2017 metais Lietuvoje žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 650 tūkst. asmenų ir tai sudarė 22,9 proc. šalies gyventojų, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
2016 metais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno maždaug 630 tūkst. asmenų ir tai sudarė 21,9 proc. populiacijos.
Taigi, per metus gyvenančiųjų žemiau skurdo rizikos ribos gretos pagausėjo maždaug 20 tūkst. arba 1 proc. punktu.
Skurdo rizikos riba 2017 metais buvo 307 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 644 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 48,4 proc.).
50 eurų
Nuo 2018 metų pradžios kiekvienas vaikas kas mėnesį gali gauti universalią 30 eurų dydžio išmoką. Tiesioginėje DELFI TV transliacijoje pirmadienį dalyvavęs S. Skvernelis sakė, kad šiuo metu rengiamame 2019 metų biudžeto projekte numatyta, kad kitąmet vaiko pinigai sudarys 50 eurų.
„Paliekant tam tikrą vertinimą, susijusį su gaunamomis pajamomis. Kaip buvo iki vaiko pinigų atsiradimo. Tos šeimos, kurios vienam vaikui arba vienam asmeniui gauna mažesnes pajamas, negu yra nustatytos, gauna už vaiką papildomai po 15 eurų ir už trečią vaiką dar šiek tiek daugiau. Tačiau kol kas yra tik 50 eurų, esame tai užsitikrinę. Visa kita dar galutinio taško nepasiekė“, – sakė jis.
Šiuo metu 1 ar 2 vaikus auginantys asmenys gali tikėtis papildomų išmokų, jei šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 183 eurai. Taip pat, jei šeima augina 3 ar daugiau vaikų (šeimos pajamos nevertinamos).
Premjeras pastebėjo, kad jaunoms šeimoms turėtų padėti ir numatytos lengvatos įsigyjant pirmąjį būstą regionuose.
Nepaisant pastangų, padėtis blogėja
Komentuodamas statistiką, kad žemiau skurdo rizikos ribos gyvenančių asmenų dalis Lietuvoje didėja, premjeras sakė, kad realios žmonių pajamos tikrai auga. Tai jis siejo su pernai ir šiemet priimtais mokestiniais pakeitimais.
„Darbo rinkoje yra tokia situacija, kad praktiškai visiems yra galimybė persikvalifikuoti ir pradėti darbuotis. Dalis tų žmonių – tai reikia pripažinti – kurie iškrito iš darbo rinkos ilgam, jau nebenori tiesiog į ją sugrįžti. Gyvena socialinėmis išmokomis ir pašalpomis. Kaip čia atrasti tą paskatą irgi tam tikri sprendimai nuo sausio 1 dienos įsigalios“, – dėstė S. Skvernelis.
Premjeras aiškino, kad naujai įsidarbinusiems dar kurį laiką bus mokama ir socialinė parama. Dėl to, jo manymu, žmonės nebesakys, kad jiems neapsimokėjo įsilieti į darbo rinką.
Dėl prastėjančios statistikos S. Skvernelis kaltino ir šešėlinę ekonomiką.
„Yra faktas, kad visgi dar didelė šešėlio dalis yra. Labai nemažą dalį turime žmonių, kurie deklaruoja minimalias pajamas, bet realiai naudojasi ir socialinėmis išmokomis, ir atlyginimo dalį gauną grynais pinigais, nemokant jokių mokesčių. Oficialioje statistikoje atsispindi tik oficialios jų pajamos“, – sakė jis.
Premjeras tvirtino, kad vasara priimta mokesčių reforma, darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų sujungimas ir priemonės šešėliui mažinti turėtų keisti situaciją, kalbant apie žmones, kurie patiria spaudimą atsidurti ties skurdo riba.
Vyriausybės vadovas atkreipė dėmesį į vyresnio amžiaus gyventojus, kurie Lietuvoje patiria bene didžiausią socialinę atskirtį.
65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje 2017 metais skurdo rizikos lygis sudarė 33,4 proc. ir, palyginti su 2016 metais, padidėjo 5,7 proc. punkto.
S. Skvernelio teigimu, situacija turėtų gerėti dėl pensijų indeksavimo, t.y. senjorų gaunamų pajamų didėjimo.
