Jonavoje įsikūrusioje baldų gamykloje dirba aštuoni pabėgėliai: vienas afganistanietis ir septyni sirai. Vienas jų – Alo Suleimanas – į Lietuvą atvyko beveik prieš 2 metus, iš kurių vienerius atlieka gręžimo ir surinkimo darbus „Baldai Jums“.
„Lietuvoje labai gerai“, – DELFI sakė jis.
Vyras kartu su šeima gyvena Jonavoje. Du jo vaikai (7 ir 10 metų) eina į mokyklą, kalba lietuviškai.
Bijojo be reikalo
A. Meškauskas pasakojo apie pabėgėlius anksčiau galvojęs labiau neigiamai.
„Apačioje netgi duris įsirengėme su specialiais užraktais. Galvojome, atvažiuoja teroristai į Ruklą, o ji visai netoli. Tokių baimių buvo“, – sakė jis.
„Baldai Jums“ vadovas pirmąjį pabėgėlį iš Afganistano įdarbino po pokalbio su Pabėgėlių priėmimo centro direktoriumi.
„Buvome susitikę, pasikalbėjome, tada ir paklausiau, ar yra tokių pas tave, kurie nori dirbti. Neatvažiavo tiesiog gyventi, bet nori dirbti. Sakė, pasižiūrės. Po to ir prasidėjo. Mes nesakome, kad galime kiekvieną įdarbinti, visokių yra“, – kalbėjo A. Meškauskas.
Jonavietis pasakojo, kad iš pradžių priėmęs du sirus, po to – dar keturis, o tada dar vieną. „Baldai Jums“ iš viso dirba maždaug 400 žmonių, tad aštuoni pabėgėliai sudaro labai mažą jų dalį.
„Tačiau iš Baltijos šalių įdarbiname daugiausiai“, – sakė A. Meškauskas.
Verslininkas teigė, kad šiems savo darbuotojams yra padėjęs susirasti ir išsinuomoti butus Jonavoje.
„Jie nusipirkę mašinas, normaliai važinėja, dirba. Integravosi, nei mūsų darbuotojų buvo priešprieša, kažkaip viskas išėjo normaliai. Esu savo darbuotojams sakęs, kad jei kokie nors konfliktai ar trintis bus, kad aš iškart žinočiau“, – dėstė jis.
Pašnekovas dar prisiminė, kad pernai prieš naujuosius metus du sirai buvo paprašę atostogų.
„Vienas išvažiavo į Vokietiją, kitas – į Švediją (turbūt giminių aplankyti). Galvojome, kad jau su visam išvažiavo, reikia peržegnoti, bet sugrįžo, dirba po šiai dienai“, – sakė A. Meškauskas.
Sirai tarpusavyje kalba arabiškai, lietuvių ar anglų kalbos gerai nemoka, tad, kaip paaiškino „Baldai Jums“ vadovas, juos apmokyti dirbti teko su vertėju. „Dabar išmokę ir nėra problemų, dirba monotonišką darbą, kuris nesikeičia diena iš dienos“, – sakė jis.
99 proc. – eksportui
Baldų gamykla „Baldai Jums“ įsikūrusi teritorijoje, kurioje nuo 1911 metų veikė degtukų fabrikas. Tuo metu pačiai A. Meškausko įmonei – 24 metai.
„Mums prognozavo 2 savaičių gyvavimą, po to iki naujų metų, paskui iki šviežių bulvių, o dabar tų, kurie taip prognozavo, jau nebėra, o mes 25-us metus dirbame“, – pasakojo jis.
Verslininkas skaičiavo, kad per ketvirtį amžiaus gamykloje naudojama elektros energija pabrango du kartus, beržo mediena – šešis kartus, o atlyginimai – dešimt kartų.
„Reikia visa tai suvaldyti, toliau gyvuoti, o mes dar pastatus tvarkome, naują įrangą perkame, iš banko skolinamės, grąžiname. Jei stovėsi vietoje ir neinvestuosi į ateitį, tos ateities ir neturėsi“, – samprotavo A. Meškauskas.
99 proc. „Baldai Jums“ produkcijos gaminama eksportui, daugiausiai Skandinavijos ir Jungtinės Karalystės rinkoms.
„Lietuvoje taškų neturime, kažkada turėjome Vilniuje ir Kaune. Į „Akropolį“ buvome įsikėlę, bet tada apsisprendėme, kad dėl 0,5 proc. neverta turėti tų savo taškų. Dabar yra ekspozicijos salė pas mus teritorijoje. Žmonės, kurie nori, gali atvykti ir įsigyti“, – sakė A. Meškauskas.
Komentuodamas įtampą darbo rinkoje, pašnekovas patvirtino, kad susiduria su šia problema.
„Tai nėra paprastas klausimas. Pavyzdžiui, kada darbuotojas sako, kad išeis pas kitą darbdavį, kuris daugiau moka, tai dar galime bandyti, žiūrėti, kiek jis vertas. Bet kada sako, kad išvažiuos į užsienį, tai mes tokių pinigų pasiūlyti negalime“, – kalbėjo Jonavos verslininkas.
„Sodros“ duomenimis, liepą vidutinis atlyginimas „Baldai Jums“ buvo 752,26 euro popieriuje (maždaug 600 eurų į rankas).
Įmonė gamina miegamojo ir svetainės baldus: komodas, spinteles, indaujas, stalus, lovas.
Dauguma iš Lietuvos išvyksta
Pabėgėlių priėmimo centro (PPC) duomenimis, 2018 metų kovą į Lietuvą buvo perkelti 468 asmenys, iš kurių 253 buvo darbingo amžiaus. Tuo pačiu metu iš Lietuvos buvo išvykę 338 asmenys.
Iš 130 likusiųjų, 58 gyveno PPC arba jo suteiktose patalpose. Dar 72 buvo pasiskirstę po savivaldybes – Vilniaus (13 asmenų), Kauno (19), Jonavos (23), Ruklos (13), Kėdainių (1) ir Kaišiadorių (3).