Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, jei prekės vertė nesiekia 22 eurų, PVM mokėti nereikia. Jei prekė viršija 22 eurus, bet nesiekia 150 eurų, tuomet reikia susimokėti PVM. Lietuvoje standartinis šio mokesčio tarifas yra 21 proc., 9 proc. reikia mokėti už knygas.
Jei prekės vertė yra didesnė nei 150 eurų, tuomet reikia mokėti ne tik PVM, bet ir muitą, kuris priklauso nuo prekės rūšies. Už siuntą dar gali tekti susimokėti akcizą, jei joje yra alkoholio arba tabako. Prie galutinės 150 eurų viršijančios siuntos kainos dar gali prisidėti muitinės procedūrų mokestis, kurį skaičiuoja ją transportuojanti įmonė – pavyzdžiui, Lietuvos paštas.
Atidėjo dėl viruso
Apie tai, kad pokyčiai įsigalioja 6 mėnesiais vėliau „Delfi“ informavo Muitinės departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas Volungevičius.
„Atsižvelgus į sunkumus, su kuriais šiuo metu susiduria Europos Sąjungos valstybės narės dėl COVID-19 pandemijos, 2020 metų gegužės 8 dieną Europos Komisija pasiūlė atidėti 6 mėnesiams e-komercijos paketo įgyvendinimą.
Vienas iš e-komercijos paketo punktų yra 22 eurų importo PVM neapmokestinimo ribos smulkioms siuntoms panaikinimas.
Primename, kad jeigu Europos Taryba pritars EK pasiūlytam atidėjimui, siuntos nuo 2021 metų sausio 1 dienos iki 2021 metų birželio 30 dienos bus deklaruojamos muitinei ir apmokestinamos importo PVM vadovaujantis dabar galiojančiais teisės aktais“, – sakė jis.
Konsultacijų bendrovės „Rodl & Partner“ vidaus mokesčių skyriaus vadovas Mantas Mališauskas paaiškino, kad tai reiškia, jog valstybės narės turės daugiau laiko pasiruošti, sukurti ir įgyvendinti pasikeitimus nacionaliniuose teisės aktuose.
„E-komercijos verslas taip pat turės daugiau laiko pritaikyti apskaitos sistemas, kad jo galėtų apskaičiuoti ir taikyti kitos valstybės narės PVM tarifą“, – sakė jis.
Pasidomėkite JK
Tačiau M. Mališauskas pastebėjo, kad nuo 2021 metų sausio 1 dienos turėtų įsigalioti pakeitimai prekyboje su Jungtine Karalyste.
„JK jau pasitraukė iš ES nuo 2020 metų sausio 31 dienos. Tačiau, pagal susitarimą su ES, JK buvo skirtas pereinamasis laikotarpis, kurio metu JK įmonėms leista veikti taip kaip ir iki pasitraukimo iš ES.
Pereinamasis laikotarpis truks iki 2020 metų gruodžio 31 dienos, – sakė jis. – Po pereinamojo laikotarpio JK nebebus taikoma bendra ES PVM sistema ir PVM direktyvos nuostatos. Taip pat nebebus taikomos ES taisyklės, susijusios su PVM grąžinimu (PVM grąžinimas apmokestinamiesiems asmenims, įsisteigusiems kitoje valstybėje).“
M. Mališauskas pažymėjo, kad JK faktiškai taps „trečiąja šalimi“.
„Į tai turėtų atkreipti dėmesį Lietuvos mokesčių mokėtojai, tiekiantys ar įsigyjantys prekes JK, ar naudojantys JK kaip tarpinę šalį priekių tiekimui. Į JK tiekiantys prekes ar paslaugas asmenys turėtų pasidomėti, ar jiems nekils su JK PVM susijusių prievolių“, – patarė „Rodl & Partner“ vidaus mokesčių skyriaus vadovas.
Istorinis įvykis
Lietuvos pašto korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė sakė, kad daugiausiai siuntų į Lietuvą gaunama iš Kinijos.
Remiantis šių metų pirmojo ketvirčio duomenimis, pagal srauto dalį Kinijai teko 64 proc. Antroje ir trečioje vietose esančioms Belgijai ir Nyderlandams – 5 proc.
„Šiuo metu importas iš Kinijos vis dar stringa. Balandį fiksavome 26 proc. srauto kritimą iš šios šalies. Deja, ir birželį jis toks išliko. Pagrindinė priežastis – logistikos strigimai“, – sakė ji.
V. Budrienė paaiškino, kad didžioji siuntų dalis iš Kinijos keliaudavo keleiviniais lėktuvais.
„Neatsistačius įprastiems maršrutams, siuntos pakankamai sunkiai pasiekia Europą. Be to, pačioje Kinijoje yra sukaupta karantino metu didžiuliai neišsiųstų siuntų kiekiai, kurie tik pastaraisiais mėnesiais pradedami tvarkyti.
Šiek tiek situaciją pagerino į Lietuvą pradėję keliauti pašto traukiniai iš Kinijos – šiuo metu traukiniai yra patikimiausias ir dažnai vienintelis būdas Kinijos paštui pristatyti siuntas į Europą. Tai istorinis įvykis ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai, nes tokie traukiniai, kurių krovinį sudaro tik pašto siuntos, į Europą atvyko pirmą kartą istorijoje“, – sakė Lietuvos pašto atstovė.
V. Budrienė dėstė, kad Lietuva tapo savotišku logistikos centru tarp Tolimųjų Rytų ir Europos.
„Pašto traukiniai pradėjo kursuoti į Lietuvą nuo šventinio Velykų savaitgalio Lietuvoje šiais traukiniais gaunamos siuntos yra išskirstomos po visą Europą, didžiausia dalis siuntų iškeliauja į JK, Vokietiją, Ispaniją bei Italiją.
Dalis siuntų skirta ir gavėjams Lietuvoje, per savaitę jų gaunama po kelias tonas. Be to, visai neseniai, pagrindinį maršrutą Čongčingas–Vilnius papildė dar dvi kryptys iš Kinijos pietų – Donguano miesto, kurio apylinkėse yra pagrindiniai didžiausių šalies prekybininkų sandėliai, bei rytų Iu miesto.
Koks bus tolimesnis bendradarbiavimas su Kinijos paštu dar anksti prognozuoti, tačiau tai, kad į Lietuvą atvyko jau tiek traukinių ir išbandytos dvi naujos kryptys, rodo Kinijos pašto pasitikėjimą mūsų atliekamomis operacijomis bei paslaugų kokybe“, – sakė ji.
