„Lietuva nėra ta valstybė, kuri būtų linksniuojama pasaulyje negatyviame fone, o tokių valstybių yra labai daug. Štai vakar viena pagrindinių reitingų agentūrų numetė žemyn visą krūvą labai solidžių ir labai garbingų euro zonos valstybių. Šiandien mūsų ir Italijos reitingas skiriasi vienu laipteliu, nors Italija trečia didžiausia ekonomika Europoje. Kai kurių valstybių vertybiniai popieriai jau yra laikomi šiukšlėmis, jeigu galima taip pasakyti – yra toks žargonas. Ir tai ne tik graikai, tai ir portugalai, ir Kipras ir dar eilė valstybių, taip pat ir vengrai, beje. Tai turiu pasakyti, kad mūsų šiame fone jau seniai niekas nemini“, - šeštadienį valdančiosios konservatorių partijos tarybos posėdyje sakė I. Šimonytė.
Tačiau ministrė pabrėžė, kad šių metų biudžetas yra kitoks nei praėjusių, mat jame nebėra „šešėlio“ eilutės – tai yra, biudžete neplanuojamos pajamos iš šešėlinės veiklos užkardymo. Jos teigimu, tai nereiškia, kad šis klausimas nebėra Vyriausybės darbotvarkės dalis, tačiau, pasak I. Šimonytės, šiuo metu per daug rizikinga užsibrėžti konkrečius tikslus, mat šešėlis yra „slibinas su šimtu galvų“.
„Aš turiu pasakyti, kad nekenčiu tos tautosakos, kuri kalbant apie šitą klausimą visur vyrauja, visi tie žodžiai: ištraukti, paimti, kovoti ir taip toliau... Visa tai yra ne apie tai. Šešėlis yra dalykas, kuris yra slibinas su šimtu galvų o visokiose pasakose slibinai daugiausia turėdavo dvylika galvų. Tas šimtas galvų yra šimtas visokiausių atmainų, neteisingų elgesio pavyzdžių, kuriais apvagiami kiti bendruomenės nariai“, - kalbėjo ministrė.
Jos teigimu, daugelis institucijų į kontrabandos užkardymą jau žvelgia rimčiau ir atsakingiau, todėl ši sritis nėra apleidžiama. Prioritetu I. Šimonytė įvardijo nelegalaus darbo suvaldymą, nes dalis darbo užmokesčio mokama vadinamuosiuose „vokeliuose“.
„Nelegalus darbas taip pat yra vienas iš klausimų, kuriuos, tikiuosi, šiais metais su kolega užsidėsime ant pirmo prioritetų sąrašo laiptelio. Taip, faktas, kad šešėlyje yra gana didelė darbo užmokesčio fondo dalis. Bet čia vėl, kaip ir kalbant apie bet kokį šešėlį, be žmonių dalyvavimo, deja, jokio šešėlio egzistavimas yra neįmanomas“, - pasakojo I. Šimonytė.
Ministrė, be kita ko, aiškino, kad visuomenė vis labiau suvokia, jog didžioji biudžeto dalis yra skiriama ne valdininkams išlaikyti, o švietimui ir socialinei apsaugai. Maža to, jo nuomone, kiek slopsta ir amžinas vaitojimas apie praskolintą Lietuvą.
„2011-aisiais ir dabar yra mažiau atrajojama daina apie praskolintą Lietuvą, tos krokodilo ašaros apie praskolintą Lietuvą. Tas mane labai džiugina, nes skaičiai kalba daugiau už save. Taip, 2009 m. skolos augimas buvo labai įspūdingas, bet jis gerokai sumažėjo 2010-aisiais, 2011-aisiais sumažėjo dar labiau“, - sakė I. Šimonytė.
Jos teigimu, skolos kupros augimas bus galutinai suvaldytas, kai pradėsime gyventi taip, kaip mokė mūsų mamos – išleisti tiek, kiek uždirbi.
