aA
Vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad šiais laikais žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, stoja į profesines mokyklas norėdami išmokti amato.
Išeitis norint rasti darbą – nuslėpti aukštojo mokslo diplomą?
© DELFI / Kiril Čachovskij

Be to, teigiama, kad norint susirasti paprastą darbą tenka nuslėpti aukštojo mokslo diplomą. Darbo biržos specialistai sako tokių tendencijų nepastebintys.

Viena moteris, turinti net du aukštojo mokslo diplomus, nerasdama darbo pagal išsilavinimą, tikėjosi gauti vaikų darželio kiemsargės vietą, mat turėjo pažinčių Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje (TDB). Deja, tai negelbėjo, ir ji kiemsargės etato negavo. Kalbama, esą Darbo birža negali siūlyti žmogui darbo ne pagal jo turimą kvalifikaciją.

Kita moteris, taip pat turinti aukštąjį išsilavinimą, niekaip negalėjo įsidarbinti paprasta slaugytoja. Draugėms paprotinus, pildydama anketą ji tiesiog nuslėpė aukštojo mokslo diplomą, ir jai pavyko įsidarbinti.

Tad kyla klausimas - ar jau formuojasi tendencija, kad žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, yra pasmerkti nedarbui, ar tai tik pavieniai atvejai?

Klaipėdos TDB statistika rodo, kad tarp bedarbių žmonės su aukštojo mokslo diplomais nesudaro daugumos, ją sudaro apskritai vyresnio amžiaus žmonės.

Kad ir kaip keista, tarp labiausiai dabar reikalingų darbininkų yra laiškininkai, nors, atrodo, kad šiais laikais popierinių laiškų jau niekas neberašo.

Su diplomais – perteklius

Klaipėdos TDB direktoriaus pavaduotojas Andrius Adomaitis, šioje srityje turintis 20 metų patirtį, sako tokios tendencijos, kad aukštojo mokslo diplomas būtų kliūtis norint įsidarbinti paprastu darbininku, nepastebėjęs.

Tiesa, jis neneigia, kad šiuo metu darbo rinkoje kur kas didesnis poreikis yra profesinį išsilavinimą turinčių žmonių.

„Galiu pasakyti, kad žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą yra perteklius. Pavyzdžiui, kolegijas baigusių teisininkų niekas nenori priimti į darbą, nes jie neturi jokio patyrimo. Ir kitų specialybių atstovų yra per daug, bet kad diplomas būtų kliūtis, nepasakyčiau. Viską lemia žmogaus charakteris, jo komunikabilumas", - sakė A. Adomaitis.

Kai kartelė per aukštai

Pasak A. Adomaičio, tokių dalykų, kad žmogus, baigęs konservatoriją, puikiai vairuoja, tačiau nėra priimamas dirbti vairuotoju, nebūna.

„Manote, pažiūrės, kad turi aukštąjį išsilavinimą, ir išsigąs? Ne, taip tikrai neturėtų būti. Žinoma, išimtinių atvejų gal ir pasitaiko. Buvo pas mus viena moteris, turinti tris aukštojo mokslo diplomus, dirbusi Amerikoje, turėjusi verslą Prancūzijoje. Jai darbdavys pasakė, kad jos kartelė per daug aukštai užkelta, ir kad ji pas jį nepadirbsianti, nes būsiančios per prastos pareigos. Ji šiek tiek įsižeidė, bet paskui prisipažino, kad vėliau tikrai būtų ieškojusi ko nors geresnio", - pasakojo direktoriaus pavaduotojas.

Susitarimo reikalas

Ar Darbo birža kokiam nors teisininkui ar dizaineriui gali siūlyti paprasto darbininko, kad ir statybose, darbą, kuris neatitiktų jo kvalifikacijos?

„Žmogus gali pasakyti, kad jam galima siūlyti bet kokį darbą, kad laikinai sutinka padirbėti ir viešuosius darbus. Kitas pasako kategoriškai, kad jis nori darbo pagal specialybę ir kad kitokio jam nesiūlyti. Jeigu pasitaiko teisininkas, dar nepraradęs darbo įgūdžių, pirmus metus mes privalome jam siūlyti darbą pagal jo specialybę. O kitais metais, jeigu tokio darbo neatsiranda, tada jau siūlomas ir kitoks, pavyzdžiui, vairuotojo - jeigu pasako, kad gali juo dirbti. Tai yra susitarimo reikalas, prievartauti negalima.

Kitas ir nieko nebaigęs nesutinka dirbti viešųjų darbų, nes tai esą jam pažeminimas. Su kiekvienu žmogumi tariamasi individualiai - ar galima jam kokius nors kursus pasiūlyti ir t. t. Kursai būna nemokami, jeigu reikia važinėti į Vilnių, žmogus dar gauna ir stipendiją, padengiamos kelionės išlaidos pirmyn ir atgal vieną kartą, apmokama už bendrabutį.

Pavyzdžiui, renginių režisierius, galėtų pradėti ir savo verslą, imti iš biržos beprocentinę paskolą. Variantų yra daugybė. Pats žmogus turi gerai žinoti, ko nori. O daugelis bedarbių įpratę, kad už juos kažkas nuspręstų", - pasakojo A. Adomaitis.

Penkiasdešimtmetį išvadino seniu

Per 20 metų Darbo biržoje A. Adomaitis matė visokio plauko darbdavių.

„Labai gerbiu tuos darbdavius, kurie iškart nededa klišės dar net nematę žmogaus, tik išgirdę jo gimimo metus. Pastaruoju metu daugėja darbdavių, kurie pirma pasikviečia į pokalbį ir paskui nusprendžia. Anksčiau būdavo, jeigu žmogui 50 metų, darbdavys nusprendžia, kad jo priimti į darbą neapsimoka.

Turėjau vieną kuriozinį atvejį. Darbdavys kalbėjo telefonu su žmogumi, kuriam netrukus turėjo sukakti 50 metų, apie darbą statybos bendrovėje. Pastarasis turėjo ir reikiamos patirties, ir darbų vykdytoju buvo dirbęs, žodžiu, viskas tiko. Nuėjo žmogus darbintis, darbdavys atsivertė pasą ir, pamatęs amžių, išvadino seniu ir nepriėmė. Įsidarbinti bandęs žmogus vos susilaikė nekibęs jam į atlapus.

Dabar darbdaviai jau suprato, kad toks žmogus turi didžiulį patyrimą, kurį galima daug kur pritaikyti. Dabar jie jau kalbasi ir vien iš CV apie žmogų nebesprendžia. Bet kuriuo atveju darbdavys turi teisę rinktis, bet tie, kurie kviečiasi į pokalbį, nepralaimi. Darbdaviai jau pradėjo lanksčiau žiūrėti, nes darbuotojų trūksta. Kai jų buvo perteklius, ir požiūris buvo kitoks", - pasakojo Klaipėdos TDB direktoriaus pavaduotojas.

Beje, Klaipėdos TDB yra ir kambarėlis, kuriame darbdaviai gali kalbėtis su žmonėmis, daryti pirminę atranką. Kartais net prašoma, kad biržos psichologas padėtų pasirinkti.

Problema - motyvacijos stoka

A. Adomaičio manymu, dabartinių bedarbių problema yra ne amžius, ne išsilavinimas, o motyvacijos dirbti stoka. O gal tą lemia labai maži atlyginimai?

„Ne, jie tiesiog neturi motyvacijos dirbti tą ar kitą darbą. 45 proc. jaunimo iki 29 metų amžiaus neturi jokio profesinio pasirengimo. Jie ateina į Darbo biržą ir sako galintys dirbti bet kokį darbą. Bet netgi norint dirbti vairuotoju reikia dar visokių papildomų dalykų, vien tik turėti teises neužtenka. Kai neturi motyvo, bando vienur padirbti, paskui meta, puola kitur. Tuo ir darbdaviai skundžiasi.

Žinoma, pasitaiko ir tokių, kurie pradeda, padirbėja, pasimoko, paskui tame pačiame darbe siekia aukštesnės pozicijos. Tačiau retas bedarbis yra aiškiai motyvuotas. Būna, pasak darbdavių, kai ateina žmogus, atidaro duris ir sako: "Laba diena, mane siuntė Darbo birža, pažymėkite, kad užimta vieta".

Be abejo, yra ir darbdavių, nežinančių, ko jiems reikia. Ir žmones sukviečiame, ateina, bet nieko neišsirenka. Yra darbdavių, norinčių, kad jų mažose firmelėse dirbtų vos ne profesoriai. Jie nori, kad visi - ir sargai, ir budėtojai - mokėtų užsienio kalbas, nors dirbant tą darbo tokio poreikio nėra", - aiškino A. Adomaitis.

Dauguma bedarbių - pagyvenę žmonės

TDB Darbo išteklių skyriaus vedėjas Egidijus Palevičius

Šiemet lapkričio 25 d. Klaipėdos TDB buvo registruota 15 170 bedarbių. Nedarbas siekė 7,5 proc. Klaipėdos apskrities darbingo amžiaus gyventojų, Lietuvos nedarbas siekė 8,1 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.
2015 m. sausio 1 d. - lapkričio 25 d. Klaipėdos TDB buvo registruoti 30 333 bedarbiai, 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu - 30 274, 2010 metais - 20 proc. daugiau - 36 397.
Klaipėdos TDB specialistai šiemet padėjo sugrįžti į darbo rinką 19 364 darbo ieškantiems asmenims. 28,2 proc. įsidarbinusių asmenų turi aukštąjį išsilavinimą, 36,3 - profesinį, 35,5 proc. - asmenys, neturintys profesinio pasirengimo.
Lietuvos darbo biržos informacinėje sistemoje laisvos darbo vietos darbo užmokestis nurodomas neatskaičius mokesčių. Priklausomai nuo kvalifikacijos, atlyginimai svyruoja nuo minimalaus 325 iki 1 000 eurų.
Daugiausiai šiuo metu tarp Klaipėdos TDB registruotų bedarbių yra 55-59 metų amžiaus asmenų - 16,9 proc., antroje vietoje - 50-54 metų amžiaus asmenys - 15 proc. 26,4 proc. Klaipėdos TDB registruotų bedarbių turi aukštąjį išsilavinimą, 31,3 proc. - profesinį, 42,3 proc. - nekvalifikuoti asmenys. Tarp bedarbių daugiausia moterų - 54,6 proc.
Šiuo metu Klaipėdoje trūksta tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų, suvirintojų, metalinių laivų korpusų surinkėjų, vairuotojų ekspeditorių, laiškininkų.

Asmeninė bedarbio patirtis

Pati Darbo birža neturi motyvacijos. Jos tikslas - ne tinkamai įdarbinti, nes nėra jokio mechanizmo, o kuo greičiau likviduoti bedarbį iš savo sąrašų. Ji turi tokį išpūstą aparatą, kurio galios surasti darbą tokios pat ar net mažesnės nei bedarbio, ieškančio darbo.

Jeigu žmogus ieško darbo, jis jau turi motyvaciją. Gal jos trūksta dirbti tokį mažai apmokamą darbą kaip šlavėjo ar valytojos. Iš kur gali atsirasti motyvacija, jeigu Darbo birža neturi prekės? Pažiūrėkite, kokie gi ten darbai siūlomi. Nebent esi vienas, o jeigu nori ir pats apsirūpinti, ir šeimą išlaikyti, tokių darbų Darbo biržoje nėra. Be to, ji siūlo valstybės išlaikomus darbus. Valstybė dar primoka darbdaviui, kuris žmogui ir taip mažai moka, ir jis jam praktiškai nekainuoja.

Tokį darbą, kokį siūlo birža, žmogus gali ir pats susirasti. Į biržą daug kas eina todėl, kad nereikėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo, kad turėtų šiokį tokį statusą ir kišenpinigių, kol pats susiras darbą.

Darbo birža reikalinga tik tiems, kurie jau klaupiasi, būna praradę viltį gyvenime. Nei darbdaviai žiūri į ją su pagarba, nei darbo ieškantieji. Į ją žmonės ateina iš nevilties, o ne su viltimi. Kas kad ji skelbia dirbtinius statistikos duomenis. Gal vienas kitas darbas, kur atlyginimas - 1 000 eurų per mėnesį, ir pasitaiko, bet dažniausiai siūloma dirbti už minimumą.

Už minimumą gali dirbti, jeigu esi vienas, bet jeigu turi nors vieną šeimos narį išlaikyti, net nepavalgysi, ne tik kad neapsirengsi. Jeigu būtų siūlomas darbas ir normalus uždarbis, žmogus tikrai būtų motyvuotas.

Problemos slypi giliau

Rimantas Taraškevičius
Rimantas Taraškevičius
© DELFI / Karolina Pansevič


Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Rimantas Taraškevičius:

Nenoras priimti į darbą žmogaus, turinčio aukštąjį išsilavinimą, gali būti atsitiktinis pavienis atvejis. Jeigu pas mane ateitų toks, sutinkantis dirbti mažiau kvalifikuotą darbą, su malonumu priimčiau. Po kurio laiko gal jį bus galima panaudoti ir pagal turimą kvalifikaciją. Mes turime inžinierių, kuris dirba betono siurblio operatoriumi, tiesa, jis vyresnio amžiaus.

Pagal amžių mes nevertiname, bet jeigu negali pakelti kastuvo su betonu, tai koks bus darbininkas? Daugelyje įmonių dirba gana solidaus amžiaus patyrusių kvalifikuotų žmonių. Dėl to niekas nedaro problemų.

Pas mus nedarbo skaičiai yra iš dalies iškreipti. Žmones, užregistruotus Darbo biržoje, galima suskirstyti į kelias kategorijas. Yra ir tokių, kuriems patogu dirbant nelegaliai gyventi iš socialinių pašalpų ir įvairių kompensacijų, gaunamų per socialines išmokas.

Šiandien mums reikia darbuotojų daugelyje sričių, ypač kvalifikuotos darbo jėgos trūksta statybose. Problema ta, kad žmogus iš karto nori gauti didelį atlyginimą, nors neturi kvalifikacijos. Sako girdėjęs, kad statybose galima uždirbti 2 tūkst. eurų, o klausimas, ar turi tinkamą kvalifikaciją ir sugebės dirbti, jam nekyla. Padirbėti iš pradžių už mažiau nesutinka, nes sako neišlaikąs šeimos. Bet juk ir darbdavys iš oro pajamų negauna, kiekvienas euras turi būti uždirbamas.
Kalbant apie statybų verslą, viešuosiuose pirkimuose dominuoja mažiausios kainos principas. Norėdama laimėti kokio nors objekto statybos konkursą didesnė dalis įmonių turi rinktis mažas kainas, vadinasi, ir tam tikrą darbo užmokesčio dydį. Jeigu įstatymine tvarka būtų nurodyta, kad laimėjusi konkursą įmonė darbuotojams privalo mokėti tokį ir ne mažesnį atlyginimą, būtų kitaip. Taip yra daugelyje šalių, pavyzdžiui Norvegijoje. Jeigu tokios sąlygos atsirastų ir pas mus, tada būtų paskata. Tačiau pas mus karaliauja mažiausios kainos principas. Todėl atsiranda tokių, kurie dalyvauja konkursuose siūlydami mažiausias kainas, o paskui ieško galimybių žmonėms mokėti vokeliuose. Mano įmonė niekada nemokėjo vokeliuose, todėl ne kartą dalyvaudama vienoje ar kitoje apklausoje prarado užsakymą. Problemos yra žymiai giliau, ir darbdaviai nėra nusikaltėliai.

Žemesnė pozicija - misija beveik neįmanoma

Rita Karavaitienė
Rita Karavaitienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika


Internetinės personalo atrankos kompanijos "CV Online" rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė:

Šiuo metu gero darbuotojo paieška - ilgalaikis procesas.
Darbdaviai supranta, kad žmogus, turintis aukštąjį išsilavinimą, ilgai netemps dirbdamas juodus darbus. Net jeigu jis desperatiškai ieško darbo ir sako, kad gali dirbti bet ką, vis tiek po kurio laiko galvos apie išėjimą iš darbo. Todėl darbdaviai atitinkamai pozicijai ieško atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų. Jų perėjimas į žemesnę poziciją, kaip ir iš vienos srities į kardinaliai kitą, yra beveik neįmanoma misija. Realybė tokia.

Dėl vyresnio amžiaus žmonių. Šiuo metu situacija tokia, kad laisvų gerų kandidatų, kuriuos būtų galima priimti į darbą, nelabai ir yra. Tie, kurie neturi darbo, paprastai arba neturi kvalifikacijos, arba yra struktūriniai bedarbiai, ilgai nedirbantys. Darbdaviai neturi kitos išeities, tad pamažu pradeda dairytis ir į vyresnio amžiaus kandidatus. Tačiau, jeigu pozicija yra nesunki, pavyzdžiui, prekybos srityje, darbdavys, gaudamas įvairiausio amžiaus kandidatų CV, pirmumą teiks jaunesniems. Bet gamybos, inžinerijos, mechanikos srityse stinga žmonių, turinčių ne tik išsilavinimą, bet ir praktinių žinių, įgūdžių. Jeigu ateina geras vyresnio amžiaus darbuotojas, dar norintis mokytis bei tobulėti, yra priimamas į darbą. Jis yra tarsi garantas, kad bus lojalus įmonei ir nebėgios kaip jaunas žmogus, padirbęs tris mėnesius, kitur.

Darėme tyrimą norėdami išsiaiškinti, ką planuoja įmonės kitais metais atlyginimų atžvilgiu. Jos ketina kelti atlyginimus pagrindiniams svarbiausiems savo darbuotojams, ne masiškai visiems, bet tiems, kuriuos bijo prarasti, kurių rinkoje yra nedaug.

Pastebime, kad įmonėse prasidėjo kūrybingumo metai. Jos ieško naujų darbuotojų, stengiasi juos išlaikyti, o tam reikia labai daug pastangų.

Lietuvoje vyksta įmonių plėtra. Užsienio kapitalo įmonės perkelia savo klientų aptarnavimo centrus. Darbuotojų ieškoma šimtais, tačiau mūsų rinka nėra begalinė. Manau, ateityje labiau bus žiūrima į jaunąją kartą. Investuos į studentą, kad baigęs mokslus iš karto ateitų dirbti į įmonę.

Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

„Teltonikos“ vadovas Arvydas Paukštys – apie sudėtingą pasitraukimą iš Rusijos ir tęsiamą prekybą su Kinija

Aukštųjų technologijų lietuviška bendrovė „ Teltonika IoT Group “ šiuo metu sprendžia ne...

Ukrainos turizmo atstovė: kol kas sunkiai įsivaizduoju ukrainiečius ir rusus viename viešbutyje (3)

Karas Ukrainoje tapo dar vienu žiauriu smūgiu po pandemijos mėginančiam atsitiesti šios šalies...

Ekspertai: bankrotų bus, bet esame turtingesni ir geriau pasiruošę nei per ankstesnę krizę (1)

Nedaug vadovų susidūrė ir žino, kaip veikti didžiulės ir staigios infliacijos sąlygomis. Kokie...

Teismas nutarė nepriimti „Inter RAO Lietuvos“ skundo FNTT dėl jai skirtų sankcijų

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) penktadienį nutarė nepriimti Rusijos energetikos...

Top naujienos

Delfi Pliusparengė Nerijus Povilaitis

Rusijai prognozuoja tikrą vidinę katastrofą: iki šių metų pabaigos kai kurie regionai tiesiog „numirs“ (1)

Istorikas ir publicistas Kamilis Galejevas teigia, jog šiuo metu Rusijoje vyksta įdomūs procesai...

Delfi PliusGiedrė Balčiūtė

Gydytoja – apie ligą, kuri atslenka nepastebimai: žmogus jaučiasi gerai, kol vieną dieną neapanka

Apie besivystančią ligą neretai įspėja kokie nors simptomai. Visgi yra ligų, atslenkančių...

Delfi PliusMisha Savic; ELTA

Vienoje Europos šalyje – visiškai kitokios nuotaikos: net po invazijos Putiną palaiko labiau nei ES (3)

Dauguma serbų nepritartų narystei Europos Sąjungoje, rodo apklausa, atskleidžianti...

Karas Ukrainoje. Rusija atakuoja Lysyčanską, JAV sako, kad užimti Chersono rusams nepavyks

Savo naktinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusijos bombardavimas...

Rusijos karinėje vadovybėje – drastiški pokyčiai: prabilo apie didžiausią problemą (2)

Analitikų teigimu, Rusijos gynybos ministerijos išplatinti oficialūs pareiškimai ir filmuota...

„Delfi agro“. Juodojo lagamino kelionė, arba kodėl geriausios lietuviškos sėklos išvežtos į Šiaurę

Mūsų pasakojimas apie rinktinių lietuviškų sėklų kelionę į unikalią vietą.

Jurijaus Šatunovo laidotuvių metu kilo skandalas: sureagavo ir bažnyčios šventikas

Birželio 23 d. nuo infarkto mirus Jurijui Šatunovui, jį išlydėti amžinojo poilsio panoro galybė...

Tragiška „bjauriausios pasaulio moters“ istorija: kad išlaikytų savo vaikus, ryžosi neįtikėtinam žingsniui (1)

Mary Ann Bevan ne visada buvo „bjauri“. XIX a. pabaigoje gimusi tuometiniuose Londono...

Verslas PliusStephen Stapczynski ir Garfield Reynolds

Putino kėsinimasis į dujų gamyklą grasina išstumti užsienio partnerius

Prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą dėl teisės perleisti gamtinių dujų projektą...

Susiruošusiems prie ežero ar jūros – 9 gaivių ir maistingų patiekalų receptai kai ką galima pasigaminti iš vakaro

Kaitriomis dienomis kas tik gali, laiką leidžia prie vandens ar stovyklauja miške. Per karščius...