Vilnius rinks po 1 eurą nuo liepos 1-osios
Vilniaus miesto taryba praėjusių metų pabaigoje balsų dauguma patvirtino vadinamosios turisto rinkliavos, arba kitaip – pagalvės mokesčio, įvedimą. Vieno euro mokestis bus pradėtas rinkti nuo 2018 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į turistų skaičiaus Vilniaus mieste augimo dinamiką, jau 2019-aisiais per metus iš šio mokesčio į Vilniaus miesto biudžetą tikimasi surinkti apie 2,28 mln. Eur.
Planuojama, kad iš turistų rinkliavos surinktos lėšos bus panaudotos turizmo infrastruktūros plėtrai Vilniuje ir turistų pritraukimui į miestą. Taryba patvirtino konkrečias rinkliavos panaudojimo kryptis: miesto žinomumo didinimo, tarptautinio miesto pasiekiamumo gerinimo (pvz. skrydžių vystymo programa), konferencijų turizmo skatinimo ir turistinio Vilniaus patrauklumo didinimo.
Tokia praktika jau taikoma daugelyje Europos ir penkiuose Lietuvos miestuose. Turisto rinkliava renkama Amsterdame, Berlyne, Romoje bei daugelyje kitų miestų 17-oje Europos valstybių. Kai kuriuose miestuose šis mokestis siekia iki 7 Eur. Lietuvoje šiuo metu rinkliava už nakvynę viešbučiuose renkama penkiuose Lietuvos miestuose: Druskininkuose (1 Eur), Palangoje (1 Eur), Birštone (1 Eur), Trakuose (1 Eur) ir Kaune (0,5 Eur; nuo 2019 m. – 1 Eur). Analogišką rinkliavą šiuo metu svarsto ir Estijos sostinė Talinas.
Kaip rinkti šį mokestį sekasi tiems šalies miestams, kurie jį įsivedę seniai? Ir kam skiriami pinigai?
Druskininkai surinko per 700 tūkst. eurų per metus
Kaip LRT.lt teigė Birštono savivaldybės mero patarėja Rimantė Kurkauskaitė, 2016-aisiais savivaldybė iš pagalvės mokesčio surinko 205 tūkst. Eur, praėjusiais metais – 265 tūkst. Eur.
Surinkti pinigai, pasak mero patarėjos, skiriami kurorto infrastruktūrai gerinti (gėlynams, skverams, skulptūroms prižiūrėti) bei reklamai (įvairiems leidiniams, turizmo parodoms organizuoti, žiniasklaidos atstovų delegacijų vizitams rengti, priėmimams, kurorto renginiams, suvenyrams ir pan.).
Tuo metu Kauno savivaldybė, kurios pagalvės mokestis siekia 0,5 Eur, per 2016-uosius surinko 138 tūkst. Eur, per 2017-ųjų 11 mėn. – 215 tūkst. Eur.
„Surinktos lėšos skirtos Kauno miesto konkurencingumo ir patrauklumo didinimo programai, kurią įgyvendinant 2016 metais į Kauną pritrauktos keturios naujos kryptys (Stavangeris, Bergenas, Olesundas, Einhovenas), vykdomos „WizzAir“ aviakompanijos. Pavasarį LOT pradės skraidyti maršrutu Kaunas – Varšuva. Visos pagalvės mokesčio lėšos naudojamos skrydžiams pritraukti“, – LRT.lt kalbėjo Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys.
Savo ruožtu Druskininkų meras Ričardas Malinauskas primena, kad šis kurortas pagalvės mokestį įsivedė pirmasis – dar 2011-aisiais.
„Šią rinkliavą turime jau 7 metus. Buvo padarytas labai teisingas žingsnis tokiai savo biudžetu nedidelei savivaldybei – Druskininkams – rinkti mokestį iš svečių. Vietiniai šios rinkliavos nemoka, taip pat nemoka tie asmenys, kuriuos Ligonių kasos siunčia, taigi moka tik atvykę suaugusieji iš Lietuvos ir užsienio“, – LRT.lt kalbėjo R. Malinauskas.
2016-aisiais Druskininkų savivaldybė surinko daugiau kaip 630 tūkst. Eur, 2017-aisiais – daugiau kaip 700 tūkst. Eur. „Tai – tikrai įspūdinga pinigų suma ir už ją galime nuveikti tuos darbus, kurie miestui būtini. Palyginti su mūsų 23 mln. Eur bendru biudžetu, tai, žinote, čia mums „kosminė“ suma, didelės galimybės už tuos pinigus kažką padaryti. Kurorto gražinimui, gerovei, infrastruktūrai skiriama 50 proc. surenkamos sumos, likusi 50 proc. dalis skiriama rinkodarai: parodoms, įvaizdžio formavimui, stendams parodose, šviečiantiems ekranams ir pan.“ – vardijo meras.
Mokantys nesiskundžia
LRT.lt savivaldybių atstovų pasiteiravus, ar šis mokestis ne per didelis Lietuvos, o taip pat ir užsienio turistams, pašnekovai tikino, kad nusiskundimų dėl to negauna.
„Sprendimą priėmė taryba, o prieš tai buvo diskusijos ir su verslo atstovais, ir su mūsų turizmo objektais. Tai čia toks bendras sprendimas ir tai veikia. Tiesą sakant, netgi paskelbus apie padidintą mokestį nesulaukėme kažkokių ypatingų reakcijų. Kurortui reikia kokybiškos infrastruktūros, nes jame apsilanko daug žmonių“, – sakė Birštono savivaldybės mero patarėja R. Kurkauskaitė.
Kaip teigė Druskininkų meras R. Malinauskas, galime surasti ne vieną regioną, kuriame pagalvės mokestis yra keli centai, bet esą yra ir miestų, kurie renka daug didesnius mokesčius, nei renka Lietuvos miestai.
„Jei gerai atsimenu, nuvykęs darbo reikalais į Briuselį moku apie 3 eurus. Italijos sostinėje Romoje – 4 eurus. Paryžiuje – taip pat ne euras. 1 euro mokestis yra labai mažas ir retas mokestis. Kelti taip pat neplanuojame – turėjome 2 litų mokestį, tad juokavome, kad „sumažinome“ iki 1 euro. Matote, šis mokestis gal daugiau nepasitenkinimo sukeltų, jei būtų renkamas atskirai, kaip daro kai kurie kurortai, kai, pavyzdžiui, už nakvynę ima po 150 eurų, o paskui dar prašo susimokėti papildomą sumą. Prasideda atskiri kvitai, forminimai.
Tad mes su verslu aptarėme, kad tai turi būti bendra suma ir žmogus turi tuo nesirūpinti. [...] Tikrai neturime problemų, nusiskundimų. Kiek teko su žmonėmis apie tai kalbėtis, jie sako, kad susimoka tą papildomą eurą, o kiek švaros, gėlynų, grojančių ir šokančių fontanų... Tai viską atperka“, – LRT.lt tikino Druskininkų meras.
Kauno mero pavaduotojas S. Kairys aiškino, kad dėl mokesčio dydžio buvo diskutuota su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija bei Kaune veikiančių viešbučių atstovais. Buvo gautos rekomendacijos, į kurias Kauno savivaldybė esą ir atsižvelgė. Nuo 2019 metų Kaune pagalvės mokestis taip pat sieks 1 Eur.
„Turistams šis mokestis nėra jokia naujiena, jis renkamas daugelyje Europos ir penkiuose Lietuvos miestuose. Renkama jau daugybę metų, tad turistų tokia rinkliava nestebina. Mokestis nėra didelis, jis nėra renkamas iš vaikų (iki 18 metų) ir ilgalaikės nuomos (mėnuo ir daugiau)“, – LRT.lt kalbėjo Kauno mero pavaduotojas.
