„Lietuva ne Danija ir ne Jungtinė Karalystė, kuri gali nuspręsti, ar ji nori euro, - per Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų organizuotus verslo pusryčius sakė I. Šimonytė. - Tai yra teisinis įsipareigojimas, už kurį balsavo Lietuvos gyventojai.“
Ji priminė, kad 2003 m. Lietuvos gyventojai referendume pasisakė už Lietuvos prisijungimą prie Europos Sąjungos (ES). Lietuvos pasirašytoje stojimo į ES sutartyje numatyta, kad Lietuva prisijungs prie euro zonos tuomet, kai ji atitiks Mastrichto kriterijus. Šie kriterijai atspindi šalies ekonomikos būklę.
„Idėjos apie referendumą yra keistos“, - svarstė I. Šimonytė.
Pasak jos, nors tenka girdėti įvairių referendumo iniciatyvos versijų, I. Šimonytė iš esmės su jomis nesutinka.
Ji pateikia pavyzdį, jog referendumo dėl euro kontekste sakoma, jog Lietuvos gyventojai turėtų pasisakyti, ne ar euras turėtų būti įvestas, o kada jis turėtų būti įvestas.
„Žmonės nėra tie, kurie turėtų nuspręsti, kada yra tinkamas laikas įsivesti eurą, - mano I. Šimonytė. - Ekonomistai nesutaria, kada tai turėtų įvykti ir žmonėms būtų labai sudėtinga nuspręsti, turėtų spręsti demokratiškai išrinkti politikai.“
I. Šimonytė priminė ir ekonominius argumentus: litas, pagal valiutos valdybos modelį su euru yra susietas nuo 2002 m., iki tol jis buvo susietas su JAV doleriu, o tai reiškia, kad šalies centrinio banko politika yra susieta su euro zonoje priimamais sprendimais.
„Lietuvos valiuta priklauso nuo pokyčių, vykstančių su euru, tačiau Lietuva nėra euro zonos narė, tad neturi balso prisidedant prie sprendimų, - priminė I. Šimonytė. - Mano nuomone, taikant valiutų valdybos modelį, euro įvedimas yra gera strategija.“
DELFI skelbė, jog Lietuvos bankas suskaičiavo euro įvedimo naudą Lietuvai, prognozuojama, kad pirmiausiai euro įvedimas paveiks palūkanų normas, valiutos keitimo sąnaudas, prekybos srautus, t.y. padidins eksportą.
Skaičiuojama, kad vidutinė svertinė palūkanų norma po euro įvedimo sumažės 0,56 proc.: 2015 m. Vyriausybei palūkanų normos turėtų sumažėti 0,8 proc. punkto, namų ūkių paskoloms - 0,56 proc. punkto, o nefinansinių įmonių paskoloms - 0,49 proc. punkto.
Lietuvai įsivedus eurą ir mažėjant skolinimosi kainai, 2014-2022 m. būtų sutaupoma apie 3,9 mlrd. Lt, iš jų 1,6 mlrd. Lt valstybė, 1,2 mlrd. Lt namų ūkiai, 1,1 mlrd. Lt įmonės.
Vienkartinės išlaidos Lietuvai įsivedant eurą galėtų sudaryti 660-920 mln. Lt, jos reikalingos keisti sistemas, grynuosius ir t.t., per penkerius metus šalis turės prisidėti prie Europos stabilumo mechanizmo (apie 1 mlrd. Lt), taip pat planuojamas įnašas į Europos centrinio banko kapitalą (apie 148 mln. Lt), kuris reikalingas, kad šalies bankai taptų euro sistemos dalimi.
Lietuva 19-ąja euro zonos nare nori tapti nuo 2015 m. Pirmuosius signalus Lietuva gaus birželio pradžioje, kai Europos Komisija ir Europos centrinis bankas pateiks Lietuvos konvergencijos programos vertinimą.
Liepą Europos Sąjungos Vadovų Taryba turėtų priimti galutinį sprendimą ir paskelbti neatšaukiamą litų į eurus keitimo kursą.
Prognozuojama, kad jis liks toks pat, koks yra šiuo metu – 3,4528 Lt už vieną eurą. Per 30 dienų nuo šio sprendimo visos kainos Lietuvoje turės būti skelbiamos dviem valiutomis ir tai truks iki 2015 m. vidurio.
