„Rodos, dar ne taip seniai apie partnerio ekonominę būklę galėjai spręsti tik pagal Registrų centrui pateikiamą finansinę atskaitomybę, kuri pateikimo dieną jau turi mažai ką bendro su realia įmonės būkle, – prisimena „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – štai pagal 2007 m. finansines ataskaitas nemažai įmonių – 2008 m. krizės aukų buvo netgi labai geros sveikatos. Duomenys apie skolas buvo fragmentiški, apie turto areštus – dažnai perspėjantys tuomet, kai jau per vėlu.“

Todėl 2011 m. balandį atverta informacija apie „Sodrai“ įsiskolinusias įmones tikrai padėjo geriau ir tiksliau įvertinti įmonių ekonominę būklę ir atitinkamai reaguoti į problemas. Ir ne patiems verslininkams, bet ir ketinantiems darbintis.

Kaip rodo ieškančių darbo apklausos, dažnas, spręsdamas dėl įsidarbinimo, tikrina, ar darbdavys neturi skolų „Sodrai“. Šioje srityje Lietuva aplenkė kaimynus, nes, nors kai kur skelbiamos skolos mokesčių inspekcijai, bet nei Estijoje, nei Latvijoje, nei Lenkijoje informacija apie socialinio draudimo mokesčių skolas viešai nėra prieinama.

Daugiau mokesčių

Ar duomenų apie skolininkus viešumas pasitarnavo geresniam mokesčio surinkimui? Kaip rodo „Creditreform Lietuva“ analitikų atlikta 12 metų įsiskolinimų „Sodrai“ statistikos analizė, viešumo įtaka mokesčio surinkimui tikrai nemaža, nors „Sodros“ turima prievartinio pinigų nurašymo nuo skolininko sąskaitos priemonė dar veiksmingesnė. Juk dėl to „Sodrai“ ar Valstybinei mokesčių inspekcijai bet kuris verslas ir iki informacijos atvėrimo stengėsi sumokėti pirmiausiai.

Skolų „Sodrai“ viešinimo pradžioje ūkio subjektų, samdančių bent vieną darbuotoją, buvo tik kiek daugiau nei 82 tūkstančiai, o visiems jiems tenkanti skola – viršijo 75 mln. eurų. Dabartiniu metu, t.y. po dvylikos metų, darbdavių jau turime kone 108 tūkstančius, o skolos suma išaugo iki 116 mln. eurų.

Nagrinėjant vidutinę skolą, tenkančią darbdaviui (darbdavio skolos indeksas DIX), paaiškės, kad per 12 metų ši nuo 930 eurų paaugo tik iki 1218 eurų. Skaičiavimas naudojami skolos „Sodrai“ pikai, kurie, priklausomai nuo švenčių ir išeiginių dienų gali būtų mėnesio 16-20 dienomis, rašoma pranešime.

Būtų mažėjusi toliau

Jei ne pandemija ir ypatingai pirmasis ir labai ilgas antrasis karantinai, Lietuvos įmonių skola šiuo metu galėjo būti gerokai mažesnė. Prieš į Lietuvą atkeliaujant koronavirusui (2019 m. gruodžio 17 d.), vietos verslas buvo skolingas valstybiniam socialinio draudimo fondui tik 30 mln. eurų, kas yra žemiausias lygis per visą 12 metų istoriją.

„Kaip matome iš grafikų, būtent pandemija labiausiai smogė verslui, dėl ko jo skola po pirmojo karantino pašoko iki 172 mln. eurų, o po antrojo – net 191 mln. eurų. Tiesa, nemaža dalis skolos tuomet buvo atidėta ir mokama dalimis iki šiol. Be to, skolų viešinimas pandemijos pradžioje, skolai pradėjus aktyviai augti, buvo sustabdytas keturiems mėnesiams, tad jos dinamikos patyrinėti negalime. 12 metų duomenų viešinimo istorijoje būta ir daugiau techninių klaidų bei netikslumų informacijoje.

Tačiau tik pasibaigus pandemijai, Lietuvos įmonės vėl suskato mažinti savo įsipareigojimus „Sodrai“. Skolos tirpsmo nesustabdė nei prasidėjęs ir besitęsiantis karas, nei išaugusios kainos, nei konfliktas su Kinija, nei nuogąstavimai dėl recesijos. Mažėti įsiskolinimams nesutrukdė ir vos ne kasmetiniai minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimai. Per dvylika metų MMA išaugo nuo 800 litų (apie 230 eurų) iki 840 eurų. Šalia to, kaip rodo statistikų duomenys, įmonės ir pačios aktyviai kėlė algas“, – nagrinėjama pranešime.

Išmoko mokėti mokesčius?

Panašu, kad visa virtinė sunkumų, pradedant nuo 2008 m. krizės, užgrūdino Lietuvos verslą. Jei nuo 2011 m. balandžio iki pandemijos išvakarių, arba per 8 metus ir 10 mėnesių, skola „Sodrai“ susitraukė 61 proc., tai po pandemijos įsiskolinimų tirpsmas dar pagreitėjo. Per penkiskart trumpesnį laiką (nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. ir iki 2023 balandžio 19 d.) ji sumažėjo 42 proc.

„Tiesa, pasikeitė ir pačios „Sodros“ elgesys. Jei pažiūrėsime į Lietuvos įmonių skolos Sodrai grafiką, pamatysime, kad jis primena pjūklą. Kiekvienas „dantukas“ – tai vienas mėnesinis mokesčių Sodrai mokėjimo ciklas. „Dantuko“ smaigalys – pirmoji diena po mokesčio sumokėjimo termino, kai skola didžiausia. „Dantuko“ papėdė – paskutinė diena sumokėti mokestį už praėjusį mėnesį, rodanti, kokią sumą verslai liko skolingi „Sodrai“. Kreivė, jungianti abu šiuos taškus akivaizdžiai rodo, kaip greitai įmonės pervedė socialinio draudimo mokestį arba kada „Sodra“ ėmė taikyti prievartinio lėšų nusirašymo instrumentą.

Iki pandemijos „Sodra“ paprastai ankstesnio mėnesio skolą nusirašydavo jau atėjus naujam mokesčio mokėjimo terminui, o po pandemijos – dar prieš jį. Dėl šios priežasties ikipandeminė kreivė (žr. grafiką – 2013 ir 2018 m. ) statesnė pradžioje, o toliau leidžiasi gan nuožulniai, o štai popandeminė (2021 ir 2021 m.) – iš pradžių nuožulni, po to – staiga smunka žemyn.

Panašu, kad taktika veiksminga, nes antrus metus iš eilės Sodros pajamos viršija išlaidas ir, jei prognozės išsipildys, visi mokesčių mokėtojai Sodrai šiemet turėtų sumokėti kone 6,7 mlrd. eurų“, – rašoma pranešime.

O kas toliau?

Įvertinant tokius paskutinius įvykius kaip Lietuvoje fiksuojamą recesiją, net trimis procentais susitraukusį BVP, kilo pagrįstas nerimas ir dėl verslo galimybių laiku mokėti mokesčius.

Tikėtina, kad skolos mažinimo tempai sumažės, tačiau mažėjimas nepavirs didėjimu dėl to, kad buksuojančią pramonę kažkiek kompensuos paslaugų sektorius, o tai pat ir tie pramonės sektoriai, kurie ir toliau gyvuoja neblogai, pvz. vaistų, elektronikos, elektros prietaisų gamyba ir pan.

„Tačiau antroje metų pusėje neatmestina tikimybė, kad Lietuvos įmonių skola gali pradėti augti, tačiau be abejo, šis augimas nebus toks didelis ir staigus, kaip nutiko per pandemiją. Sunkumų akivaizdoje gali sumažėti įmonių, samdančių bent vieną darbuotoją skaičius, tad DIX indeksas gali ūgtelėti santykinai daugiau nei bendra skolos suma“, – teigia S. Žilinskas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją