Vis dėlto valstybės tarnautojai iki šiol sprendžia prieš aštuonerius metus sprogusio bankų burbulo padarinius, todėl labai tikėtina, kad Šiaurės Atlanto saloje iškilo dar vienas burbulas. Apie tai praneša „Bloomberg“.
„Šiuo metu turizmas Islandijoje yra vienas iš perspektyviausių sektorių“, – teigė ministro pirmininko patarėjas finansų krizės metu.
Tryggvis Thoras Herbertssonas, kuriam priklauso dalis restorano Reikjaviko centre. Nors nesijaučia „itin sunerimęs“ dėl galimai sprogsiančio turizmo burbulo, tačiau sutinka, kad „tai gali įvykti“.
„Jei tai įvyks, vadinasi, įvyks. Tačiau artimiausius porą trejetą metų galima tai išnaudoti ir galbūt gerai išlošti“, – kalbėjo buvęs bankininkas ir įstatymų leidėjas.
Naudotis galimybėmis, kol jų yra, turbūt yra nacionalinio charakterio, išugdyto daugybę metų verčiantis žvejyba, bruožas. Jis gerai paaiškina ilgą pakilimų ir nuosmukių istoriją.
O dėl ateities kol kas neaišku. „Moody's“ neseniai padidino šalies reitingą, bet „Standard & Poor's“ vis dar teikia „BBB+“ reitingą.
Kol kas perspektyva šviesi. Tikimasi, kad lankytojų skaičius šiais metais išaugs 40 proc., palyginti su rekordiniu praėjusių metų skaičiumi – 1,3 mln.
Prognozuojama, kad 2017 m. atvykstančių turistų skaičius išaugs dar 35 proc., rugsėjo 7 d. pranešė antras pagal dydį Islandijos bankas „Islandsbanki“.
Tokiu atveju turistų skaičius viršytų gyventojų skaičių (330 tūkst.) santykiu 1:7.
Atsigavę skolintojai, nusmukdę ekonomiką 2008 m., nesėdi rankų sudėję. „Landsbankinn“ antrinė įmonė „Landsbref“, disponuojanti 869 mln. JAV dolerių lėšomis, įkūrė tikslinį Islandijos turizmo fondą (Icelandic Tourism Fund) ir skyrė jam 4,1 mlrd. kronų.
Tarp investuotojų – pensijų fondai ir „Icelandair“ oro linijos.
Reikjaviko rinka beveik prisotinta, o turizmo rinka skverbiasi gilyn į žmogaus nepaliestą laukinę Islandijos gamtą. Vienas įspūdingiausių projektų yra 500 m tunelis, išraustas po Langjokull ledynu. Artimiausias miestelis yra už 65 km. Atvėręs duris 2015 m. birželį, šis 500 mln. kronų lėšų pareikalavęs projektas per pirmuosius septynis mėnesius pritraukė 22 000 turistų.
„Prognozuojama, kad šįmet mus aplankys 40 000 turistų“, – teigė „Into the Glacier“ vykdomasis direktorius Sigurdas Skarphedinssonas.
Islandijos turizmo sektorius toks atsigavęs, kad ilgainiui gali tapti savo paties sėkmės auka. Vienas iš nerimą keliančių aspektų – pajėgumų perteklius. Islandiją aptarnaujančių oro linijų skaičius per pastaruosius septynerius metus išaugo nuo 7 iki 25, automobilių nuomos punktų skaičius 2003-2015 m. patrigubėjo, o iki 2018 m. tikimasi atidaryti viešbučių su dar 2450 kambarių, praneša „Islandsbanki“.
Paslaugų teikėjų manymu, turizmo sektorius gana stabilus, tačiau jam būdinga greitai keisti skonį ir vaikytis madų.
Dar 1960 m. pernelyg intensyvi žvejyba Šiaurės Atlante baigėsi vieno pagrindinių Islandijos produktų – silkių – išeikvojimu. Žuvų populiacijai atsigauti prireikė kelių dešimtmečių. Todėl būtų išmintinga atsargiai vertinti turizmo sektoriaus suaktyvėjimą.
