Panevėžietė Danguolė Vasiliauskienė kartu su vyru Tomu – dažni svečiai kaimyninėje Lenkijoje, į ją vykstantys apsipirkti kartą per maždaug tris mėnesius. Paskutinį kartą Suvalkuose prieš dvi savaites jie paliko apie 600 eurų.
Prieš kelionę – namų darbai
Pasak D. Vasiliauskienės, svarbiausia atlikti namų darbus – peržvelgti visų prekybos centrų lankstinukus ir susidaryti sąrašą, kur ir kokios prekės pigesnės. Taip pat labai svarbu tikrinti maisto prekių galiojimo terminus.
„Jeigu važiuosite nepasidarę šių namų darbų, tikėtina, kad prisipirksite maisto prekių, kurios Lenkijoje net brangesnės. Mes savo kelionę pradedame nuo turgaus ir mėsos bazės, kur didžiausias pasirinkimas šeštadienio rytais, paskui pervažiuojame per didžiausius Suvalkų prekybos centrus. Jeigu pirksite viską iš eilės, tikėdamiesi, kad čia viskas pigiau, greičiausiai nusivilsite“, – pataria panevėžietė.
Vasiliauskai Lenkijoje didesniais kiekiais perka žalios mėsos. Paskutinį kartą už vištų blauzdelių kilogramą mokėjo 1,1 euro, vištų ketvirčiai kainavo lygiai eurą. Labiausiai, pasak Danguolės, jie sutaupo pirkdami vaikiškas prekes.
Pavyzdžiui, pieno mišinukas, kurį geria jos pusės metų anūkas, Lietuvoje kainuoja beveik 15 eurų, Lenkijoje analogiškas mišinukas nesiekia nė 10 eurų. Sauskelnės taip pat maždaug trečdaliu pigesnės nei mūsų šalyje. Beje, mažesnėse parduotuvėse dar galima ir šiek tiek nusiderėti.
„Lenkijoje ir patys apsiperkame, ir dukros šeimą aprūpiname. Skaičiuojame, kad sutaupome po kelis šimtus eurų. Ten pigesnis ne tik maistas, bet ir vaistai, netgi tinka šeimos gydytojos išrašytas popierinis receptas“, – pasakojo D. Vasiliauskienė.
Lenkai pramoko lietuviškai
Panevėžiečių šeima į Lenkiją vyksta savo lengvuoju automobiliu ir ten prisipila pilną baką degalų. Prieš dvi savaites Suvalkuose benzino litras kainavo 1,22 euro. Lietuvos degalinių švieslentėse dabar šviečia 1,4–1,5 euro už litrą.
„Net neabejoju, kad panaikinus PVM važiuoti į Lenkiją dar labiau apsimokės. Lenkai gana geranoriški, net prekybininkai išmokę kelis lietuviškus žodžius, tad kažkokių nepatogumų dėl kalbos barjero tikrai nekyla“, – teigia D. Vasiliauskienė.
Anot jos, kaimyninėje šalyje pigesni ir drabužiai, avalynė, statybinės medžiagos, baldai.
„Galima sakyti, visus namus apsistatėme iš Lenkijos pirktais baldais. Ten pigesni ne tik lenkiški baldai, bet ir švedų gamintojo „Ikea“. Tokiam apsipirkimui tenka paaukoti visą šeštadienį, bet sutaupome tikrai daug“, – sakė D. Vasiliauskienė.
Niša verslui
Į Lenkijoje pusmečiui naikinamą PVM maistui žaibiškai sureagavo Lietuvos vežėjai ir kelionių organizatoriai. Iki šiol tik turistines pažintines keliones organizavusi Panevėžyje veikianti bendrovė „Autrega“ dabar kviečia keliauti ir į mažų kainų rojų – Lenkiją.
„Susidomėjimas tikrai didelis. Planuojame aplankyti didžiuosius prekybos centrus. Manome, kad pirmus kartus kryptį padiktuos važiuojančiųjų norai. Vėliau jau žinosime geriausius taškus ir žmonių poreikius“, – teigė bendrovės vadovė Regina Stokienė.
Vežėjas neabejoja, kad kelionės apsipirkti bus populiarios. Tokios kelionės kaina vienam asmeniui – 20 eurų. Bent jau pirmus kartus į Lenkiją bendrovė planuoja siųsti didelį autobusą, kad tilptų ir keleiviai, ir jų pirkiniai. Keleivius su pilnais krepšiais netgi žadama parvežti iki pat namų.
Sujudimas trumpalaikis
Pirkėjus į Lenkiją svarsto vežti ir bendrovė „Bustrega“. Vienas iš jos vadovų Arūnas Morkūnas pasakojo, kad keliones pas kaimynus apsipirkti pradėjo organizuoti dar 2016-aisiais. Tiesa, didelio susidomėjimo tokios ekskursijos nesulaukdavo, tačiau dabar, pasak vadovo, norinčiųjų vykti į lenkiškas parduotuves skambučių daugėja.
„Vis skambina paklausti, kada vėl vešime apsipirkti į Lenkiją. Šiuo metu konkrečių planų neturime, bet tokios galimybės neatmetame“, – teigė A. Morkūnas.
Jo teigimu, prieš šešerius metus organizuotos kelionės pas kaimynus ilgai netruko – pavyko surinkti vos vieną reisą. A. Morkūnas skaičiuoja, jog tam, kad kelionė atsipirktų, vienam žmogui ji turėtų kainuoti apie 25–30 eurų, su sąlyga, jog važiuotų bent 6–8 keleiviai. Pasak vadovo, įmonė galėtų nuvežti kad ir pusšimtį žmonių ar net papildomai pasiųsti krovininį transportą, tačiau retas sutiks už kelionę mokėti kelias dešimtis eurų.
„Lenkija panevėžiečiams nėra labai arti. Pradžioje gal ir bus sujudimas, bet vėliau turėtų rimti. Jeigu žmogui tinka bet kas, tie ir važiuos, bet turintys savo nusistovėjusį prekių maišelį vargu ar norės jį keisti. Pats esu važiavęs. Prisipirkau visko, bet paskui valgiau sukandęs dantis“, – šypsosi A. Morkūnas.
Lietuva niekada netaps pigių kainų šalimi
„Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico komentaras
Stebint kaimynų veiksmus, pasigirsta vis daugiau raginimų ir Lietuvoje sumažinti PVM tarifą maisto prekėms argumentuojant, kad tai neva sustabdys į Lenkiją pigiau apsipirkti plūstančius lietuvius. Tačiau vargu ar PVM tarifo maisto prekėms sumažinimas Lietuvoje sustabdytų lietuvių srautą į Lenkiją. Esmė – ne PVM lengvatos. Išlaidos maisto produktams sudaro vos ketvirtadalį visų lietuvių išlaidų Lenkijoje. Likusią dalį sudaro išlaidos ne maisto produktams, kuriems Lenkijoje taikomas standartinis 23 proc. PVM tarifas.
Kaip žinome, Lietuvoje PVM tarifas 21 proc. Įdomu, kad lenkai maisto prekėms išleidžia praktiškai tiek pat Vilniuje, kiek vilniečiai Lenkijoje. Visgi svarbiausias veiksnys – valiutos kursas. Su Lenkija neigiamą pasienio prekybos balansą turi visos Lenkijos kaimynės (Vokietija, Čekija, Slovakija, Ukraina, Baltarusija, Lietuva ir Rusija), tad Lietuva nėra išimtis. Lenkijos žemesnį kainų lygį visų pirma lemia silpnas zloto kursas, ir jis, deja, šios krizės metu dar labiau susilpnėjo (2019 metais vienas euras kainavo 4,30 zloto, o 2021 metais – 4,56).
Lenkijai taip pat padeda ir didelė konkurencija, tad vartojimo prekių kainų lygis Lenkijoje yra 15–30 proc. mažesnis nei kitose kaimyninėse ES šalyse.
Lietuva neturi jokių šansų tapti pigesne šalimi nei Lenkija, tad neverta mesti kelio dėl takelio, siekiant tapti tuo, kuo netapsime. Geriau su Lenkija konkuruoti atlyginimu dydžiu mažinant mokesčius darbo užmokesčiui, nes kuo didesni bus mūsų atlyginimai, tuo mažiau noro turėsime keliauti į Lenkiją.
Augant atlyginimams žmonės daugiau laiko pradėtų skirti ne kelionėms į Lenkiją, bandydami sutaupyti kelis eurus, o kitiems dalykams: turiningam laisvalaikiui, laikui su artimaisiais ar bičiuliais, hobiams, poilsiui ir pan.
