1990 metais Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir atsivėrus sienoms, septyniolikmetė Rūta Laukien pasinaudojo proga ir išvyko už Atlanto aplankyti savo artimųjų, prieš dešimtmečius pabėgusių į JAV nuo karo. Tačiau ji net neįsivaizdavo, kad svečioje šalyje liks visam laikui ir turės nuo nulio kurti savo laimę.
Rūta Laukien
© DELFI / Karolina Pansevič

Kelią grįžti jai pastojo tėvynėje prasidėję sausio 13-osios įvykiai. Paprašiusi politinio prieglobsčio JAV Rūta turėjo kibtis nagais į gyvenimą, nemokėdama kalbos dirbti už centus ir netgi miegoti automobilyje.

Šiandien Rūta – talentinga verslininkė. Ji ne tik įgijo kelis aukštuosius, pasiekė karjeros aukštumų investicinės bankininkystės srityje Niujorke, tačiau ir įgyvendino seną savo svajonę. Moteris įkūrė restoraną Bostone, kuriame nepabijojo amerikiečiams pasiūlyti lietuviškų varškėčių.

Kol kas Rūtai einasi kaip iš pypkės – restoranas verslininkei pelnė šlovę ir buvo pripažintas vienu geriausių Bostone.

Amerikoje jautėsi nevisavertė

Rūta neslepia, kad tik atvykusi į Ameriką ir iš socializmo patekusi į laukinį vakarų kapitalizmą, ji jautėsi nevisavertė.

„Aš buvau atvažiavusi iš Sovietų Sąjungos, nežinojau nei kaip elgtis, nei kaip bendrauti. Nueini į parduotuvę nusipirkti dezodoranto, o ten 20 rūšių – nežinai kaip išsirinkti, o kur visokios gerovės prekės. Mes prie to buvome nepripratę, pas mus to juk nebuvo, todėl jaučiausi nevisavertė, bejėgė“, – prisimena ji.

Tačiau merginai, rodos, šypsojosi laimė. Apsistojusi pas tetą ir dėdę ji metus mokėsi anglų kalbos, po to gavo pirmąjį darbą banke.

Aš buvau atvažiavusi iš Sovietų Sąjungos, nežinojau nei kaip elgtis, nei kaip bendrauti. Nueini į parduotuvę nusipirkti dezodoranto, o ten 20 rūšių – nežinai kaip išsirinkti, o kur visokios gerovės prekės. Mes prie to buvome nepripratę, pas mus to juk nebuvo, todėl jaučiausi nevisavertė, bejėgė.
Rūta Laukien

„Tai buvo labai paprastas mechaninis darbas, čekių išrašinėjimas. Taip, man labai pasisekė, nes padėjo mūsų kaimynas, to banko prezidentas. Vėliau dirbau vaizdajuosčių nuomos punkte. Mano uždarbis buvo minimalus – tuo metu 5,5 dolerio per valandą, todėl reikėdavo skaičiuoti kiekvieną centą“, – apie nelengvą pradžią pasakoja Rūta.

Turbūt pirmasis darbas banke merginą įkvėpė studijuoti ekonomiką Šiaurės Floridos universitete. Vis dėlto studentauti laiko nebuvo: „Į universitetą eidavau iš ryto, paskui nuo pietų iki 12 val. nakties ar 1 val. dirbdavau. Vos pamiegi – ir vėl į studijas. Miego labai trūkdavo. Turėdavau valandą tarp paskaitų ir darbo, tai dar automobilyje pamiegodavau.“

Studijuodama ekonomiką mergina susidomėjimo ir psichologija, todėl studijas baigė turėdama dvigubą diplomą. Tačiau to jai nepakako, Rūta nusprendė būti advokate.

Rūta Laukien
Rūta Laukien
© DELFI / Karolina Pansevič

„Baigiau dešimtukais ir nusprendžiau, kad noriu būti advokate, todėl įstojau į vieną geriausių teisės universitetų JAV – Duke universitetą Šiaurės Karolinoje. Man kiti sakė, kad pirma turiu išmokti normaliai angliškai kalbėti, tačiau aš vis tiek pasiryžau“, – juokiasi ji.

Svajonei vos kelio neužkirto tragiškas Rugsėjo 11-osios rytas

Po studijų Rūtai atsivėrė plačios galimybės. Ji pripažįsta, kad gero universiteto diplomas JAV reiškia daug: „Amerikoje per mokslą gali susilyginti su visais ar iškilti, kad iš kur tu bebūtum, kad ir kas esi. Diplomas tikrai daug ką reiškia, todėl gavau darbą Niujorke, dideliame banke investicinės bankininkystės srityje.“

Atsikrausčius į išsvajotąjį Niujorką Rūta jautėsi lyg ant sparnų, tačiau netrukus gyvenimą sudrebino milžiniška tragedija, apie kurią iki šiol kalba pasaulis – Rugsėjo 11-osios teroristinės atakos.

„Taip norėjau tame banke dirbti, Niujorke gyventi, atrodo, pasiekiau viską, apie ką svajojau, ir staiga – tie įvykiai. Ekonomika žlugo, vien mūsų banke iš tais metais ką tik baigusių universitetus pasamdytų 100 žmonių, po įvykių liko tik 11“, – prisimena.

Rugsėjo 11-osios rytą moteris buvo šalia žymiojo Times Square, kur turėjo mokymus, tačiau pripažįsta, kad pirmojo lėktuvo įsirėžimo į vieną dvynių negirdėjo.

„Visiems atėjo žinutės, kad į vieną dvynių įsirėžė lėktuvas. Niekas net nesureagavo rimtai. Paskui, įsirėžus antrajam, supratom, kad čia kažkas netaip, ir niekas nežinojo, ką daryti. Sargas sako bėgti iš pastato, kiti – likti. Išbėgome į lauką – visur pilna dūmų, dulkių, sunku kvėpuoti.

Rugsėjo 11-oji
Rugsėjo 11-oji
© Vida Press

Nežinojome, ką daryti, kur dingti. Metro – nedirba, o aš gyvenau prie pat Jungtinių Tautų pastato, kur pilna visokių ambasadų, namo bijojau eiti. Nuėjau pas pažįstamus ir visi budėjome prie televizoriaus arba stovėjome lauke balkone ir tiesiog žiūrėjome į kylančius dūmus. Bandžiau dar skambinti tėvams į Lietuvą, tačiau ryšio nebuvo, niekas negalėjo prisiskambinti.“

Vaizdas kitą dieną atrodė lyg po kokios apokalipsės – niekas neveikė, parduotuvės uždarytos, miesto gyvenimas lyg sustojęs.

Rūta prisimena, kad dar ne vieną dieną Niujorko gatvėse buvo sunku kvėpuoti nuo dulkių, mieste tvyrojo smogas, žmonės verkė, tragedija palietė kone visas didmiesčio šeimas. Tačiau jau antrąją savaitę po įvykių viskas pamažu pradėjo grįžti į savo vėžes.

Pasiryžo įgyvendinti svajonę

Nors Rūta dirbo išsvajotąjį darbą, į vėžes sugrįžęs gyvenimas tikrai nebuvo rožėmis klotas.

„Mes dirbome su kompanijomis, kurias turėdavome parduoti, rasti joms akcininkus. Komandos būdavo mažos, prie vieno projekto dirbdavo po 3–4 žmones, nes viską reikėdavo padaryti slaptai ir greitai. Įvertindavome kompaniją, surinkdavome visus duomenis, juos analizuodavome, vertindavome, kaip tai kompanijai galėtų sektis ateityje. Ieškodavome joms pirkėjų, sudarydavome sutartis.

Rūta Laukien
Rūta Laukien
© DELFI / Karolina Pansevič

Buvau pakabinta ant Excel'io lentelių ir telefono. Be darbo – nieko nematydavau, pirmus 8 mėnesius dirbau be jokių atostogų ar savaitgalių, 7 dienas per savaitę apie 100 val. Minimumas būdavo 80 val. per savaitę, o jei išdirbi mažiau, duodavo dar papildomų projektų“, – apie nelengvas sąlygas išsvajotame Niujorke pasakoja ji.

Moteris pripažįsta, kad darbe jausdavosi kaip kariuomenėje, ne kartą buvo kilusi mintis viską mesti, tačiau tokios galimybės nebuvo, nes pečius slėgė didžiulė paskolų našta, likusi po teisės studijų.

„Jeigu būčiau išėjus – likčiau gatvėje, o skųstis negalėjome, nes jau ir taip džiaugėmės, kad mūsų neatleido, kai tiek žmonių buvo išmesta lauk“, – pripažįsta ji.

Jeigu būčiau išėjus – likčiau gatvėje, o skųstis negalėjome, nes jau ir taip džiaugėmės, kad mūsų neatleido, kai tiek žmonių buvo išmesta lauk.
Rūta Laukien

Vis dėlto pradirbus Niujorke septynerius metus, moteriai miestą teko palikti. 2008 metais užklupus krizei, bankas, kuriame dirbo Rūta, sužlugo pirmas.

„Mes visi praradome darbus. 500 mūsų dirbo investicinėje bankininkystėje ir visi „prapuolėme“, nes Niujorke nebuvo šioje srityje daugiau darbų. Tuomet gavau darbą Bostone, mažame investiciniame banke. Padirbau ten kelerius metus ir pasidarė nuobodu. Pradėjau galvoti, kad reikia daryti kažką savo“, – apie tai, kaip nusprendė įkurti vieną geriausių restoranų Bostone pasakoja Rūta.

Liquid Art House
Liquid Art House
© Liquid art house nuotr.

Tačiau apie tai, kokį kelią teko nueiti nusprendus įkurti savo verslą, kaip į varškėčius bei juodą duoną reaguoja amerikiečiai ir kodėl ji vis dažniau grįžta į Lietuvą plačiau – kitoje dalyje.

Lietuvos investicijų ambasadorė JAV Rūta Laukien „Globalios Lietuvos apdovanojimų 2017” metu buvo apdovanota už tarptautinę patirtį Lietuvos verslui.

,,Globalios Lietuvos apdovanojimai” pagerbia su Lietuva save siejančius tarptautinius profesionalus, kurie savo talentu ir darbu atveria Lietuvai pasaulines galimybes ir perspektyvas. Apdovanojamais siekiama, kad svarūs pasaulio lietuvių nuopelnai būtų pastebėti, pripažinti ir įvertinti. ,,Globalios Lietuvos apdovanojimus" organizuoja tarptautinių profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“, telkiantis diasporos atstovus Lietuvos vardui garsinti, ekonominiam ir visuomeniniam šalies potencialui stiprinti bei globalioms galimybėms Lietuvai kurti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Žiurkikių“ kebabais prekiaujantis verslininkas: nėra ko piktintis, pavadinimas – žmonos garbei (110)

„Žiurkikių“ kebabas. Tokį maisto patiekalą galite nusipirkti dviejose Molėtuose...

Pasaulinis prekybos karas dar labiau agresyvėja (5)

Tikėtina, kad daugiau euro zonos ekonomikos augimo sulėtėjimo šiemet ženklų bus pastebėta...

Mobiliojo parašo sistema iš esmės atstatyta (3)

Pirmadienį dėl gedimų Registrų centro infrastruktūroje mobiliojo ryšio bendrovių „Tele2“...

Konkurencijos taryba: uždraudus prekybos centrams dirbti sekmadieniais – kainos tik didėtų (333)

Uždraudus dirbti prekybos tinklams sekmadieniais ir per šventes, kainos tik kiltų. Taip mano...

Sutaria, kad didieji prekybos tinklai nedirbtų dvi dienas metuose papildyta 16:34 (86)

Prekybininkai ir profesinės sąjungos preliminariai sutaria, kad didieji mažmeninės prekybos...

Top naujienos

Viskas pasikeitė per naktį: oro uoste – „turistai“ su automatais, gatvėse pasirodė tankai (113)

„Sugedus lėktuvui“ nusileidę „turistai“ ir „ Aeroflot darbuotojai“ atstato automatų...

Baltarusės vyksta gimdyti į Vilnių ir moka tūkstančius: Olga papasakojo esminius skirtumus (90)

Tarp Baltarusijos moterų, besiruošiančių tapti motinomis, populiarūs gimdymai Vilniuje. Žinoma,...

Lietuvių atostogas Lenkijoje apkartino grėsmę sveikatai keliantis jūros vanduo (18)

Praeitame pasakojime apie Lenkijos pajūrį išsiaiškinome, kad sąvoka “pasijausti ponais” gal...

Bandė emigruoti į Norvegiją, bet nepasisekė: nuo to laiko savo šeimos gyvenimą pavertė pragaru (53)

„Sugyventinis sakė, kad neužsikoduos. Sakė: ką, aš nesveikas, kad negersiu? Vaikų teisių...

„Žiurkikių“ kebabais prekiaujantis verslininkas: nėra ko piktintis, pavadinimas – žmonos garbei (110)

„Žiurkikių“ kebabas. Tokį maisto patiekalą galite nusipirkti dviejose Molėtuose...

Tikriems lietuviškiems lašiniams iškilo rimtas pavojus (51)

Naujas kovos su afrikiniu kiaulių maru (AKM) planas grasina tautinio paveldo mėsos produktų gamybai...

Doveika įvertino Vėlyvio provokaciją bažnyčioje: ar nusišlapinti ant artimo žmogaus kapo taip pat būtų labai meniška? (438)

„Čia nieko originalaus. Nieko. Tuščia. Čia garbėtroškos priemonė“, – apie Emilio Vėlyvo...

Dvylika efektyviausių būdų, kaip sujaudinti moterį (3)

Mokslininkai išsiaiškino, kad norint susijaudinti prieš seksą, moterims reikia daugiau laiko nei...

Mama pasibaisėjo kitų patarimais: motinos pieną ragino keisti ryžių nuoviru (4)

Konkursui „Mano istorija – esu kitokia mama negu visos“ savo pasakojimą atsiuntusi Justina...

Niekšai bites išmetė į šiukšlių konteinerį

Klaipėdoje, Mokyklos gatvėje, prie šiukšlių konteinerio žmonės pastebėjo besisukantį bičių...