklausų kiekiai (188)

Akivaizdu, kad naujausi galimi pokyčiai JK sukėlė nemažas aistras. Jungtinės Karalystės...

Mobilumo paketo vilkikas nesustabdomas: pokyčiai Lietuvos vežėjams – jau vasarą

Lietuvos vežėjus bauginantis Mobilumo paketas , skrieja, galbūt, ne kaip vilkikas Vokietijos...

Zuokas dalijasi naujausiu įrašu: Agnei reikia pagalbos papildyta (235)

Buvęs Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas ketvirtadienį feisbuke įvertino Agnės Zuokienės...

Apie koronaviruso protrūkį rašiusi žurnalistė: išlipau iš lėktuvo ir nutiko tai, ko visai nesitikėjau

Pajutau, kaip į mane susmigo šimtai akių, ėmė daužytis širdis, į veidą plūstelėjo kraujas,...

Po „Vlantana Norge“ skandalo prabilo vairuotojas: nepatikėsite, kaip elgiasi patys „fūristai“ (125)

Valio. „Drakonas nugalėtas...“ – tai žodžiai iš seno sovietinio animacinio filmuko apie...

Sąrašas, kur Vilniuje atsiras daugiau nei 30 naujų greičio matuoklių – neprasprūs nė vienas (1)

Policijos pareigūnams paskelbus, kuriuose Lietuvos keliuose ir kokiose miestų gatvėse galima...

„Sodros“ atlyginimų duomenys parodė: Lietuvą kankinusi bėda po truputį nyksta (156)

Nors šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas ketvirtą praėjusių metų ketvirtį buvo lėtesnis...

Rusijoje lietuvės sektą užgriuvo ginkluoti pareigūnai: įtaria išviliojus įspūdingas sumas (421)

Gulėjimas kapo duobėje, įvyniojimas į bintą, kitos ezoterinės procedūros ir apsauginis kupolas...

Ūkininkai protestuoja Briuselyje – traktorius mitingui pasiskolino iš belgų papildyta 12.04 (34)

Beveik 200 Lietuvos ūkininkų protestuoja Briuselyje – reikalauja tokių pat išmokų, kaip ir...

Šaudynės Vokietijoje: manoma, kad užpuolikas nušovė ir savo motiną (18)

Ginkluotas asmuo, Vokietijoje nušovęs devynis asmenis, turėjo ksenofobinių motyvų, skelbia vidaus...

|Maža didelių žinių kaina