Tokį sprendimą, pasak asociacijos, priėmė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba. Į ją investuotojai kreipėsi pernai vasarį, kai suabejojo, ar nebandoma tyčia sumažinti įmonės vertės.
„Grant Thornton Baltic“ auditorė L. Jablonskienė auditavo tiek „Žemaitijos pieną“, tiek jo pagrindinio akcininko Algirdo Pažemecko valdomas įmones „Žemaitijos pieno investicija“ bei „Klaipėdos pienas“.
Kaip skelbia investuotojai, „Žemaitijos pienas“ vertino, kad A. Pažemecko įmonių skolos negrįš ir jas nurašė, o tų įmonių ataskaitose apie tariamas problemas nebuvo užsimenama. Lietuvos bankas atskleidė, kad „Žemaitijos pienas“ nepagrįstai nurašė 3,6 mln. eurų gautinų sumų iš „Klaipėdos pieno“ ir „Žemaitijos pieno investicijos“. Taip pat nustatyta, kad „Žemaitijos pienas“ nepagrindė 4,676 mln. eurų fermentinių sūrių vertės sumažinimo.
Investuotojų asociacija teigia, kad tai buvo manipuliacijos, kurių tikslas buvo dirbtinai sumažinti akcijų kainą prieš paskelbiant apie pasitraukimą iš Vilniaus akcijų biržos.
Asociacijos teigimu, 2015 metais „Žemaitijos pienas“ gavo 149 mln. eurų pajamų ir uždirbo 6 mln. eurų pelno, tačiau, atmetus su A. Pažemecko įmonėmis susijusius nurašymus, tikrasis pelnas turėjo siekti apie 10 mln. eurų.
Sulaukęs investuotojų kritikos, A. Pažemeckas „Žemaitijos pieno“ ataskaitų už 2017 metus auditui pasirinko kitus auditorius.
Asociacija bylinėjasi su „Žemaitijos pienu“ dėl šios akcijų kainos bei pasitraukimo iš biržos. Praėjusią savaitę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė smulkiuosius bendrovės akcininkus vienijančios Investuotojų asociacijos kasacinį skundą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - uždraudė bendrovės vadovybei disponuoti 2,07 mln. savų akcijų, kurių nominali vertė siekia 600 tūkst. eurų.
