Ženklus Švedijos kronos pigimas, besilaikanti įtampa dėl šios šalies nekilnojamojo turto (NT) rinkos ir kintančios kainos tarpvalstybinėje prekyboje yra reikšmingi Lietuvai, sako Lietuvos pramoninkų konfederacijos patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas.
Stokholmas, Švedija
© DELFI / Adomas Pivoriūnas

Jau pernai nerimauta, kad Švedijos krona (SEK) nusiritusi iki krizinio lygio. Pavyzdžiui, lapkričio 22 d. euras valiutų rinkoje kainavo 9,92 SEK. Dabar euras jau peržengęs 10 SEK ribą. Nuo praėjusių metų vidurio krona euro atžvilgiu nuvertėjusi daugiau nei 10 proc.

A. Izgorodino teigimu, vertinant ilgalaikes tendencijas nuo 2012 metų, Lietuvos verslo priklausomybė nuo Skandinavijos regiono stipriai didėja, o Švedija yra viena didžiausių mūsų eksporto partnerių.

„Sėdome ant Skandinavijos adatos, ir viskas buvo gerai, kol ten viskas buvo gerai. Dabar blogėja“, - Eltai sakė A. Izgorodinas.

Pasak ekonomisto, kronos silpnėjimas abiejų šalių įmonėms darys skirtingą įtaką.

Dėl pingančio eksporto džiaugiasi juo užsiimančios įmonės, nes jų prekės tampa konkurencingesnės. Tačiau importas į Švediją ženkliai brangsta.

„Mūsų pramonė nemaža dalimi švedų įmonėms teikia kontraktinės gamybos paslaugas. O mūsų pramonė sudaro apie 80 proc. viso Lietuvos eksporto. Taigi SEK nuvertėjimas yra labai naudingas švedų pramonei, jų eksportuotojams, kas reiškia, kad lietuviškos įmonės, gamintojai ir eksportuotojai, kurie yra švedų gamintojų ir eksportuotojų partneriai, taip pat išlošia konkurencinėje kovoje. Čia naudos tikriausiai daugiausia bus Lietuvos inžinerinei ir metalo pramonei, nes nemaža dalimi būtent šie segmentai teikia kontraktinės gamybos paslaugas.

Tačiau Lietuvos eksportuotojams, kurie į Švediją eksportuoja galutinio vartojimo produktus, aišku, kronos nuvertėjimas labai nenaudingas dalykas, nes importas labai brangsta, o švedų perkamoji galia mažėja. Tai gali liesti mūsų tekstilę, medienos apdirbimo produktus - grindis, parketus, ir panašiai“, - aiškino ekonomistas.

Švedai nerimauja ir dėl to, kad gali tekti pakoreguoti atostogų planus - po Europą keliauti mėgstantiems švedams kelionių išlaidos išaugs.

Nemanau, kad drastiškai sumažėtų švedų turistų srautas į Lietuvą, nes jiems čia patinka, yra stiprūs istoriniai ir ekonominiai ryšiai. Tačiau jų išleidžiamos pinigų sumos gali sumažėti, nes jų perkamoji galia dėl pingančios kronos mažėja, o nepamirškime, kad kainos Lietuvoje taip pat auga gana stipriai“, - komentavo ekonomistas.

Itin išpūstos Švedijos NT kainos antroje praėjusių metų pusėje ėmė mažėti ir laukiama, ar vadinamasis NT burbulas sprogs, kas stipriai paveiktų Švedijos ekonomiką.

Nuo to, kaip toliau klostysis situacija NT rinkoje, gali priklausyti daugiau reikšmingų faktorių, perspėjo A. Izgorodinas. Tai svarbu ir dėl to, kad Švedija yra didžiausias investuotojas Lietuvoje, o šios šalies investuotojai - vieni didžiausių darbdavių Lietuvoje.

„Po finansų krizės Švedijos ekonomikos augimą lėmė du veiksniai, susiję tarpusavyje: rekordiškai pigus skolinimasis ir pinigų pumpavimas į finansų sistemą visos ES mastu, ir dėl to užkilusios NT kainos, kai pigiai pasiskolinę gyventojai masiškai ėmė pirkti NT. Švedijos gyventojų skola per 10 metų išaugo tiesiog milžiniškai. Susidarė NT kainų burbulas. Taigi ir mūsų eksportuotojų situacija Švedijoje nemaža dalimi priklausys nuo to, kokio masto tas NT rinkos burbulas, ir kokiomis priemonėmis Švedijos centrinis bankas tą burbulą suvaldys“, - teigė A. Izgorodinas.

Pasak ekonomisto, grubiai skaičiuojant, kone kas antras euras, kurį lietuviai uždirba Skandinavijoje, yra uždirbamas būtent Švedijoje. Dėl to vertinant verslo perspektyvas, A. Izgorodinas pataria būti itin atidiems.

„Reikia labai atidžiai stebėti, kas bus būtent Švedijos rinkoje, tikrai pamatuoti, vertinti eksporto, plėtros, investicijų į eksporto plėtrą galimybes. Galima pagalvoti apie tam tikrą eksporto srautų diversifikavimą. Šiuo metu gana neblogai atrodo Suomijos ir Danijos ekonomikos, ir būtent NT kainų kontekste ten nėra tokio milžiniško augimo kaip Švedijoje, ten situacija suvaldyta.

Dar vienas A. Izgorodino perspėjimas įmonėms - apskritai atsargiai planuoti plėtrą. Jo teigimu, pasaulio ekonomika išeina iš spartaus augimo fazės ir įeina į fazę, kai augimas bus itin letargiškas.

„Tai rizika eksportuotojams. ES ir pasaulio ekonomika yra ties lūžio tašku. Pernai euro zonos bendrojo vidaus produkto augimas buvo sparčiausias per pastaruosius 10 metų, pramonės - per pastaruosius 20 metų. Tačiau šių metų rodikliai yra tikrai prasti. Visi išankstiniai indikatoriai pakritę. Tai rodo, kad euro zonos augimas gali būti išsikvėpęs, augimas bus lėtesnis nei pernai, ir didelis dabar sklandantis optimizmas, įmonių planai investuoti į pajėgumų didinimus gali nepasiteisinti“, - įspėjo ekonomistas.

Užsienio reikalų ministerijos pateikiamais 2016 m. duomenimis, Švedija pagal tiesiogines investicijas Lietuvoje buvo pirmoje vietoje su 2,49 mlrd. eurų investicijomis. Lietuvos ir Švedijos dvišalė prekyba sudarė 2,167 mlrd. eurų.

Švedija yra Lietuvos prekybos penktoji partnerė. Eksportas į Švediją sudarė 1,075 mlrd. eurų, importas - 1,092 mlrd. eurų.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sigitas Puodžiukas: „Agrokoncernas“ piktybiškai neteikia informacijos apie trąšų importą atnaujinta 18:34 (32)

„ Valstiečių “ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausanti bendrovė „ Agrokoncernas “...

Jakeliūnas: mokestiniai pakeitimai galėtų būti priimti pavasario sesijoje, o pensijų - rudens (1)

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas sako, kad Vyriausybės...

Statybos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo Eglė Kuklierienė (2)

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vadove turėtų būti paskirta jos...

Vadovai atskleidė pokyčių įmonėse patirtį – ir stresas, ir euforija (2)

Trečiadienį vykusios konferencijos „Pokyčių evoliucija: keiskis arba mirk“ metu ne tik...

Artėjant pasaulio futbolo čempionatui Rusijos centrinis bankas išleido naują banknotą (12)

Arėjant Pasaulio futbolo čempionatui, Rusijos centrinis bankas išleido išskirtinį 100 rublių...

Top naujienos

Rusijos dieną vėl atšvęsime su trenksmu: šįkart nagus prikišo ne tik Kremlius

Birželį sostinės Vingio parke vyksiančią Rusų kultūros dienos šventę jau temdo nesutarimai....

Karbauskio išviešintas Urbšys: Tomas Dapkus tiesiog mane informuodavo, jei kas blogai (250)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) lyderis Ramūnas Karbauskis teigė...

Orai: kuo toliau, tuo karščiau – kitą savaitę +30 (2)

Nuo ketvirtadienio temperatūra kasdien stiebsis vis aukščiau ir aukščiau. Debesys trauksis ir...

Palangoje – netikėtas Maskvos CSKA krepšininkų vizitas (106)

Savaitgalį Eurolygos rungtynėse Belgrade dėl trečios vietos Kauno „Žalgiriui“ nusileidusi...

Apsilankė Talino restoranuose: per vieną vakarą galima pravalgyti visą lietuvišką atlyginimą (127)

Talinas su savo restoranais ir kavinėmis neabejotinai pirmauja Baltijos šalyse. Šiame mieste...

30-mečio sūnaus įžūlumui nebuvo ribų: tėvai grasino ir siūlė pinigų, bet viską išsprendė tik teismas (32)

Po visiškai neilgai trukusio teisinio ginčo Niujorko valstijos teisėjas paskelbė nuosprendį,...

Dalia Grybauskaitė – apie „paskolas dėžutėse“, VSD pažymas ir „Agroverslo“ susiliejimą su politika išskirtinis interviu (952)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad teisėsauga turi labai atsargiai galvoti, kokius slaptus...

Palygino kainas Lietuvoje ir Portugalijoje: lietuviai neturėtų skųstis (282)

Tūkstančiu eurų per mėnesį papilnėjanti piniginė – įprastas ir orus portugališkas...

Dažną šunų ir kačių šeimininkų įprotį veterinaras vadina nusikaltimu (5)

Pradėjus kaitinti pavasarinei saulei , dažnas žmogus spėjo pajusti karščio sukeliamą...

Saugotis būtina, bet tada negausite gyvybiškai svarbaus vitamino: kaip elgtis? (11)

Šį pavasarį orai mus kaip niekad lepina kaitria saule, o tvyrantis karštis labiau primena...