„Daugeliui Europos valstybių Rusija nėra pagrindinė eksporto rinka. Todėl lėtesnė Rusijos ekonomikos plėtra neturėtų joms labai pakenkti. Tačiau daugeliui tokių Rusijos kaimynių, kaip Baltarusija, Ukraina, Moldova ir Baltijos šalys, kurių eksportas į Rusiją viršija 5 proc. jų bendrojo vidaus produkto (BVP), poveikis gali būti ženklus“, - rašoma viename fondo tinklaraščių „iMFdirect“ paviešintame TVF ekonomistų komentare.
Apžvalgoje nurodoma, kad daugelis Rytų Europos valstybių, tarp jų ir Lietuva, yra labai priklausomos ne tik nuo rusiškų dujų, bet ir nuo visos energijos išteklių.
Vertinant pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautą iš Rusijos, Lietuva kartu su Latvija, Ukraina, Serbija bei Bosnija ir Hercegovina patenka tarp šalių, kur šis srautas iš Rusijos siekia 2-5 proc. šalies BVP.
Pagal bendrą riziką, susijusią su Rusijos ekonomikos silpnėjimu bei Vakarų pritaikytų sankcijų pasekmėmis, Lietuva iš visų įvertintų valstybių rikiuojasi antroje vietoje po Baltarusijos. Galimos neigiamos pasekmės Lietuvai siejamos su priklausomybe nuo rusiškų dujų bei užsienio prekybos su Rusija.