Absoliuti dauguma (97,9 proc). apklaustųjų žino, kad galima priduoti plastikinę, skardinę ir stiklinę tarą, pažymėtą užstato ženklu. Beveik 90 proc. respondentų galėjo įvardinti, kokio tiksliai dydžio imamas užstatas už plastikinę, skardinę ir stiklinę tarą, rašoma pranešime spaudai.
Apklausos duomenimis, užstato sistemą labai gerai arba gerai vertina net 78,2 proc. gyventojų. Palankiausiai į ją žvelgia jaunesni ir aukštąjį išsilavinimą turintys didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai.
„Tai, kad gyventojai aktyviai naudojasi užstato sistema ir palankiai apie ją atsiliepia, yra didžiausias įvertinimas – vos prieš pusmetį ji buvo visiška naujovė. Tiesa, mūsų veikla ties sistemos įdiegimu nesustojo. Ir toliau plečiame vietų, kuriose surenkamos pakuotės, tinklą“, – sako USAD vadovas Gintaras Varnas.
Pastebėtina, kad sistema aktyviausiai naudojasi studentai ir moksleiviai (91,7 proc.), mažiausiai aktyvūs – vyresnio amžiaus žmonės (53,6 proc.)
Didelė dalis apklaustų mažesniųjų miestų bei kaimo gyventojų – 71,9 proc. – patvirtino, kad jų namų ūkiai jau yra grąžinę plastikinę, skardinę ar stiklinę tarą, pažymėtą užstato ženklu. Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje šis rodiklis mažesnis – 68,5 proc. Vilniuje 65,5 proc. apklaustųjų nurodė grąžinantys tarą.
„Vilmorus“ reprezentatyvios apklausos metu, savo namuose buvo apklausti 18 ir daugiau metų sulaukę asmenys.
Viso apklausta 1005 respondentų. Apklausoje dalyvavo 19 miestų ir 23 kaimų gyventojai.
