Europa toliau išlieka populiariausia vieta investuoti: pernai pritraukusi dešimtadaliu daugiau negu prieš metus ji pasiekė rekordinį investicijų projektų skaičių, – rodo profesinių paslaugų bendrovės „EY“ pristatytas Europos investicinio patrauklumo tyrimas, atliekamas nuo 1997 m.
© Shutterstock nuotr.

Tuo metu Lietuva, nors ir nebuvo populiariausia investicijų šalis Europoje, ne tik pritraukė daugiausia investicijų per savo istoriją – daugiau negu 70 projektų, bet ir pasiekė rekordinį – 68 proc. – jų augimą. Šios investicijos sukūrė rekordinį – beveik 7500 – darbo vietų skaičių, rašoma pranešime.

Daugiausia investicinių projektų Lietuvoje įgyvendino JAV – 20. JAV taip pat yra šalis, kurios investicijos pernai Lietuvoje sukūrė daugiausia darbo vietų – beveik 3 tūkstančius. Antroje vietoje – Vokietija (8 investiciniai projektai ir apie 2 tūkstančius darbo vietų), trečioje - Švedija (6 projektai ir apie 600 darbo vietų).

Lietuva konkuruoja su Vakarų Europa dėl darbo vietų, kuriančių aukštą pridėtinę vertę

Daugiausia investicijų (1205 projektų) pritraukė Jungtinė Karalystė. Nepaisant nuogąstavimų dėl Brexit, fiksuotas beveik toks pats jų augimas kaip prieš metus (6 proc.), ypač finansinių paslaugų ir skaitmenizacijos srityse.

Vokietija išlieka investicijoms patraukli valstybė įvairiose srityse, tačiau šioje šalyje augimas sumažėjo perpus – nuo 12 iki 6 proc. Po Vyriausybės įgyvendintos reformos rekordinį augimą fiksavo Prancūzija - 31 proc.

Sėkmingai investicijas pritraukia Centrinės ir Rytų Europos šalys. Rusija pagal investicijų projektų skaičių tapo penktąja Europoje ir augo 16 proc. Didžiausią augimą – 150 proc. – fiksavo Serbija. Investicijų mažėjo Ispanijoje (23 proc.), Nyderlanduose (17 proc.), Airijoje (4 proc.), Rumunijoje (5 proc.).

„Kurdamos mažesnės pridėtinės vertės darbo vietas šiuo metu pirmauja tokios šalys kaip Rusija, Turkija ir Serbija. Lietuvoje darbo jėgos kaštai didėja, vis daugiau skaitmenizuojamasi, vis didesnis poreikis aukštesnę pridėtinę vertę kuriančioms funkcijoms, todėl dėl investicijų vis dažiau konkuruojame su Vakarų Europos šalimis“, – pranešime cituojamas „EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas, partneris Linas Dičpetris.

Kaip tai paversti galimybe Lietuvai?

Anot L. Dičpetrio, turime dar glaudžiai bendradarbiauti su Vakarų Europa, kuri ne tik vis dar pritraukia daugiau negu pusę investicijų, bet ir pati yra pagrindinė investuotoja Europoje. „Turime geriau suprasti investuojančių bendrovių strategiją ir darbotvarkę, parodyti joms, kaip jos galėtų tapti konkurencingesnėmis, jei investuos mūsų šalyje – ne todėl, kad čia mažiau kainuos, o todėl, kad galime pasiūlyti inovatyvių, kūrybingų, skaitmeninių sprendimų“, ‒ sakė L. Dičpetris.

Europos investicinio patrauklumo tyrimas parodė, kad, nepaisant investuotojų susirūpinimo dėl ekonominio ir politinio stabilumo, išaugo jų pasitikėjimas Europa – nuo 35 iki 50 proc. Keturios iš dešimties Europoje veikiančių įmonių planuoja plėtrą, o 12 proc. į Europą dar neatėjusių bendrovių mąsto čia pradėti savo veiklą (prieš metus buvo tik 5 proc.).

„Galimybių daug – turime orientuotis į aukštos pridėtinės vertės darbo vietas integruotuose paslaugų centruose, į investuotojų skaitmenizaciją, inžinerines sritis, inovacijų kūrimą. Lietuvoje esama „blokchain“ specialistų ekosistema gali tapti mūsų specializacija pasauliniu lygiu, nes ši technologija pakeis beveik kiekvieną sritį“, ‒ sako L. Dičpetris.

Anot jo, Lietuva taip pat turi orientuotis į naująsias verslo paslaugas, kurių pagrindas turi būti ne dideli darbuotojų skaičiai, o skaitmenizuotų sprendimų išnaudojimas, procesų robotizacija, pažangi duomenų analitika, minėtoji „blockchain“ technologija. Prioritetu turėtų išlikti ir aukštos pridėtinės vertės gamyba nišinėse srityse, kurioms nereikia būti arti didelės rinkos. Pavyzdžiui, eksperimentinė ar mažų partijų gamyba tokiose pramonėse srityse kaip automobilių gamyba, energijos saugojimo technologijos, atsinaujinančios energetikos įranga.

„Valstybė taip pat privalo kurti pirmaujančius tarptautinio lygio skaitmeninius sprendimus ir taip paskatinti privataus sektoriaus konkurencingumą, išprususius darbuotojus, ‒ būtent taip tapsime patrauklūs investuotojams ir konkurencingi tarptautiniame kontekste. Apmaudu, bet pastaruosius trejus metus viešasis sektorius nesugeba kurti skaitmeninės šalies infrastruktūros ir paslaugų, kadangi neskiria finansų ir neturi aiškios krypties“, ‒ komentavo L. Dičpetris. Investuotojai nuogąstauja dėl nestabilumo.

Pasiūlykime „stabilumo salą“

Tyrimo respondentai pagrindine rizika per ateinančius trejus metus įvardino pasaulinį ir regioninį nestabilumą (39 proc.). Antroje vietoje – ekonominį ir politinį Europos nestabilumą (36 proc.), trečioje – populizmo ir protekcionizmo įsigalėjimą politikoje (34 proc.), ketvirtoje – Brexit (30 proc.), penktoje – besivystančių šalių konkurenciją (26 proc.).

L. Dičpetris sako, kad šiame kontekste itin svarbu Lietuvai išlaikyti politinį stabilumą, būti ekonomiškai nuspėjama ir tapti „stabilumo sala“ investuotojams.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kurjerių darbo šokiruota aktorė: galvojau, kad dingo visi dukros dokumentai (7)

Didžiulį stresą dėl pasimetusio siuntinio patyrusi Lietuvos rusų dramos teatro aktorė Laima...

Žymūs ekonomistai susiginčijo, kokia yra skurdo kartelė (561)

Žymūs ekonomistai – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Vilniaus...

Turkijos valiutos krizė: pigesnės prekės vartotojams, bet rizikos stambesniam verslui (1)

Smarkus Turkijos liros pigimas žada pigesnes prekes vartotojams Lietuvoje, bet kelia rizikų...

Siūloma pratęsti ir didinti pelno mokesčio lengvatą kiną remiančiam verslui (8)

Nuo kitų metų siūloma sudaryti galimybę verslui skirti didesnę paramą kino kūrėjams –...

Mažoji Lietuva Anglijoje: pūsles ir varginantį darbą kenčia dėl 220 svarų per 3 dienas (1131)

Mažoji Lietuva – taip šmaikščiai vadinamas vaisių ir daržovių pakavimo fabrikas Visbiče,...

Top naujienos

Ne tik liūtys skandina Remigijų Šimašių, arba kodėl vilniečiai dabar pavydi Kaunui (197)

Pagal paskutinę „Vilmorus“ apklausą, Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus reitingas yra...

Kurjerių darbo šokiruota aktorė: galvojau, kad dingo visi dukros dokumentai (7)

Didžiulį stresą dėl pasimetusio siuntinio patyrusi Lietuvos rusų dramos teatro aktorė Laima...

Orai: po gaivesnio sekmadienio vėl sulauksime šilumos bangos (5)

Artimiausiu metu laukia permainingi orai – po gaivesnio sekmadienio savaitės pradžioje vėl...

Tamsiausia mados pasaulio istorija: korifėjų Gucci mirčiai pasmerkė pavydi sutuoktinė (1)

Kai Patrizia Reggiani ištekėjo už Maurizio Gucci, jiedu tapo viena įtakingiausių Italijos...

Merkel ir Putino pokalbis truko 3 valandas: apie ką jie kalbėjo? atnaujinta (303)

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aptarė būdus, kaip...

Žymūs ekonomistai susiginčijo, kokia yra skurdo kartelė (561)

Žymūs ekonomistai – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Vilniaus...

Karolinos Meschino sėkmės istorija: kaip patyčias kentęs vaikas virto „Instagram“ žvaigžde (113)

Dirbti „Instagram“ tinkle. Sakysite, nesąmonė?! Karolina Meschino irgi nedrįsta taip apie...

Nutylėta sovietų armijos katastrofa: panikos apimti gyventojai lėkė iš namų ir sodino vaikus pas svetimus žmones (377)

Nedaug trūko, kad netoli Berlyno 1977 metais būtų įvykęs branduolinis sprogimas, – rašo...

Kas yra perteklinis vandens svoris ir kaip jo atsikratyti? (11)

Nešioti su savimi perteklinį vandenį – nemalonus jausmas: jautiesi išpampęs ir apgailėtinas....

Romantiškos pažintys internete: kodėl moterys elgiasi kitaip negu vyrai (37)

Romantiška pažintis internete nėra blogesnė negu darbe arba bare ir neturi įtakos tolimesniems...