Nors teisinį išsilavinimą turintis V. Šiškovas Baltarusiją paliko pernai rudenį, iki šiol jis nesulaukė paaiškinimo, kodėl buvo deportuotas ir daro prielaidą, jog jo verslas – rinkti viešai skelbiamą informaciją apie įmones, jų savininkus bei susistemintus pardavinėti susidomėjusiems asmenims – nepatiko įtakingiems šalies gyventojams.

„Ką aš ten tokio padariau? Kūriau paslaugą, kuri jau veikia Europoje, Rusijoje, JAV – daug kur veikia kredito istorijos biurai. Aš dirbau Baltarusijos Respublikinės verslininkų konfederacijos kredito paslaugų tarnybos vadovu, buvau Minsko verslo darbdavių asociacijos valdybos pirmininko Vladimiro Kariagino patarėju“, - pasakoja V. Šiškovas.

Anot jo, tokia paslauga sulaukė populiarumo, nes Baltarusijoje informacijos apie juridinius asmenis trūksta, tad vienoje pažymoje buvo pateikiami duomenys apie teismo sprendimus, pradelstus mokėjimus, žiniasklaidos pranešimus be vertinimų ar komentarų. Minsko verslininkų ir darbdavių asociacijos tinklalapyje allminsk.biz dar yra prieiga prie parengtų sąrašų - kredito publikacijų. Pašnekovas dėstė, kad informacijos apie Baltarusijos bendroves prireikdavo ir „Creditreform Lietuva“.

„Iš pradžių nemokamai siūliau susipažinti su surinktos informacijos sąrašais, po to nustačiau minimalų mokestį – apie 10 litų ir žmonės toliau paslauga naudojosi. Pažymos turinys – tik oficiali, viešai skelbta informacija. Bet tarp skolininkų ir bankrutavusių įmonių patekdavo pranešimų apie susijusius buvusius deputatus, įtakingus vietos žmones. Galiausiai sulaukiau poros įspėjančių skambučių, grasinimų teismais, o po to atėjo pranešimas, jog turiu išvykti iš šalies – daugiau nieko negalėjau padaryti“, - apgailestauja jis.

Šalį jis nusprendė palikti nepažeisdamas deportacijos terminų, nes priešingai būtų grėsusi baudžiamoji byla, galimai – ir teistumas, nors laikinai Minske teko palikti šeimą. Į Vilnių grįžęs V. Šiškovas ėmėsi kito verslo Lietuvoje: įmonėms ir asmenims siūlo konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugas dirbant su Baltarusija.

Baltarusiško verslo ypatumai

Paklaustas, dėl kokių patarimų į jį kreipiasi Lietuvos verslininkai, V. Šiškovas dėsto, jog opiausi yra konfliktai arba negrąžinamos skolos.

Pasak jo, dažniausiai investuotojams iš Lietuvos nekyla klausimų, kaip įkurti verslą kaimyninėje šalyje, tačiau jų atsiranda, kai partneriai nesilaiko susitarimų.

„Lietuviai Baltarusijoje paprastai jau turi pažįstamų, žino verslo kūrimo aplinkybes, tad jiems pagalbos, pavyzdžiui, organizuojant verslą, nereikia. Dažniausiai įmonėms iškyla klausimų, kaip atgauti skolas, išspręsti ginčus ar konfliktus, - sako jis. - Pavyzdžiui, dabar dirbu su dviem nedidelėmis lenkų įmonėmis, kuriuos gruodį į Baltarusiją tiekė daržovių už 160 tūkst. eurų (552 tūkst. Lt), tačiau Mogiliovo bendrovė, viena iš rinkos monopolisčių, su tiekėjais iki šiol neatsiskaitė.“

Anot jo, Baltarusijoje verslo aplinka yra reguliuojama valstybinių institucijų ir įmonės nori per jas tartis taikiai bei išvengti bylinėjimosi.

Išvyko į Baltarusiją 90-aisiais

Vladimiras Šiškovas
Milicininku Lietuvoje dirbęs V. Šiškovas į Baltarusiją išvyko prieš daugiau nei du dešimtmečius.

„Mes su šeima išvažiavome į Minską 1991 m. gegužę, nes mano žmona - minskietė. Ten iš pradžių taip pat dirbau milicijoje, mano specializacija - nusikalstamų darinių formavimosi analizė. Jautėsi, kad Baltarusijoje esu svetimas, tad išdirbau vienerius metus ir ėmiausi savo verslo: konsultuoti, atstovauti“, - prisimena jis.

Anot pašnekovo, iki 1996 m. Baltarusijoje verslo sąlygos buvo geros, kol į valdžią atėjęs Aleksandras Lukašenka pirmą kartą pakeitė šalies Konstituciją.

„Su teisininko pažymėjimu buvo galima ateiti į teismą ir atstovauti žmogui. Po to prasidėjo licencijų išdavimas, vėliau veiklas turint licenciją ėmė siaurinti. Dabar Baltarusijoje iš viso nėra teisininkų, kurie privačiai teiktų paslaugas, tik advokatai. Neliko ir ikiteisminio atstovavimo – norint kreiptis dėl skolos išieškojimo, jau reikia kreiptis į teismą“, - pavyzdį pateikia pašnekovas.

Tačiau jis sako, jog verslininkus Baltarusija traukia dideliais uždarbiais: šalyje gyvena daugiau nei 9 mln. vartotojų.

„Baltarusijos žmonėms visko reikia: valgyti, rengtis, vadinasi, vyks prekyba, o kai vyksta prekyba, galima užsidirbti. Kalbant apie maisto produktus ir drabužius, Baltarusijoje viskas brangiau nei aplinkinėse valstybėse, - pastebi pašnekovas. - Teko iš vieno Lietuvos verslininko girdėti, kad jeigu jis šiuo metu gyventų Baltarusijoje, dabar namą galėtų iš auksinių plytų statyti.“

V. Šiškovas paaiškina, kad nors didžioji dalis šalies gyventojų yra pakankamai neturtingai, pasiturinčių taip pat nemažai, neblogai sekasi ir tiems, kurie važinėja dirbti į Rusiją.

„Rusija remia Baltarusiją, taip pat ir šios šalies režimą. Atrodytų keista, kad Rusijoje gali veikti kreditų biurai, o Baltarusijoje – ne. Bet tuo šalys ir skiriasi, kad Baltarusijoje, valdomoje vieno žmogaus, pakanka vieno įspėjančio skambučio ir verslas baigsis“, - mano V. Šiškovas.

Pensijai planuoja užsidirbti Lietuvoje

58-erių metų V. Šiškovas sako, jog šiais arba kitais metais į Lietuvą atsikraustys gyventi jo šeima, tad vyras planuoja toliau dirbti Lietuvoje.

„Kai gyvenome Baltarusijoje, galvojome apie tai, kaip grįžti į Lietuvą, o dabar kitaip neišeina. Negaliu su valstybe kovoti. Į Baltarusiją man draudžiama grįžti iki 2018 m.”, - teigia V. Šiškovas.

Tačiau jis sako, jog po deportacijos nedavė sau pažado niekada į Baltarusiją nebekelti kojos.

„Viskas gyvenime keičiasi, ten žmonės gyvena, mano šeima gyvena, ne, pažado sau niekada negrįžti į Baltarusiją negaliu duoti. Ir Rusija jau kita šalis ir Baltarusija turėtų pasikeisti. Nebelieka valstybių – režimų, o Baltarusija kol kas – režimas, kuriam vadovauja vienas žmogus, kuris žmonės atsirenka pagal ištikimybės principą, - kalbėjo pašnekovas. - Na, manau, kol kas dirbsiu čia, Lietuvoje, dar užsidirbsiu pensijai.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (40)