Tekste, kurį trečiadienį, sausio 28 dieną, išplatino Europos išorės veiksmų tarnyba, teigiama: „Atsižvelgiant į blogėjančią situaciją, Europos Sąjungos Taryba sutinka imtis naujų ribojančių priemonių prieš fizinius ir juridinius asmenis, keliančius pavojų ar besikėsinančius į Ukrainos suverenumą ir teritorinį integralumą“.
„Ji ragina Europos išorės veiksmų tarnybą ir Europos Komisiją per savaitę parengti siūlymą dėl sprendimo sankcijų sąrašą išplėsti“, – teigiama dokumente.
Tekste ES Taryba taip pat prašo „atlikti daugiau parengiamųjų darbų dėl naujų ribojančių priemonių“.
ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai planuoja apkaltinti Rusiją dėl tragiškų įvykių Mariupolyje, per kurios žuvo 30 žmonių. Rusija tokius kaltinimus primygtinai neigia.
„ES Taryba griežtai smerkia gyvenamųjų rajonų apšaudymą Mariupolyje. ES Taryba remiasi įrodymais, kad Rusija ir toliau Ukrainoje padeda separatistams, o šis faktas pabrėžia Maskvos atsakomybę“, – pabrėžiama dokumento projekte.
Jame taip pat akcentuojama, kad galimas ES pozicijos Rusijos klausimu sušvelninimas tiesiogiai priklauso tik nuo to, kaip Maskva paisys vadinamojo Minsko protokolo – 2014 metų rugsėjį pasirašyto taikos susitarimo.
Dokumente pabrėžiama būtinybė laikytis tokių įsipareigojimų kaip „neteisėtų ir iš užsienio atvykusių ginkluotų grupuočių, karinės technikos, karių ir samdytų kovotojų atšaukimas, Ukrainos ir Rusijos pasienio apsauga, pasitelkus ESBO stebėtojus, taip pat išankstiniai vietos rinkimai Donecko ir Luhansko regionuose“.
ES užsienio reikalų ministrai ketina svarstyti ir Rusijos karo propagandos klausimą.
„Vieši pareiškimai, iškraipantys realius faktus, kurstantys neapykantą ir agresiją, viešas kalinių žeminimas, pažeidžiant tarptautinės teisės normas, tikrai neprisidės prie būtino konflikto sprendimo“, – teigiama dokumento projekte.
Reaguodami į daugiau nei dešimties ES valstybių narių raginimus imtis kovos su Rusijos propaganda veiksmų, dokumento rengėjai priduria: „ES Taryba įpareigoja ES užsienio politikos vadovę Federicą Mogherini imtis veiksmų, gerinant strateginės komunikacijos kokybę – toks atsakas būtinas Rusijos vykdomai dezinformacinei veiklai neutralizuoti“.
„Konkrečiai kalbame apie pasitaikančios dezinformacijos tikslinimą, aktyvią ES politikos sklaidą ir paramą nepriklausomai ir demokratinei žiniasklaidai visame Rytų Partnerystės regione“, – pabrėžiama dokumente.
Dokumente akcentuojama ir karo kaina. Skelbiama, kad dėl konflikto Ukrainoje savo namus paliko apie 1,5 mln. žmonių, iš kurių 600 tūkst. „būtina skubi pagalba“.
Pabrėžiama, kad ES Taryba „laukia“, kada „Ukraina žengs teisinių žingsnių, suteiksiančių Tarptautiniam Baudžiamajam teismui įgaliojimų nagrinėti galimus nusikaltimus žmogiškumui, kurie 2014-2015 metais buvo įvykdyti Ukrainoje“.
ES valstybių narių užsienio reikalų ministrų parengtoms išvadoms ir bet kokioms naujoms sankcijoms būtinas vienbalsis pritarimas, tačiau iš Graikijos jau dabar tikimasi neprognozuojamo sprendimo.
Naujoji Graikijos valdančioji koalicija antradienį Atėnuose išsižadėjo ES pareiškimo dėl Mariupolio, o Graikijos dienraštis „Kathemerini“, cituodamas valdžios šaltinius, trečiadienį skelbia, kad Graikija gali vetuoti naujas sankcijas.
Vienas ES diplomatas Graikijos išsišokimą pavadino „tiesiog neįtikėtinu“. Jis pridūrė, kad, Atėnams nepritarus parengtam dokumentui, „išvados bus labai aiškios“.
Kitas ES diplomatas pareiškė, kad „pagrindinė Graikijos užduotis ES – išsireikalauti, kad Vokietija jai nubrauktų dalį skolos“. Diplomatų teigimu, veto Rusijos klausimu gali tapti pagrindiniu koziriu šiose derybose: „Jie planuoja intensyvias derybas. Pažiūrėsime, kas suklups pirmas“.
Rusija turėtų būti patraukta atsakomybėn dėl smurto Ukrainoje, sako Obama ir Merkel
Baltieji rūmai nurodė, kad abu lyderiai yra susirūpinę dėl "Rusijos materialinės paramos separatistams" ir jos nesugebėjimo laikytis pernai rugsėjį Minske pasirašytos paliaubų sutarties.
Baltųjų rūmų pranešime sakoma, kad abu lyderiai "susitarė, kad Rusija turi būti patraukta atsakomybėn dėl savo veiksmų".
Vašingtonas pasiruošęs sugriežtinti sankcijas Rusijai dėl jos vaidmens Ukrainoje, jeigu įžvelgs tokią būtinybę, trečiadienį pareiškė JAV iždo sekretorius Jackas Lew, pasirašęs susitarimą, pagal kurį Vašingtonas suteiks Kijevui 2 mlrd. dolerių (1,77 mlrd. eurų) paskolos garantijas.
B.Obama ir A.Merkel akcentavo, kad Ukrainai stabilizuoti reikalingas "tvirtas finansinės pagalbos paketas".
Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai per savo susitikimą ketvirtadienį tikriausiai nuspręs prašyti Europos Komisijos parengti naują sankcijų Rusijai paketą, tačiau galutinis sprendimas dėl to žingsnio bus priimtas per Bendrijos viršūnių susitikimą vasario 12 dieną.
