Suvenyrų parduotuvės turi abejonių dėl atsidarymo
Kaip sako Lietuvos žaislų ir suvenyrų asociacijos vadovas Aldas Kikutis, griežtos karantino priemonės itin paveikė mažmeninę prekybą – buvo uždarytos parduotuvės, tarp jų ir prekiaujančios suvenyrais. Anot jo, kritusi apyvarta ir turistų iš užsienio trūkumas privertė daugelį parduotuvių užsidaryti.
„Suvenyrų parduotuvės, mažmena per karantiną labai kentėjo, kaip ir visos kitos parduotuvės, kurios prekiauja ne maisto prekėmis. Dalis turi abejonių dėl atsidarymo, nes pagrindinio srauto nėra tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje, kur kruiziniais laivais atvykdavo turistų, skrydžių taip pat nėra pakankamai. Turistai iš užsienio šalių, suprantama, dabar, kol situacija yra neaiški, netrokšta keliauti“, – sako A. Kikutis.
Asociacijos vadovas teigia negalintis tiksliai įvardyti, kiek suvenyrų parduotuvių visam laikui užvėrė duris. Visgi tokių minčių, anot jo, turi ne vienas.
„Dar sezonas neprasidėjo, nelabai kas skelbėsi viešai, tad sunku pasakyti, kiek parduotuvių užsidarė. Tačiau taip, tokių minčių yra. Daugiau abejonių kyla mažesnėms parduotuvėms, kurių tai – vienintelis verslas, kai nebelieka, ką daryti. Kas turi verslo liudijimus taip pat tikriausiai lauks geresnių laikų“, – svarsto pašnekovas.
Kada tie geresni laikai ateis, A. Kikutis nežino, tačiau pabrėžia, kad tikrai ne šį rudenį: „Yra baimės faktorius keliauti. Be to, nereikia pamiršti, kad kiekviena valstybė turi teisę grąžinti apribojimus.“
Lietuvos žaislų ir suvenyrų asociacija vadovas svarsto, kad Lietuvos apgyvendinimo sektoriuje atsiras turistų, veikla atsigaus, tuomet jie užsuks ir į suvenyrų parduotuves.
Jis teigia pastebintis, kad Vilniaus Pilies g. restoranėliai atsigauna, o įsikūrę Didžiojoje g. yra orientuoti į atvykstančius turistus, tad šiuo metu gyvena ne itin gerai. Panašiai esą yra ir su suvenyrų parduotuvėmis.
Kauno suvenyrų parduotuvė po 27-erių metų užsidarė
Kaune situacija – tokia pati. Pačioje laikinosios sostinės širdyje, prie Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos, įsikūrusi suvenyrų parduotuvė dar karantino pradžioje po 27-erių metų veiklos visam laikui užvėrė duris.
„Lietuvoje buvome vieni iš pirmųjų, išlikome ir stabiliai gyvenome, turėjome gerą vardą, turistai iš viso pasaulio grįždavo po keliolika kartų. Tikrai gerai gyvenome – galėjome išlaikyti darbuotojus, apmokėti nuomą, neturėjome skolų. Tai buvo šeimos gana stabilus, ramus, įdomus verslas. Įdomus tuo, jog geografija – labai plati, turistai girdavo lietuvišką prekę. O mūsų suvenyrai buvo lietuvių gamintojų, jiems teko grąžinti prekes“, – pasakoja suvenyrų parduotuvės vadovas Zenonas Šalna.
Jis užsiminė, kad anksčiau veikė ir daugiau jo valdomų suvenyrų parduotuvių, vėliau likusi viena puikiai vertėsi, bet dėl staiga užklupusios pandemijos skaudančia širdimi teko priimti ryžtingą sprendimą. Z. Šalna tikina, kad pavyko išgyventi ir 2008-2009 m. krizę, jos pabaigą esą buvo galima prognozuoti, priešingai, nei šį kartą.
„Patiems buvo šokas, ilgai galvojome, negalėdavome ir užmigti, bet sprendimas turėjo būti ryžtingas. Paskaičiavome, kad metus negaunant pajamų, išlaikyti darbuotojus, mokėti nuomos mokestį, komunalinius mokesčius, nėra jokių galimybių. Paimti paskolą gali, bet „pakabinsi“ save, o po to kas ją perims?“ – svarsto pašnekovas.
Prie sprendimo prisidėjo turistų srautai ir biurokratinis mechanizmas
Vyriausybei paskelbus karantiną, kelias savaites parduotuvė dar bandė išgyventi, tačiau be turistų ilgiau išgyventi nepavyko.
„Mus nuomotojai suprato ir padarė nuolaidą, tačiau tik iki karantino pabaigos. Karantinas baigėsi, bet turistų nėra. Suvenyrai dirba tik turizmui – 90 proc. pajamų. Tai svyruojančios pajamos per metus: kai yra turistų srautai – galima dirbti, kai turistų nebėra, dirbti nėra prasmės. Kai dabar kreivė slenka žemyn, o prognozė – neaiški, nuomos ir socialinio draudimo skaitikliai sukasi, po didžiulio darbo metų stažo uždarėme parduotuvę“, – pasakoja jis.
Tiesa, anot Z. Šalnos, prie sprendimo užverti duris prisidėjo ir institucijų biurokratiniai procesai: „Užimtumo tarnyba labai subiurokratėjo. Pirmieji žodžiai iš premjero lūpų buvo teikiantys viltį, tačiau biurokratinis mechanizmas suveikė – kiekvienos savaitės delsimas padarė savo. Reikėjo viską staigiai daryti – reaguoti per porą dienų, o jie delsė.
Dėl paramos pateikėme prašymą laiku, tačiau gavome atsakymą, kad ne ta data, ne tokia formuluotė. Klausykit, čia yra pasaulinė situacija, nereikia žiūrėti į formuluotes, reikia tuojau pat reaguoti. Tačiau biurokratinė mašina dirbo ir dirbs toliau.“
Šiais metais nemato jokių šviesulių
Pašnekovas įsitikinęs, kad mažiausiai metus teks laukti geresnių laikų.
„Prognozės – liūdnos, matome, kas vyksta pasaulyje. Tendencija tokia, kad vis neatsiriboji nuo tolimų skrydžių. Esu tikras, kad turizmo sektoriaus laukia labai rimtas sąstingis, jis gali išnykti, kol neatsiras priemonių, kurios sutvarkys koronavirusą pasaulyje. Šioje situacijoje bent metus nematau šviesulių“, – tikina jis.
Z. Šalna pasakoja neseniai grįžęs iš Latvijos, kur situacija – tokia pati: „Apvažiavau visą Latviją, ten, kur niekada anksčiau nevažiuodavau, nustebau, kad Rygoje, kur įprastai būdavo be galo dideli turistų srautai, suvenyrų parduotuvės – uždarytos, visos – užtrauktomis užuolaidomis. Tas pats ir pas mus Lietuvoje.“
Suvenyrų parduotuvės vadovas sako, kad pasižiūrėjus į kolegų vitrinas, darosi liūdna – viskas uždaryta iki šios dienos. Paklaustas, ar visam laikui, ar tik laikinai užsidarė suvenyrų parduotuvės, pašnekovas pažymi: „Versle nėra tokio termino „pristabdyti veiklą“ – arba atleidi darbuotojus, arba ne, nėra kito pasirinkimo.“
Tiesa, verslininkas užsimena, kad toliau bandys šiek tiek vykdyti internetinę prekybą, tačiau nesitiki gerų rezultatų.
„Jei gyveni užsienio šalyje, pirkti lietuvišką suvenyrą su lietuvišku užrašu „Lietuva“ arba „Laisvės karys“ nėra jokio poreikio. Jis turi būti čia ir matyti objektą, kai perka magnetuką, lėkštę, puodelį, marškinėlius ir t. t. Jam kitaip nėra jokio stimulo pirkti, įsigyti prisiminimą ar parvežti lauktuvių, jei jis čia nevieši“, – pažymi Z. Šalna.
Suvenyrų parduotuvės vadovas pasakoja, kad čia apsilankydavo turistai iš viso pasaulio: Argentinos, Kanados, JAV, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir t. t. Šiuo metu po truputį grįžtantys turistai esą nieko nereiškia, mat toks srautas neleidžia pragyventi.
„Grįžta tik vienetai, turi sugrįžti bent apie 70 proc. buvusio srauto, tada gal galima išgyventi, – svarsto jis. – Rusai, kaip turistai, yra perkantys. Faktas, kad visi jų laukia. Tačiau Rusijoje situacija – ir politinė, ir dėl koronaviruso – prasta, sienos ilgai neatsidarys.“
Ši vasara – „palaidota“
4 parduotuvės „Baltic souvenir“ Vilniuje ir Trakuose valdantis Artūras Randis taip pat nemato galimybių šiemet tęsti veiklą. Gintaro dirbiniai – amatas, iš kurio vyras verčiasi jau kone tris dešimtmečius. Verslininkas taip pat sėkmingai išgyveno praeitą krizę, šiuo metu – sunkiausias laikotarpis.
„Praeita krizė tokia nebuvo. Tuo metu į Lietuvą nevažiavo tik rusakalbiai, visi kiti atvykdavo, tad trūkumo nepasijautė, o šiuo metu visiškai niekas nevažiuoja. Taigi nebuvo tokios krizės, kad turėtume užsidaryti, prekyba buvo sumažėjusi apie 45 proc., bet išgyvenome“, – pasakoja A. Randis.
Anot jo, šiemet užteko kelių mėnesių be visiško turistų srauto, kad verslas patirtų didelį smūgį. Šiuo metu švelnėja turistų atvykimo iš užsienio šalių ribojimai, po truputį atvyksta latvių, vokiečių, lenkų, tačiau šis turistų srautas esą nėra pakankamas toliau tęsti veiklą. Todėl verslininkas laikinai užvėrė visų parduotuvių duris ir tikisi veiklą atnaujinti kitų metų vasarą.
„Sezonas prasideda gegužę ir tęsiasi iki maždaug Naujųjų metų. Jeigu vasarą neuždirbai, žiemą – nepragyvensi. Jeigu turi daugiau parduotuvių, viena galbūt minusuoja, kita – kompensuoja. Ši vasara – palaidota – vienareikšmiškai nebetęsime veiklos.
Pagal mano skaičiavimus, atsigauti prireiks metų. Jeigu neištiks antra didelė banga, tikėkimės kitų metų vasaros pradžioje, kai sulauksime pirmų klientų, bus galima pradėti atsipalaiduoti“, – viliasi A. Randis.
Nuomotojai nesileido į kompromisus
Paklaustas, kokių sunkumų patyrė per karantiną, pašnekovas pažymi, kad Senamiesčio patalpų savininkai nenorėjo rasti kompromiso, todėl esą buvo logiška užsidaryti ir laukti kitų metų.
„Aišku, galima kažką bandyti daryti, bet paprasčiausiai einama į minusą labai stipriai. Jei nuomotojas nesutinka atidėti mokėjimų ar sumažinti nuomos kainą, automatiškai esame priversti užsidaryti. Jei už 100 kvadratinių metrų moki 4 tūkst. Eur ir nevykdai veiklos, tai kaip išgyventi? Privalėjome užsidaryti“, – pažymi verslininkas.
Jis tikina, kad su tokia pačia situacija susidūrė daugelis suvenyrų parduotuvių savininkų. Dauguma jų uždarė parduotuves, sustabdė veiklą.
„Turiu daug pažįstamų, kurie dirba su suvenyrais, gintarais, visiems – blogai. Kai kurie turi sutartis, kurias norėdamas nutraukti, turi susimokėti didžiausias baudas. Todėl jie bandys kažką dar daryti ir išgyventi“, – pasakoja „Baltic souvenir“ vadovas.
Paklaustas, ar karantino metu pasinaudojo valstybės parama, verslininkas teigia gavęs išmoka, kuri nesiekė tūkstančio eurų.
„Valstybė turi savų problemų, mes – savų. Valstybė šių problemų neišspręs – turistų neatveš. Kol viskas nenurims, tokia situacija ir bus. Manyčiau, ne tik mums sunku, bet ir viešbučiams, paslaugas teikiančioms įmonėms, kurios susijusios su kelionėmis. Visam sektoriui blogai“, – pažymi jis.
