Išaiškino, kaip veikia Graikijos gelbėjimas

Pirmadienį Graikijoje duris atvėrė tris savaites letargo miego apimti bankai. Praėjusią savaitę po ilgų derybų pasiektas susitarimas tarp Graikijos ir euro zonos šalių leidžia minėtos pietinės šalies gyventojams šiek tiek atsipūsti. Tačiau kaip turėtų jaustis likusių euro zonos šalių gyventojai? Ar neteks jiems daugiau susispausti, kad būtų išgelbėta Graikija? O kokį vaidmenį šiuo klausimu vaidins Lietuva?

Diržų veržtis nepratę graikai turi apie 322 mlrd. eurų skolą (177,1 proc. BVP). Valstybei išgyventi jau buvo pritaikyti du gelbėjimo planai. Pagrindinis šalies kreditorius – Europos finansinio stabilumo fondas/Graikijos skolos įrankis (57 proc. Graikijos skolos, 183,8 mlrd. eurų). Daugiausia per šią programą Graikijai yra paskolinusi Vokietija, Prancūzija, Italija ir Ispanija. Apie 10 proc. valstybės skolos (31,9 mlrd. eurų) tenka Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), 33 proc. - Europos centriniam bankui (ECB) ir kitiems (106,3 mlrd. eurų).

Kaip minėta, ankstesni du Graikijos gelbėjimo planai buvo finansuojami iš Europos finansinio stabilumo mechanizmo (EFSM) programos. Naujausias Graikijos išsigelbėjimas suderinus visas detales bus skirtas iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM). Lietuva savo ruožtu prie EFSM neprisidėjo, nes dar nebuvo euro zonos narė. Įstojusi į euro zoną Lietuva tapo ESM dalimi, valdytojų tarybai priklauso finansų ministras Rimantas Šadžius.

Praėjusią savaitę Graikijai buvo nuspręsta skirti 7,16 mlrd. eurų iš EFSM. Šis tarpinis finansavimas bus skirtas įvykdyti Graikijos įsipareigojimus ECB ir TVF. Kaip jau minėta, Lietuva EFSM nepriklauso, tačiau, pavyzdžiui, estai, anksčiau įstoję į euro zoną, jau turi atiduoti savo duoklę šio mechanizmo programai. Paskolos grąžinimas bus pradėtas nuo 2020 m., o baigtas 2042 m.

Graikijos gelbėjimo plane Lietuvos duoklė bus matoma tik galutinai sutarus dėl trečiojo gelbėjimo plano detalių. Lėšos bus skolinamos iš ESM. Nesvarbu, kokios galutinės susitarimo sąlygos Lietuvos fiksuotas įnašas į ESM turėtų nesikeisti.

Iki 86 mlrd. eurų trejų metų Graikijos gelbėjimo plano paskolos grąžinimas turėtų prasidėti 2023 m. ir baigtis 2054 m.

Graikijos kreditoriams mokamos palūkanos svyruoja nuo 2 iki 6,5 proc.

ESM kapitalas sudaro 704,8 mlrd. eurų. Šis mechanizmas yra priemonė, skirta teikti paramą su viešųjų finansų problemomis susiduriančioms euro zonos valstybėms. Iš viso ESM skolinimosi pajėgumas – 500 mlrd. eurų (galimybės – 451,3 mlrd. eurų). Ši programa jau padėjo tokioms šalims kaip Ispanija, Kipras.

Pagal ESM sutarties ratifikavimo įstatymą ir Lietuvos vyriausybės nutarimą dėl finansinės paramos teikimo ESM narei reikia Vyriausybės pritarimo. Seimo pritarimo reikėtų tik, jei priėmus sprendimą didėtų Lietuvos finansiniai įsipareigojimai. Visgi, šiuo Graikijos atveju Lietuvos įsipareigojimai neturėtų didėti.

Svarbu suprasti, kad Graikijai teikiant pagalbą iš ESM Lietuvai nereikės pervesti papildomų įmokų į fondą.

Lietuvos įmokos į ESM kapitalą siekia 327,2 mln. eurų per penkerius metus. Po 2027 m. pereinamojo laikotarpio – dar 159 mln. eurų.

Lietuva jau yra įmokėjusi pirmą įmoką – 65,44 mln. eurų.

Tai nėra labdara Graikijai

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat pabrėžia, kad visuomenė dažnai blogai supranta Graikijos gelbėjimo planą, galvodami, kad už graikus teks sumokėti iš mūsų pačių kišenių.

„Dar derybų procese vyksta paramos suteikimo iš ESM apie 80 mlrd. eurų. Kadangi ESM skolinimo potencialas dabar siekia apie 500 mlrd. eurų, tai kalbėti apie tai, kad reikės didesnių įnašų iš euro zonos valstybių į šį fondą tikrai yra anksti“, - tvirtina ekonomistas.

Pasak jo, fondas yra pajėgus skolinti daug daugiau lėšų nei reikia Graikijai.

„Manau, kad baimės, jog Lietuvai ateityje reikėtų mokėti daugiau yra nepagrįstos. O fondas nuostolių patirtų tik tuo atveju, jei dabar būtų suteikta ta paskola ir Graikija neįgyvendintų reformų, pavyzdžiui, įvyktų politiniai perversmai, nauji rinkimai ir nauja vyriausybė nevykdytų ankstesnės vyriausybės įsipareigojimų. Tokiu atveju ESM patirtų nuostolius ir dalis Lietuvos įnašo į tą fondą būtų prarasta“, - aiškino analitikas.

N. Mačiulis pabrėžė, kad iki šiol Lietuva nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neprisidėjo prie Graikijos gelbėjimo planų.

„Dabar yra pirmasis gelbėjimo paketas, prie kurio netiesiogiai prisideda ir Lietuva – skolinama iš ESM, kurio dalį kapitalo yra suformavusi Lietuva iš valstybės biudžeto“, - sakė „Swedbank“ atstovas.

Pasak jo, svarbu paminėti ir tai, kad Graikijos paramos nereikėtų suprasti, kaip Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigais vykdomo valstybės gelbėjimo.

„Valstybės nesuteikia lėšų kaip paramos ar subsidijos. Tai yra paskola, už kurią Graikija mokės palūkanas ir tos palūkanos yra potenciali nauda, grąža Lietuvai. Mes čia kalbame tik apie riziką, kad tos paskolos gali būti negrąžintos. Tai tikrai nėra Lietuvos finansinė parama Graikijai“, - patikino N. Mačiulis.