Buvusiame alaus daryklos bendrabutyje, kurį prieš kelerius metus bendrovei „Agroneta“ alaus darykla pardavė su visais gyventojais, dabar liko gyventi šeši žmonės. Prieš kelias dienas savininkai, baimindamiesi, kad avariniame name nevaikščiotų visi norintys, įdėjo spyną – gyventojus apsaugos darbuotojas į namą įleidžia tik patikrinęs jų asmens dokumentus.

Dvi paaugles dukras auginanti moteris sako iš avarinio namo neturinti kur kraustytis – nuomotis buto ji neišgali. Savivaldybė siūlė mergaites apgyvendinti globos namuose, tačiau mama nesutiko. Name atjungtas vanduo, šildymas, elektra – grįžusios iš mokyklos mergaitės pamokas ruošia žvakių šviesoje.

„Tokiomis sąlygomis neįmanoma apsiprausti. Higiena, mokslai viskas susideda. O kas ateityje laukia?“ – klausia namo gyventoja Zita Aukštakalnienė.

Naujieji namo savininkai gyventojus ne kartą ragino kraustytis, tačiau žmonės įsitikinę, kad jie buvusiame bendrabutyje gyvena teisėtai – esą jie priregistruoti, mokėjo mokesčius, prieš dešimtmetį butus bandė privatizuoti, tačiau teismas neleido.

Sausį Kauno savivaldybė gyventojams pasiūlė laikinus būstus, tačiau žmonės kraustytis nesutinka.

„Kraustytis tenka laikinai, su dantų šepetuku, be jokių asmeninių daiktų. O kas po laikinumo? Mes viską prarandam – kai tik iš čia išeisim, iš karto bus durys užkaltos“, – pasakoja gyventoja Audronė Urniežiūtė.

„Praktiškai mes nebeturim ko pasiūlyti, bet kokie sakymai, kad savivaldybė turėtų suteikti butus neatlygintinai ir nuolatiniam gyvenimui, yra nepagrįsti“, – teigia Kauno savivaldybės administracijos direktorius Robertas Stanionis.

Namą nusipirkę verslininkai atsisako komentuoti, kaip elgsis su gyventojais. Jų advokatas žadėjo siekti, kad žmones iš namo iškeldintų teismas. Tuo metu generalinis prokuroras kreipėsi į teismą, kad šis atnaujintų bylą dėl namo pardavimo „Agronetos“ bendrovei. Anksčiau dėl šios priežasties bylinėjęsi patys gyventojai teismuose pralaimėjo. Taip pat tiriama, ar namo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo suklastota.