Pranešime spaudai, gamintojai, technikos taisytojai ir elektronikos atliekų tvarkytojai įvardija naujus iššūkius.
Taisyklės – pažangios, bet jų nepakanka
„Elektronikos atliekos šiandien vertinamos kaip labiausiai globaliai auganti ir vis daugiau problemų kelianti atliekų dalis. Tai jaudina ne tik ES, kur, kaip skaičiuojama, vienam europiečiui kasmet tenka po 16 kilogramų elektronikos atliekų. Neatsitiktinai visame pasaulyje kasmet vyksta po keletą viso pasaulio mokslininkus, gamintojus ir politikus suburiantys renginiai, kuriuose galimi sprendimai pristatomi itin aukštame lygyje. Balandžio 22–23 dienomis toks renginys vyko Niujorke. Jame kalbėta ir apie saulės energetikos keliamus atliekų perdirbimo iššūkius, kurie šiandien Lietuvoje vis dar vertinami kaip per mažai aktualūs“, – sako Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas.
Anot EPA vadovo, ES taisyklės, užtikrinančios teisę taisyti tam tikrus elektronikos prietaisus, greičiausiai artimiausiu metu apims ir daugiau elektronikos gaminių kategorijų – tai vertintina kaip tikrai svarbus žingsnis.
Vis dėlto įvairios taisymą bei tvarumą skatinančios priemonės turėtų būti kuriamos ir kiekvienos valstybės viduje. Kaip pavyzdys galėtų būti nuo šių metų sausio Prancūzijoje įvestas remonto indeksas telefonams ir kompiuteriams, ant kai kurių gaminių klijuojamos specialios etiketės. Kitas pavyzdys – Švedija, kur daiktų taisymo paslaugoms galioja mažesni pridėtinės vertės mokesčiai (PVM): 12 proc. tarifas vietoje 25 proc. Be to, suteikiama galimybė vartotojui susigrąžinti pusę išlaidų už paslaugos teikėjo darbą per pajamų mokesčio lengvatą. Dėl šių keleto priemonių taisymo išlaidos sumažėja daugiau kaip 80 proc.
„Kovo mėnesį įsigaliojusias prietaisų projektavimą ir taisymą reglamentuojančias taisykles reikėtų vertinti kaip paskatą, kuri visų problemų automatiškai neišsprendžia. Todėl sveikintinos ir neseniai parlamentarų svarstymui Seime registruotos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos, numatančias galimybę gyventojams susigrąžinti dalį pinigų, išleistų už elektronikos prietaisų taisymą“, – sako L. Ivanauskas.
EPA vadovas taip pat atkreipia dėmesį, kad, brangstant medžiagoms, ypač – retiesiems metalams, kurie reikalingi elektronikos prietaisų gamybai, brangsta ne tik patys gaminiai, bet ir atsarginės dalys. Tai kelia riziką, kad, jei nesukursime ir neįdiegsime žiedinę ekonomiką palaikančių politinių priemonių, gyventojai ir toliau orientuosis ne į patvaresnių prietaisų taisymą, o į pigesnius ir greičiausiai netvarius, pavyzdžiui, už taisymą neatsakingų privačių asmenų internetu siūlomus gaminius.
Taisyti galėsime, bet ar visada apsimokės?
Elektronikos prietaisų taisymo iššūkius įvardija ir buitinės technikos taisymo įmonės „Salvata“ vadovas Borisas Ščerbanis.
„Naujai įsigaliojusias ES taisykles vertiname labai skeptiškai, nes prievolė gamintojui ilgiau ir greičiau tiekti atsargines remontui skirtas dalis nepadarys pačių įrenginių kokybiškesniais.
Tikėtina, kad prietaisai ges taip pat dažnai ir greitai, o augančios atsarginių dalių kainos sumažins sprendimo taisyti patrauklumą. Juk, suprantama, jokios atsarginių dalių kainų reguliavimo rinkos ekonomikos sąlygomis neturėtų ir negalėtų būti“, – aiškina B. Ščerbanis.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad tokios dalys, kaip elektroniniai valdymo blokai arba skalbimo mašinų būgno komplektai jau dabar verčia vartotoją susimąstyti, ar apsimoka taisyti.
Naujų ES įsigaliojusių taisyklių poveikio Vilniuje veikianti „Salvata“ taisykla tai pat kol kas nėra pajutusi. Atsarginių daliu tiekimo laikas, kaip ir anksčiau, priklauso nuo jų tipo – reikalingiausias ir paklausiausias taisykla sandėliuoja arba gauna per kelias dienas, tačiau yra tokių, kurios užsakomos konkrečiam taisomam prietaisui, pavyzdžiui, programuojami elektroniniai valdymo blokai – jų iš gamintojo gali tekti palaukti ir iki keturių savaičių.
Atsarginės dalys – papildomos išlaidos ir ištekliai
Šalyje žinomos šaldymo prietaisų gamintojos AB „Snaigė“ generalinio direktoriaus Mindaugo Sologubo tvirtinimu, jų įmonė jau seniai dirba pagal naujas ES gaminių projektavimo taisykles.
„Rūpintis savo produkto ekologiškumu, galvoti ne tik kaip parduoti savo buitinius prietaisus, bet ir kaip juos nusipirkęs vartotojas ilgus metus eksploatuos, mums yra savaime suprantamas dalykas“, – sako M. Sologubas.
Pasak „Snaigės“ vadovo, beveik 60 metų rinkoje dirbanti įmonė džiaugiasi, kad jos šaldymo prietaisai yra tarp geriausiai perkamų Lietuvoje, jie naudojami ilgai, neretai ir dvidešimt ar daugiau metų.
„Žinoma, kad intensyvaus naudojimo detalės, tokios kaip rankenėlės, vonelės, sandarumą užtikrinančios dalys susidėvi greičiau nei pats prietaisas, todėl atsarginėmis dalimis rinką aprūpiname jau daugelį metų. Turime gerai išvystytą autorizuotų „Snaigės“ servisų bei partnerių tinklą, kurie lengvai prieina prie daug didesnio detalių bei sudedamųjų dalių asortimento, nei numatyta naujajame reglamente“, – atkreipia dėmesį M. Sologubas.
Ji taip pat įvardija ir taisymo galimybę lydinčią problemą. Norint ilgesnį laiką aprūpinti atsarginėmis detalėmis, ypač tų produktų, kurių gamyba jau nutraukta, reikia pasigaminti nemažą jų kiekį. Tai – papildomos ir nemažos išlaidos ir kiti ištekliai, pavyzdžiui – įmonės sandėliavimo plotai.
„Praėjus nustatytam terminui didžiąją dalį tų atsarginių detalių tenka utilizuoti, o tai šiek tiek kertasi su visa tvarumo ir ekologijos idėja“, – aiškina „Snaigės“ generalinis direktorius.
Mažės tiek nepataisomų gaminių, tiek ir elektronikos atliekų
Vis dėlto tiek „Snaigės“, tiek EPA atstovai tikisi, kad ekologinio projektavimo reikalavimas bus naudingas tiek vartotojams, tiek ir mus supančiai aplinkai.
„Ženkliai sumažės tų gamintojų prietaisų kiekis, kurie išmetami vien dėl to, kad jų detalės arba nekeičiamos, arba neprieinamos. Tai įpareigos visus gamintojus konstruoti šaldytuvą ar kitą prietaisą taip, kad būtų lengvai prieinama prie visų jo detalių, bei tiekti į rinką atsargines dalis“, – įsitikinęs M. Sologubas.
EPA vadovas L. Ivanauskas atkreipia dėmesį, kad naują Europos Parlamento nustatytą elektronikos prietaisų projektavimo ir taisymo tvarką turėtų lydėti ne tik atskirų valstybių taisyti skatinančios politinės priemonės, bet ir nauji reikalavimai elektronikos atliekų surinkimo kiekiams.
„Kaip ir kitoms ES narėms, mūsų šaliai yra numatytas reikalavimas sutvarkyti ir perdirbti 65 proc. visų rinkai pateiktų buityje naudojamos elektronikos atliekų. Be to, numatyta, kad 2030-aisiais ši atliekų dalis jau turėtų sudaryti 70 procentų. Akivaizdu, kad siekdami mažinti elektronikos atliekų kiekius, neturėtume reikalauti, kad jų surinktume vis daugiau, nes tai prieštarautų paprasčiausiai logikai“, – aiškina L. Ivanauskas.
Elektronikos platintojų asociacija yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Electrolux“, „Bosch“, „Siemens“, „Miele“, „Whirlpool“, „Snaigė“ ir kt. EPA vykdydama savo veiklą organizuoja atliekų surinkimą bei šalies mastu finansuoja daugiau kaip 87 proc. elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą.