„Lidl“ atėjimas į Lietuvą, šio prekybos giganto parduotuvės statybos Panevėžyje, Kosmonautų g. ir planai dar plėstis mieste vietos smulkiuosius ir vidutinius verslininkus paskatino atidžiau pasidomėti, kokius prekybos centrų išdėstymo planus popieriuje braižo Panevėžio savivaldybė, rengianti naują bendrąjį miesto planą.
Panevėžio verslininkų asociacijos narys Nerijus Gvazdauskas sako, kad smulkieji ir vidutiniai verslininkai nėra priešiškai nusiteikę nei prieš „Lidl“, nei prieš kitų didžiųjų prekybos centrų plėtrą ar naujų žaidėjų atėjimą į miestą, tačiau suinteresuoti, kad jiems nebūtų leista kurtis miesto centrinėje dalyje ir aplink ją.
N. Gvazdausko teigimu, išvydus preliminarius prekybos centrų zonų planus paaiškėjo, kad būtent taip ir gali atsitikti. Verslininkai piktinasi, kad visai netoli miesto centro gali atsirasti iki 5 tūkstančių kvadratinių metrų ploto pastatai.
„Tokie centrai galėtų būti statomi Aukštaičių ir Beržų gatvių, Skaistakalnio parko teritorijoje, net buvusioje elektrotechnikos gamyklos teritorijoje. Didžiųjų prekybos centrų plėtra Lietuvoje peržengė visas ribas. Jie diktuoja sąlygas visos Lietuvos ekonomikai, šokdina augintojus, perdirbėjus“, – mano Panevėžio verslininkų asociacijos vadovas Kazys Grabys.
Jo nuomone, miesto valdžia dideliems prekybos centrams turėtų apskritai pastatyti užkardą kelti koją į miestą. Verslininko teigimu, tokių milžinų vieta yra miesto pakraščiuose ar užmiestyje.
„Taip yra visame civilizuotame pasaulyje, tik ne pas mus“, – pridūrė jis.
Vieną sako, kitą daro
Buvęs miesto vyriausiasis architektas, dabar Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiasis architektūros ir Miesto planavimo skyriaus specialistas Saulius Matulis teigia, kad niekas neplanuoja didelių prekybos centrų atsiradimo miesto centrinėje dalyje ir netoli jos – projektiniuose variantuose to nėra.
„Verslininkai, matyt, nelabai išmano apie tuos planus. Miesto centre net norėdamas nepastatysi didelio prekybos centro“, – „Sekundei“ tvirtino specialistas.
Pasak S. Matulio, preliminariame plane siūloma, kad vadinamojoje A zonoje, kuri apima S. Kerbedžio, Aukštaičių, Nemuno gatvių, buvusios elektrotechnikos gamyklos teritorijas, leisti ne didesnių kaip 1 tūkst. kv. m ploto prekybos centrų statybą.
Miesto pakraštyje esančiuose miegamuosiuose, privačių namų kvartaluose, pavyzdžiui, Rožyne, galėtų būti statomi iki 5 tūkst. kv. m prekybiniai pastatai. Po trečiadienį miesto Savivaldybėje vykusių karštų verslininkų ir architektų diskusijų pastarieji nusileido dėl 3 tūkst. kv. m ribos.
„Jie daugiau rėkia, nei gilinasi į brėžinius. Jiems atrodo, kad kažkas nori juos apgauti. Miesto smulkieji ir vidutiniai verslininkai nerimauja, kad naują bendrąjį planą rengianti Savivaldybė gali leisti didiesiems prekybos centras kurtis netoli miesto centro. Dėl to nėra konstruktyvaus dialogo“, – kalbėjo S. Matulis.
Buvusiam miesto vyriausiajam architektui susidarė įspūdis, kad smulkieji ir vidutiniai verslininkai yra susierzinę dėl „Lidl“ atėjimo.
„Nieko panašaus. Mus erzina ne „Lidl“, o tai, kad S. Matulis linkęs pildyti didelių prekybos centrų pageidavimus, daryti jiems išimtis. Jis vieną sako, o kitą daro“, – atkirto N. Gvazdauskas.
Nerimas ne iš piršto laužtas
Savivaldybės ir verslininkų susitikimą dėl prekybos centrų zonų nustatymo inicijavusių Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius Visvaldas Matkevičius priminė, kad buvusi miesto valdžia mėgino „Lidl“ sudaryti išskirtines sąlygas – Varpo gatvėje leisti statyti gerokai didesnį prekybos centrą, nei nustatyta bendrajame plane.
Taigi, anot pašnekovo, smulkieji ir vidutiniai verslininkai turi pagrindo aklai netikėti viskuo, ką sako valdininkai, ir pasidomėti, ką jie nutyli.
„Tiesa, galime pasidžiaugti, kad tarp verslininkų ir dabartinės miesto valdžios yra užsimezgęs dialogas. Pagaliau vyksta normalios diskusijos“, – sakė jis.
V. Matkevičiaus teigimu, kalbama apie teritoriją, kuri apima Nemuno, Aukštaičių, J. Biliūno, S. Kerbedžio gatves.
„Tai toks blynas, kuriame numatyta leisti statyti nedidelius, iki vieno tūkstančio kvadratinių metrų, prekybos centrus. Tačiau atidžiau pasižiūrėjus matyti, kad tas blynas labai apkramtytas, palikta vietų, kur galėtų kurtis ir gerokai didesni centrai. Tai ir kelia nerimą miesto verslininkams“, – vaizdžiai aiškino V. Matkevičius.
Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas patikino, kad Panevėžio verslininkai neturi jokių pretenzijų dėl didelių prekybos centrų plėtros, jeigu tai nesikerta su miesto patvirtintais teisės aktais ir apskritai įstatymais.
„Mes nediskutuojame dėl statomos „Lidl“ parduotuvės prie pat Nemuno gatvės, nepykstame, kad prie „Sodros“ atidaryta „Norfa“. Ten parduotuvės tokio dydžio, koks yra leidžiamas tose teritorijose. Nereikia spekuliuoti tuo, kad miesto verslininkai bijo konkurencijos. Mes tik prašome valdžios, kad sąlygos visiems būtų vienodos. Mums nepriimtinas žaidimas kortomis po stalu, kokį žaidė ankstesnė miesto valdžia“, – kalbėjo V. Matkevičius.
Jo teigimu, reikia būti naiviam, kad manytum, jog stambieji verslininkai supirkinėja sklypus, nežinodami, kad turės perspektyvą statyti tai, ką nori.
Prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus nuomone, stambiajam verslui galbūt ir galėtų būti daromos tam tikros išimtys su sąlyga, kad jis svariai prisidės prie infrastruktūros sutvarkymo ir panašiai. Tačiau tai turi būti labai aiškiai ir atvirai pasakyta.
Mažieji tempia į save, didieji – į save
Panevėžio savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė sako, kad prekybos centrų išdėstymo planas kol kas tik vizija, kurią galima vienaip ar kitaip keisti.
„Trečiadienį Savivaldybėje vyko tik diskusija. Planuotojai supažindino, kur galimi ne didesni kaip tūkstančio kvadratinių metrų, kur – stambesni prekybos centrai. Smulkieji ir vidutiniai verslininkai nori, kad vadinamųjų mažų prekybos centrų teritorija būtų išplėsta, didžiųjų prekybos centrų atstovai – susiaurinta“, – kalbėjo vedėja.
D. Gasiūnienės teigimu, Savivaldybei rūpi išgirsti visas pozicijas. Pasak jos, visi pasiūlymai, pastabos bus apsvarstytos. Su prekybos centrų išdėstymo projektu visuomenę žadama supažindinti birželio pabaigoje.
Laimi vartotojai
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Dominykas Šumskis
Nekelia nė menkiausios abejonės, kad smulkieji prekybininkai yra nepatenkinti naujo prekybos tinklo atėjimu. Tačiau dėl to turėtų būti nepatenkinti ir stambieji, rinkoje jau seniau veikiantys prekybos tinklai. Taip yra todėl, kad jokiam verslui nėra palanku, kai į rinką ateina naujas konkurentas.
Tačiau reikia kalbėti ne apie tai, patinka ar nepatinka verslininkams naujasis konkurentas, o apie tai, kokią naudą iš to gaus kasdien apsiperkantis vartotojas.
Matome, kaip visoje Lietuvoje prie naujų prekybos centrų driekiasi eilės, nes šie priviliojo žmones jiems patraukliais pasiūlymais. Smulkiųjų verslininkų minima žala ekonomikai tėra tik konkurencinis spaudimas, kurį jie pajautė. Visi rinkos žaidėjai, tiek smulkieji, tiek stambieji, norėdami išlikti turės dar labiau sukti galvą, kaip privilioti pirkėją.
Taigi iš viso to daugiausia laimės kasdienis vartotojas.
