aA
Maskvietis, protesto judėjimo dalyvis Michailas Voronkovas metė savo gimtinę ir nutarė su šeima persikelti į Lietuvą.
Iš Maskvos pabėgęs rusas: nesinori sėstis Lietuvai ant sprando
© DELFI montažas

Jo žmona čia gyvena nuo pernai spalio, o Michailas atvyko kovą ir kartu su partneriu lietuviu sukūrė savo verslo projektą informacijos technologijų srityje, informuoja ru.DELFI.lt.

„Gana seniai pradėjau dalyvauti protesto judėjimuose. Tai, ką Rusijoje vadina opozicija, yra ne opozicija, o pilietinis protestas. Žmonės gina bendrąsias pilietines vertybes, kurios svarbios kiekvienam piliečiui, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų. Pavyzdžiui, gina sąžiningus rinkimus. Bet Rusijoje yra klišė, kad kiekvienas, kuris nori bent kažkokio teisingumo ir tvarkos, priskiriamas prie liberalios nesisteminės opozicijos, o ir dar griežčiau vertinamas. Tačiau tai platesnė sąvoka. Aš ėmiau laikytis tokių pažiūrų, kai valstybė ėmė darytis vis labiau totalitarinė“, – pasakojo M. Voronkovas.

Jis buvo vienas iš rusų visuomeninio judėjimo „Mėlyni kibirėliai“ koordinatorius. Šio judėjimo nariai kovoja su valdininkų savivale ir chamiškumu keliuose bei siekia, kad su švyturėliais važinėtų tik specialiųjų tarnybų automobiliai. 2010 m. gegužės 12 d. per „Mėlynųjų kibirėlių“ aktyvistų akciją pėsčiomis per maniežo aikštę Maskvoje buvo sulaikyti 16 dalyvių.

„Mūsų „Mėlynieji kibirėliai“ tapo vienu iš ryškiausių protestų Rusijoje. Jis buvo tuo įdomus, kad prieš mūsų taikią, žaismingą akciją „Omon“ išėjo su lazdomis. Tai buvo visiškai asimetrinis atsakas! Aš automobilio nevairuoju, taigi vienintelis iš koordinatorių buvau pėsčiasis. Paskui pasirodė straipsnis, kad bėgimo Valstybinės kelių inspekcijos įkūrimo garbei metu auka tapo pėsčiasis aktyvistas“, – pasakojo M. Voronkovas.

„Išvykimo išvakarėse dalyvavau akcijoje B. Nemcovui atminti, pirmiausia susitikau su savo advokatu. Mes netgi juokaujame, kad į mitingus einu tik su advokatu. Laimė, neteko naudotis jo paslaugomis“, – sakė M. Voronkovas.

Į klausimą, ar nebuvo minčių prašyti pabėgėlio statuso Lietuvoje, jis atsakė, kad „su tokia biografija, iškėlus baudžiamąją bylą, jis galėtų gauti politinį prieglobstį“.

„Bet mes su žmona Rusijoje turime motinas, ten liko interesų. Neturėti galimybės ten nuvykti būtų netektis. Be to, nesinori sėsti ant sprando Lietuvai, norisi normalių sandorių – Lietuva man duoda galimybių, aš už jas sumoku ir realizuoju“, – sakė vyriškis.

Atvykti pas šeimą pavyko ne iš karto

M. Voronkovas pasakoja, kad jiems su žmona nusprendus keltis į Lietuvą, ji gana greitai rado Lietuvoje darbą turizmo agentūroje.

„Čia susidūrėme su tokia Lietuvos įstatymų problema – specialisto, gyvenančio Lietuvoje su leidimu dirbti, bet ne itin aukštai vertinamo, šeima gali atvykti tik po dvejų metų. Tai tikrai didelė problema. Vieni mūsų draugai taip ir gyveno – vyras išvyko kaip specialistas, žmona su juo gyvendavo tris mėnesius, paskui tris mėnesius gyvendavo Rusijoje, kol nepraėjo tie dveji metai. Praktiškai vyksta šeimų išskyrimas“, – išsakė susirūpinimą M. Voronkovas.

Kita problema, su kuria Lietuvoje susiduria užsieniečiai, – specialaus centro vertinama jų kvalifikacija.

„Daugelyje Europos šalių, kai darbdavys samdo užsienietį specialistą, kurio kvalifikacija – didesnė nei nustatyta riba, valstybė nustoja kištis į darbdavio ir darbuotojo santykius. T. y. principas toks – jei jums reikalingas darbuotojas, jei jūs pasirengęs mokėti jam didžiulius pinigus, imkite, ką norite. O Lietuvoje veikia Kvalifikacijos vertinimo centras, kuris reikalauja aukštojo išsilavinimo diplomo. Aš neturiu rusiško aukštojo išsilavinimo diplomo, iš principo negaliu gauti leidimo dirbti Lietuvoje. Nors informacijos technologijų srityje dažna situacija, kai žmogus turi trumpalaikį profilinį išsilavinimą ir galimybę dirbti gerai apmokamu specialistu, bet neturi aukštojo išsilavinimo. Taigi tai absurdiškas reikalavimas. Tuo labiau turint omenyje, kad išsivysčiusios Europos šalys, kur tokio reikalavimo nėra, sėkmingai priima rusus specialistus, neturinčius aukštojo išsilavinimo“, – teigė DELFI pašnekovas.

Kai Michailas suprato, kad greitai nepavyks gauti leidimo dirbti ir išvykti pas šeimą, jis ėmė galvoti apie verslą. Su vietos partneriu jis įsteigė bendrovę „Vilnius IT Solutions“.

„Čia iškilo trečia problema – 2014 m. pabaigoje pasirodęs vadinamasis „trijų lietuvių įstatymas“, kuris praktiškai atėmė galimybę organizuoti nedidelį verslą. Su trijų darbuotojų reikalavimu, su kapitalo ir įmonės išlaikymo cenzu jis (įstatymas) atitinka jau kitokio lygio – vidutinio verslo reikalavimus“, – teigė M. Voronkovas.

Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje buvo įvestas reikalavimas, pagal kurį užsieniečio įmonė dar iki pateikiant prašymą leidimui gyventi turi įdarbinti ne mažiau nei tris Lietuvos piliečius ar pastoviai Lietuvoje gyvenančius užsieniečius.

Vienos naujos įmonės iškyla, kitos išyra

Balandžio 13 d. Lietuvos vyriausybė pritarė ir perdavė parlamentui pataisas, susijusias su supaprastinta užsieniečių priėmimo šalyje tvarka.

„Visų pirma dėmesys skiriamas inovacinio verslo kūrėjams, paklausių profesijų atstovams ir tiems, kas mokosi ir įgyja kvalifikaciją Lietuvoje“, – rašoma dokumente.

„Šiuo metu Lietuvoje yra idėja pritraukti naujų įmonių steigėjų. Bet naujos įmonės – toks dalykas, kad niekas nežino, kas iš to išeis. Jei verslo inkubatoriuje iškilo viena kokia nors nauja įmonė, tai jau gerai, o kiti tuos pinigus pravalgė ir liūdni išsiskirstė. Tai, viena vertus, skatina žmones ieškoti, bet tam tikru laipsniu tai ir – avantiūrizmas“, – sako IT specialistas.

Jis konstatavo, kad Lietuva IT sprendimų srityje atsilieka nuo Rusijos. Jo teigimu, tai pasakytina ir apie mobiliųjų telefonų, ir apie bankų paslaugas.

„Be to, matau, kad daugelio mažų įmonių tinklalapiai – dešimto dešimtmečio lygio, jie dažnai neturi mobiliųjų versijų. O juk dabar iki 20 proc. apsilankymų yra iš išmaniųjų telefonų. Pakanka investuoti 200 eurų į šiuolaikinę tinklalapio versiją ir klientai pas jus ims plūsti. O šito nėra. Pavyzdžiui, Lietuvoje, mažame biure, kuriame dirba 3–5–10 žmonių, visam biurui – paprastutis tinklas, viskas viename kompiuteryje – ir spausdintuvas, ir dokumentacija. Jei kas atsitiktų, dingtų visas verslas. O už pora šimtų galima pastatyti dėžutę, kuri atliks serverio vaidmenį, ir bendrovėje atsiras visiškai kitokia techninė kultūra. Kol tai nepadaryta, anksti kalbėti apie naujų įmonių bumą“, – apibendrino M. Voronkovas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Lietuva norėtų plėsti ekonominį bendradarbiavimą su Slovėnija

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paragino Vilniuje viešintį...

17 Baltarusijos bendrovių nusprendė keltis į Latviją (5)

Jau 17 Baltarusijos bendrovių nusprendė visiškai ar iš dalies perkelti savo veiklą į Latviją...

„Panorama“ ir „LastMile“ pradeda bendradarbiavimą: teiks naują paslaugą

Karantino laikotarpiu daugiau šalies gyventojų pradėjo apsipirkti elektroninėse parduotuvėse....

Prie „Swedbank“ internetinio banko bus galima jungtis naudojant piršto atspaudą ir veido atpažinimą (3)

„Swedbank“ praneša, kad jungiantis prie interneto banko klientas galės savo tapatybę...

Teismas: „Samsonui“ 1 tūkst. eurų bauda skirta pagrįstai

Mėsos perdirbimo bendrovės „ Samsonas “ gaminių be mėsos pakaitalų reklama galėjo klaidinti...

Top naujienos

„Žalgirio“ pergalių puota Eurolygoje baigėsi – kauniečiai neapžiojo Valensijos klubo (263)

„Žalgirio“ krepšininkai (4/1) prie Eurolygos stalo demonstravo neįtikėtiną apetitą: jie...

Kalėdos šiemet bus kitokios: Veryga jau braižo scenarijų, kaip viskas gali atrodyti (222)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga laidoje Delfi diena sako, kad šiais metais...

Meksiką paskelbus saugia šalimi, Mantas įsigijo bilietą į vieną pusę ir išvyko: daug labiau bijau įstrigti Lietuvoje (66)

Praėjusiais metais prodiuseris ir aistringas keliautojas Mantas Bertulis aplankė 20 šalių, o...

Dailius Dargis | D+ nariams

Bušido kovotojo Morkevičiaus nužudymo byloje – naujos detalės: estų samdomų žudikų darbas?

Kas bendro tarp dviejų garsiausių pastarojo metų užsakytų žmogžudysčių - šaltakraujiškai...

Andriukaitis: aš nieko nekaltinu, bet siunčiu žinutę rinkėjams (487)

„Norėtųsi siųsti žinutę – ateikite, priešingu atveju nenustebkite, jog konservatorių bus...

Pats laikas atrasti klitorį: ginekologė papasakojo, ką daryti, kad moteris pasijustų it devintam danguje (53)

Kalbėti apie tai, kas vyksta už uždarų miegamojo durų, daugeliui vis dar yra tabu. Bet be...

Gydytoja dermatovenerologė: kodėl kai kurie mūsų sensta greičiau ir kaip „užkonservuoti“ jaunystę (30)

Moterys dažnai sako, jog norėtų sustabdyti laiko tėkmę, o kartais – net atsukti laiką atgal....

Matijošaitis: krepšinio rungtynių uždraudimas būtų kraštutinis veiksmas (8)

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis sako, jog savivaldybė atidžiai stebi situaciją dėl...

Nuo kitos savaitės ugdymo įstaigos dirbs kitaip: svarbiausi pokyčiai (37)

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ( ŠMM ) primena, kad nuo spalio 26 d. iki lapkričio 8 d....

Moterys įvardijo, kuo skiriasi puikus seksas nuo tiesiog sekso

Kuo skiriasi puikus seksas nuo tiesiog sekso? Trys patyrusios moterys teigia – daug kas priklauso...

|Maža didelių žinių kaina