Neįtikėtinai pigiu elektriniu dviračiu internetinėje parduotuvėje susigundęs Erikas Mikucas laiku suprato užkibęs ant nusikaltėlių kabliuko ir, tikėtina, savo pinigus atgaus. Tačiau daugybė pirkėjų lieka ir be prekių, ir be pinigų.
© DELFI / Karolina Pansevič

Į DELFI kreipęsis vyras pasakojo, kad dviratį nupirkti norėjo savo motinai.

„Ji gėlėmis prekiauja, o aš užsiknisau jai tą dviratį remontuoti. Nuolat sako, kad, Erikai, reikia grandinę keisti ir t.t. – pasakojo jis. – Feisbuke sėdėjau, išmetė reklamą, žiūriu – elektrinis dviratis. Pažiūrėjau, lyg ir neblogas, paėmiau ir nupirkau.“

E. Mikucas patikslino, kad nupirko ne vieną, o tris dviračius.

„Galvoju, tai ir sūnui reikia, pavasaris ne už kalnų – iškart visiems. Paskendęs mintyse buvau, nežiūrėjau nei tų kainų, nieko. Paskui galvoju, juk negali būti toks pigus elektrinis dviratis. Grįžau, pradėjau žiūrinėti, kad ten visur kainos su nuolaida, bet ji tokia, kad likusi kaina tik apie 10 proc. buvusios. Galvoju, juk taip negali būti“, – pasakojo vyras.

E. Mikucas apsipirko „Fun bike store!“ svetainėje, kurią galima rasti adresu http://vipoffroadstore.com/. Sausio 8 dieną jis už tris elektrinius dviračius sumokėjo 371,47 euro.

vipoffroadstore.com
vipoffroadstore.com
© DELFI

„Atsiverčiu bankininkystę, o ten atėjusi žinutė, kad tai gali būti piratinis puslapis. Iškart blokavau savo kortelę „Swedbank“. Kitą dieną nuvažiavau į banką pareikšti pretenzijos, kad ten yra piratinis portalas ir prašau nepervesti tų pinigų. Ten dar buvo rezervuoti jie, t.y. likę sąskaitoje“, – toliau dėstė E. Mikucas.

Jis teigė, kad banke jį nuramino, esą viskas bus gerai.

„Bet po kurio laiko žiūriu – pinigai jau pervesti į jų sąskaitą. Aš banką įspėjau, kad ten vagis, o jis paėmė ar atidavė mano pinigus. Savo tegul atidavinėja, kodėl jis mano atidavinėja?“ – DELFI piktinosi žmogus.

Turbūt susigrąžins

„Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius pastebėjo, kad jei jau buvo duotas leidimas nuo kortelės nurašyti lėšas, sustabdyti lėšų nuskaitymo paprastai nėra galimybių.

„Nuo kortelę išleidusio banko kortelės lėšos yra nurašomos kortelę priimančio banko, kuris teikia kortelių aptarnavimo paslaugą prekybininkui, naudai. Šią operaciją inicijuoja prekybininkai ar paslaugų teikėjai pagal pateiktus kortelių turėtojų prašymus atlikti tokią operaciją. Operacijai atlikti reikalingus duomenis pateikia pats kortelės turėtojas, naudodamasis kortelių skaitytuvu ar perduodamas kortelės duomenis interneto naršyklėje“, – dėstė jis.

S. Abraškevičius nurodė, kad atsiskaitymus tarp operacijoje dalyvaujančių finansinių įstaigų, išleidžiančių korteles ar teikiančių kortelių aptarnavimo paslaugas prekybininkams, apskaito tarptautinės kortelių organizacijos.

„Pagal galiojančias tarptautinių kortelių organizacijų taisykles ir kliento pateiktą pretenziją šiuo atveju buvo inicijuota ginčo procedūra su banku, kuris suteikė kortelių aptarnavimo paslaugą kliento pretenzijoje nurodytam prekybininkui. Klientas gali pagrįstai tikėtis susigrąžinti nuskaitytas lėšas“, – komentavo jis.

Saulius Abraškevičius
Saulius Abraškevičius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Per gerai, kad būtų tiesa

„Swedbank“ kiek anksčiau išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame rašoma, jog banko saugumo ekspertai pastebi, kad sukčiai aktyviai imituoja metų išpardavimus ir siūlo apsipirkti fiktyviose elektroninės prekybos platformose.

„Tokiu būdu jie siekia pasipelnyti iš neįtikėtinai mažomis prekių kainomis susigundžiusių gyventojų. Ekspertų skaičiavimu, pasitelkę šią apgaulės schemą, nusikaltėliai per pastaruosius kelis mėnesius vien iš „Swedbank“ klientų siekė išvilioti daugiau kaip 30 tūkst. eurų“, – rašoma pranešime.

Jame dar teigiama, kad nepaisant saugumo ekspertų perspėjimų ir patarimų, kaip atpažinti melagingus skelbimus bei fiktyvias interneto parduotuves, kas savaitę sukčių reklamuojamais išpardavimais susivilioja šimtai gyventojų.

Pasak „Swedbank“ Saugumo incidentų tyrimų tarnybos vadovo Tomo Beinaravičiaus, sukčiai naudojasi populiarėjančia prekyba internetu ir naudoja universalų jauką – žinomų gamintojų prekių siūlo įsigyti pritaikius stulbinančią 80 ar 90 proc. nuolaidą.

„Apie tai, kad pateko į sukčių spąstus, daugelis supranta tik tada, kai nesulaukia savo pirkinio arba gauna ne tai, ką užsisakė. Tačiau daugėja atvejų, kai vos atlikę pinigų pervedimą apsimetėliams prekiautojams gyventojai iškart įtaria apgaulę ir skubiai užblokuoja savo mokėjimo kortelę, pasinaudodami mobiliąja banko programėle, interneto banku ar susisiekę su banko atstovu. Laikas šiuo atveju labai svarbus – kuo anksčiau bus informuotas bankas ir užblokuota kortelė, tuo didesnė tikimybė nepatirti nuostolių“, – cituojamas T. Beinaravičius.

Pasak saugumo eksperto, įvykdžius pirkimą iš neegzistuojančios interneto parduotuvės, sukčiavimo modelį dažniausiai išduoda neatitikimai operacijos sąskaitos išrašo detalėse. Pavyzdžiui, operacijos aprašyme nurodomas prekybininko pavadinimas nesutampa su apgaulingos svetainės pavadinimu, neatitinka nurodyta operacijos suma arba paaiškėja, kad atsiskaitymo valiuta yra kita, pavyzdžiui, Kinijos juaniai.

„Per porą pastarųjų mėnesių apie įtarimą sukėlusias mokėjimo kortelių operacijas informavome maždaug tūkstantį „Swedbank“ klientų. Akcentuojame, kad kortelę, kurios duomenys buvo atskleisti sukčiams, blokuoti būtina, kad šių duomenų nusikaltėliai nepanaudotų pakartotinai naujų melagingų reklamų pirkimui, fiktyvių interneto parduotuvių kūrimui ar kitų neteisėtų finansinių operacijų vykdymui“, – komentuoja „Swedbank“ Saugumo incidentų tyrimo tarnybos vadovas.

Štai keletas požymių, pagal kuriuos galima atpažinti fiktyvias elektronines parduotuves:

Nerealistiškas pasiūlymas. Melagingos reklamos socialiniuose tinkluose vilioja nerealistiškomis 80-90 proc. nuolaidomis arba net iki 10 kartų mažesnėmis kainomis.

Duomenų prašoma atviru formatu. Daugumos apgaulingų svetainių adresai neprasideda https://, o interneto naršyklėje prie adreso laukelio nėra spynelės ženklo.

Nurodytos kainos ir atsiskaitymo valiutos skiriasi. Dažniausiai fiktyviose interneto parduotuvėse kainos pateikiamos eurais arba JAV doleriais. Pateikus kortelės duomenis ir tvirtinant užsakymą, sukčiai spėja pasinaudoti ką tik gautais kortelės duomenimis savo neteisėtam užsakymui, todėl operacijos aprašyme neatitinka prekybininko pavadinimas, nurodoma kita atsiskaitymo valiuta, o operacijos suma gali būti irgi skirtinga.

Gaunama menkavertė užsakymo neatitinkanti prekė. Atlikę neteisėtą operaciją, sukčiai nurodo apgauto pirkėjo adresą. Šiuo adresu apgavikai išsiunčia menkavertę prekę (pavyzdžiui, akinius, kojines ir pan.) tam, kad galėtų nurodyti egzistuojantį siuntos numerį ir pirkėjui kuo ilgiau nekiltų įtarimų.

Mokėjimo kortelės duomenys naudojami pakartotinai. Įgiję banko kortelių duomenis, nusikaltėliai pasitelkia juos įvairioms neteisėtoms finansų operacijoms vykdyti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Augęs turistų skaičius atnešė daugiau pajamų

Praėjusiais metais šalies apgyvendinimo įstaigos sulaukė 2,9 mln. turistų – 6,6 proc. daugiau...

Į Lietuvos provinciją žengia dar viena užsienio IT kompanija (39)

Į Lietuvą žengia Nyderlandų informacinių technologijų (IT) bendrovių grupė „Centric“ –...

Be šilumos likusiam daugiabučiui šilumą žada grąžinti šiandien (9)

Daugiabutis namas Vilniuje Kalvarijų gatvėje , panašu, neatlaikė rekordinių šalčių – jo...

Naujoji Lietuvos pašto vadovė sieks pokyčių komandoje (7)

Penktadienį valstybės valdomam Lietuvos paštui pradėjusi vadovauti Asta Sungailienė sieks...

Ekspertai: skandalas Latvijos bankų sektoriuje parodo Europos bankų priežiūros ribotumą (1)

Latviją krečiantis korupcijos skandalas parodo Europos bankų priežiūros ribotumą ir...

Top naujienos

Aiškėja daugiau detalių apie sukrečiančiu pasakojimu pasidalijusį 4-metį: šios šeimos byla – įspūdingo dydžio (65)

Aiškėja daugiau detalių apie šeimą, iš kurios kilęs, įtariama, smurtą patyręs ir apie tai...

Prieš Rusijos samdinių žūtį – signalas iš Kremliaus: pranešė apie „neblogą siurprizą“ (9)

Amerikiečių žvalgybos duomenimis, tiek prieš Sirijoje įvykdytą ataką, tiek po jos su Kremliumi...

Dauguma pabėgėlių iš Lietuvos pabėgo (28)

Praėjus porai metų nuo pirmųjų pabėgėlių perkėlimo į Lietuvą, daugiau nei 70 proc. visų...

Baisūs skaičiai: kas dešimtas penktokas ir pusė devintokų vartoja alkoholio iki apsvaigimo (24)

Net 11 proc. penktų klasių mokinių per mėnesį vartojo tiek alkoholio, kad apsvaigo. Seime...

Dar vienos Rusijos olimpietės organizme aptikta dopingo (48)

Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvaujančios Rusijos bobslėjininkės Nadeždos...

Vilniaus autobuse – žirklėmis ginkluotas vyras: puolė keleivius ir dūrė sau į kaklą vaizdo įrašas (41)

Ketvirtadienio vakarą Vilniuje – šiurpus įvykis. Maršrutinio autobuso keleiviams baimę sukėlė...

Vaizdo kameros užfiksavo nedovanotiną šiaurės korėjietės klaidą (135)

Vaizdo kameros atsitiktinai užfiksavo nedovanotiną merginos iš Šiaurės Korėjos palaikymo...

Į Lietuvos provinciją žengia dar viena užsienio IT kompanija (39)

Į Lietuvą žengia Nyderlandų informacinių technologijų (IT) bendrovių grupė „Centric“ –...

Arūnas Milašius. Išėjome su vėliavomis, laikas nuspręsti ir kur jas nešime (75)

Atšventėme valstybės šimtmetį. Ant langų plevėsavo vėliavos, žmonės, beje savo noru ir...

Skydiaukės sutrikimai gali baigtis vėžiu

Lietuvoje dviem iš dešimties pacientų diagnozuojami skydliaukės funkcijos sutrikimai. Vilniaus...