Valstybės investicijų per „Invegą“ kryptys plačiau verslo bendruomenei bus pristatytos jau kitą savaitę didžiausiame internetiniame verslo renginyje, Lietuvos verslo forume.
Naujos pagalbos priemonės krizių paveiktiems verslams
Investicijų planą praėjusiais metais viršijusi bemaž du su puse karto (planas buvo 176 mln. Eur, o pasiektas rezultatas siekė 429 mln. Eur), o 2020 metais – net septynis kartus (planas buvo 83 mln. Eur, o pasiektas rezultatas siekė 603 mln. Eur), šiemet „Invega“ planuoja verslo skatinimo priemonėms skirti per 230 mln. eurų.
Pernai pagalbos priemonės nuo pandemijos nukentėjusiems verslams sudarė 10 procentų, o 2020 m. – daugiau nei pusę visos „Invegos“ finansavimo apimties. „Invegos“ generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas pastebi, kad praėjusiais metais jau pavyko grįžti prie tradicinių ilgalaikių verslo finansavimo krypčių, kas rodo teigiamus verslų atsigavimo ženklus.
„Pernai teikėme ne tik pagalbos nuo pandemijos nukentėjusiems verslams paketus, bet ir įgyvendinome visas numatytas ilgalaikes finansavimo priemones verslo skatinimui: garantijas, lengvatines paskolas, rizikos kapitalo investicijas“, – sako K. Motiejūnas.
Vis dėlto šiemet, be dalies pagalbos priemonių, skirtų nukentėjusiam nuo pandemijos verslui, tenka ieškoti būdų ir kaip padėti įmonėms, patiriančioms sunkumų dėl santykių krizės su Kinija.
„Ekonomikos ir inovacijų ministerija, įvertinusi visą susidariusią situaciją, kai įmonės vis dar kenčia nuo pandemijos arba susidūrė su neigiamomis įtemptų santykių su Kinija pasekmėmis, skyrė 200 mln. eurų tiesioginėms investicinėms ir apyvartinėms paskoloms teikti“, – sako K. Motiejūnas.
Pasak jo, priemonei numatyta suma bus skolinama atsižvelgiant į verslų poreikį, neskaidant priemonės lėšų dalimis pagal grėsmės pobūdį.
Nuo santykių su Kinija krizės nukentėjusioms įmonėms ruošiama dar viena priemonė, kuri šiuo metu derinama su Europos Komisija – bus skiriama 130 mln. eurų paskoloms apyvartinėms lėšoms.
„Ši pagalbos priemonė numatoma jau konkrečiai Kinijos kontekste nukentėjusiems verslams, kurie susidūrė su produkcijos eksporto arba importo trikdžiais. Tam tikra prasme Lietuvai Europos Komisijoje tenka pralaužti ledus „antiagresinėms“ priemonėms, kurių dėl tvyrančios geopolitinės įtampos ateityje gali prireikti ir kitoms bendrijos šalims“, – sako K. Motiejūnas.
Pašnekovo teigimu, tikimasi, kad dėl šios lengvatinių paskolų priemonės verslas galės kreiptis jau antroje pavasario pusėje.
Tiesioginės valstybės paskolos rinkos spragoms užpildyti
Šiemet viena pagrindinių valstybės investavimo krypčių bus tiesioginio skolinimo plėtra.
„2020 metais pradėjome tiesiogiai, ne per finansų partnerius, teikti lengvatines paskolas labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems verslams, nes bankams ir kitoms skolinimo įmonėms finansuoti pandemijos paveiktus verslus buvo pernelyg rizikinga. Nepaisant to, kad šiuo metu padėtis rinkoje pasikeitusi, turime argumentų tęsti tiesioginį skolinimą. Mes nesiekiame konkuruoti su skolinimo rinkos dalyviais, bet dalis verslų rinkoje negali gauti paskolų, todėl matome poreikį užpildyti šią nišą“, – sako K. Motiejūnas, kurio platesnes įžvalgas apie valstybės finansinių priemonių kryptis galės išgirsti Lietuvos verslo forumo dalyviai.
Anot „Invegos“ generalinio direktoriaus, daugelis Lietuvos ir tarptautinių institucijų atliktų tyrimų rodo, kad jaunoms įmonėms, net turinčioms pagrįstus verslo planus, labai sunku gauti bankų finansavimą.
„Jauniems verslams didžiausios kliūtys gauti paskolas – trumpas įmonės gyvavimo laikas, veiklos istorijos ir finansinių rezultatų nebuvimas, užstato trūkumas. Siekiame užpildyti šią spragą, skatindami jaunų įmonių augimą. Todėl šiemet toliau tęsime tiesioginių paskolų jauniems verslams ir socialinio poveikio projektams priemonę „Startuok“. Nors šiuo metu panaudota tik 1,2 mln. eurų iš priemonei „Startuok“ numatytų 20 mln. eurų, suprantame, kad tai natūralu, nes skolinimo priemonės, kurių sąlygos artimos rinkos sąlygoms, nėra panaudojamos taip greitai, kaip lengvatinės pagalbos priemonės“, – sako pašnekovas.
Kita itin aktuali finansavimo kryptis – mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) projektų finansavimas.
Pasak K. Motiejūno, šiose srityse gauti tradicinių finansuotojų, pavyzdžiui, bankų ir kitų skolinimo rinkos dalyvių, finansavimą sunku dėl projektų rizikingumo ir itin ilgos projektų įgyvendinimo trukmės. Todėl šiam tikslui ruošiama dar viena nauja skolinimo priemonė – paskolos „Perspektyva“, kuri netrukus turėtų pasiekti verslus.
Paskata alternatyvaus finansavimo rinkai ir daugiau paskolų garantijų
Dar vienas šių metų „Invegos“ tikslų – suteikti skolinimo resursų alternatyvaus skolinimo rinkos dalyviams.
„Siekiame prisidėti prie alternatyvaus finansavimo rinkos plėtros: suteikti įrankių sutelktinio skolinimo, faktoringo, lizingo įmonėms, padedančioms gauti finansavimą silpnesniems verslams, kurie negali gauti paskolų iš tradicinių skolintojų. Labai gerai vertiname tokių finansinių priemonių kaip „Avietė“ ir „Alternatyva“ paskolos, kuriomis jau pasinaudojo tūkstančiai įmonių, rezultatus. Įgyvendindami pastarąją priemonę, suteikiame finansavimą alternatyviems finansuotojams, nustatydami skolinimo verslui palūkanų ribas, taip siekdami užtikrinti priimtinas paskolų sąlygas tiek verslams, tiek alternatyviems skolintojams“, – sako K. Motiejūnas.
Taip pat planuojama tęsti ir plėsti paskolų garantijų suteikimą, skatinant visus finansuotojus drąsiau skolinti verslams.
„Plečiame garantijų pasiūlą, neseniai padidinome individualių garantijų maksimalią sumą nuo 1,5 iki 5 mln. eurų. Vasarį jau paskelbtas naujos portfelinių garantijų priemonės projektas: numatoma šiai priemonei skirti 90 mln. eurų, kurie leis garantuoti daugiau nei 500 mln. eurų vertės naujų paskolų. Tikimės, priemonė pradės veikti po keleto mėnesių“, – sako „Invegos“ vadovas.
Pašnekovas priduria, kad dauguma įmonių, kurių paskoloms „Invega“ suteikė garantijas, paskolas grąžina: garantuotoms ir negrąžintoms paskoloms padengti skolintojams išmokame vos nuo 3 iki 5 procentų nuo išduotų garantijų vertės.
Pasak K. Motiejūno, planuojama ir eksporto finansavimo plėtra.
„Jau teikiame eksporto kredito garantijas, bet kitose šalyse sukurta žymiai daugiau instrumentų, skirtų padėti vietos gamintojų eksportui, taigi planuojame plėsti garantijų paketą ir kurti specifines eksporto finansavimo priemones“, – sako pašnekovas.
Išsamiai valstybės finansavimo prioritetus ir kryptis bei valstybės finansinių priemonių vertę „Invegos“ vadovas pristatys Lietuvos verslo forumo dalyviams vasario 23-25 dienomis. Per tris renginio dienas dalyviai išgirs daugiau nei 300 pranešimų ir diskusijų verslo aplinkai svarbiausiomis temomis.
