aA
Gyvename išties paradoksaliais laikais: tuo metu, kai mokslininkai ima nerimauti, kad naujosios technologijos sukuria sąlygas tinginiauti mūsų smegenims (kam prisiminti, jeigu yra „Google“?), būtent jos – technologijos – suteikia neišsemiamų galimybių kurti ir gali tapti tramplinu į tikrai didelę sėkmę. Intelekto milijonieriai – tik skambus pavadinimas, nes pinigai šioje istorijoje nėra svarbiausias tikslas, arba tiksliau – tik vienas matavimo vienetų.
Ilja Laursas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Senoji turtuolių karta savo verslus pradėjo nuo kuklių norų užsidirbti duonai su sviestu, o jaunoji karta neretai iš karto gauna ir kumpio. Ir čia kalbame ne apie tėvelių uždirbtus pinigus smagiai leidžiančius jaunuolius, o apie technologijų eros naujuosius milijonierius, kurie bent jau JAV kuria didelių pinigų kultūrą. Kovą eastbayexpress.com paskelbtame straipsnyje Ellen Cuching konstatuoja, kad šiandien technologijų bendrovės ir jų jauni vadovai uždirba šešiaženkles sumas, bet neišsiskiria dideliu dosnumu – o tuo garsėdavo senosios kartos turtuoliai. 2011 m. duomenimis, tik 4 iš 50 dosniausių filantropų buvo iš technologijų srities. Naujieji Amerikos turtuoliai avi basketkes, net į darbo susitikimus gali ateiti mūvėdami šortus, jiems tikrai nerūpi brangūs abonementai į filharmoniją ar operą, jie nelinkę užsiimti jokia mecenatyste ir greičiau duos vieną kitą pinigėlį kokiai nors nekasinei grupei nei jaunam talentingam smuikininkui. Jie pinigus investuoja ir tikisi greitos bei apčiuopiamos grąžos. Tai – filantropijos antitezė.

Pasak E. Cuching, galbūt „Twitter“ inžinieriai ir neuždirba tiek, kiek garsios futbolo žvaigždės, bet esmė ta pati – būti jaunam ir turėti daugiau pinigų, nei turi tėvai ar draugai, yra labai nelengvas iššūkis socialiniu požiūriu. Taip formuojasi atskira kultūra, kuri menkai save sieja su realiu pasauliu.

Jaunuoliai nebenori svajoti apie kosmoso užkariavimą ar vandenynų tyrimus, jiems ne itin imponuoja ir siekiai sukurti skiepus nuo maliarijos (tokius tyrimus, beje, dosniai finansuoja Billas Gatesas) ar pamaitinti visą pasaulį. Neabejotinai talentingi jauni žmoni mieliau linkę gyventi kompiuteriuose ir kurti programas, nesukdami galvos net ir dėl vaizdo už lango. Ar tai blogai? Jokiu būdu. Tiesiog pasaulis keičiasi daug greičiau, nei spėjame įsižiūrėti.

Žinoma, Lietuva – ne Silicio slėnis, tačiau ir pas mus jau skaičiuojami naujosios kartos milijonieriai, kurie, kitaip nei vyresnieji kolegos, tikrai nieko neprivatizavo, nekombinavo, nestatė ir net negamino tiesiogine šio žodžio prasme. Jie – kūrybos žmonės, sėkmės istorijų herojai, į kuriuos nepaprastai smalsiai bei pagarbiai krypsta ir bendraamžių, ir dar jaunesnės akys.

Brolių sėkmės istorijos (ne apie krepšinį...)

Aidas Dailidė ir Saulius Dailidė
Aidas Dailidė ir Saulius Dailidė
© Nuotr. iš asmeninio albumo

Viena garsiausiai Lietuvoje nuskambėjusių sėkmės istorijų – brolių Sauliaus ir Aido Dailidžių, kurie 2007 m. sukūrė „Apple“ kompiuteriams pritaikytą paveikslėlių redagavimo programą „Pixelmator“ ir vos per 20 dienų uždirbo daugiau nei 2 mln. litų. Nors broliai nemėgsta, kai akcentuojami pinigai, šiuo atveju laikykime juos tiesiog vienu matavimo vienetų. Praėjusių metų balandį projekte „Kam to reikia?!“ (delfi.lt) pakalbintas S. Dailidė pateikė vienintelį sėkmės receptą: tik darbas iš širdies atperka visas pastangas ir užtikrina sėkmę. „Deja, negaliu pasigirti, kad buvau pirmūnas. Bet nebuvau ir dvejetukininkas – greičiau per vidurį. <...> O mokykloje girtis, kad esi programuotojas, buvo baisi gėda. Dabar ši profesija labai madinga. Beveik visi programuotojai turi sportinius motociklus, gerai atrodo ir tiesiog yra turtingi ir protingi“, – juokdamasis pasakojo Saulius. Broliams prireikė dešimt metų, kad taptų visame pasaulyje žinomais pixelmatoriais.

Praėjusių metų gegužę interviu „Kauno dienai“ S. Dailidė patikslino: nei mokykla, nei studijos universitete nebuvo verslo įkvėpimo šaltinis – tuo metu paauglius sužavėjo tiesiog „Apple“ ir jų šūkis „Think Different“ (liet. „Mąstyk kitaip“). O mąstyti kitaip, anot Sauliaus, vadinasi, daryti ne tai, ką reikia, o tai, kas patinka, ir apie darbą galvoti kaip apie nuotykį. Dailidės galėjo kurti buhalterines programas ir iš to uždirbti pinigų, bet pasirinko paveikslėlių redagavimo programą, nes jiems tai buvo įdomiau. „Tuo metu atrodė, kad nieko neuždirbsime, bet jeigu darbą atlieki iš širdies, jis anksčiau ar vėliau atsipirks“, – įsitikinęs Saulius.

Kaip rašė „Kauno diena“, brolių Dailidžių bendravimas ir bendradarbiavimas su „Apple“ prasidėjo 2007 m., kai buvo sukurta „Pixelmator“. Kai ji tapo populiari tarp „Apple“ kompiuterių naudotojų, „Apple“ vadovybė brolius pasikvietė į JAV.

„Mus pasisodino ir pasakė: „Mums patinka tai, ką jūs darote. Mes jums siūlome prisijungti prie mūsų arba jūs darykite tai, ką norite, ir mums tai vis tiek labai patiks.“ Nors mes svajojome dirbti „Apple“, bet taip pat norėjome gyventi Lietuvoje, todėl sukandę dantis atsisakėme pasilikti. Tačiau prieš penkerius metus mūsų sprendimas buvo geras, nes jau dabar esame „Apple“ dalis ir turime galimybę gyventi bei dirbti Lietuvoje. Skirtumas tas, jog mums reikia labai stengtis gerai dirbti, kad išlaikytume draugiškus santykius su „Apple“. Svarbu nenuvilti, išlaikyti aukštą lygį ir dirbti profesionaliai, kaip tai jie daro JAV“, – sakė Saulius.

Jie turtingi? Žinoma. Tačiau tikrai tuo nesipuikuoja blizgių žurnalų puslapiuose ir mieliau kalba ne apie savo socialinį statusą, o apie laimėjimus, apie kuriuos liudija daugybė apdovanojimų. Bene svarbiausias – „Apple Design Award“.

O štai kovo pradžioje lietuvių žiniasklaidoje nuskambėjo dar viena maloni naujiena – „Mobile Premier Awards 2012“ Barselonoje geriausios mobiliosios programėlės apdovanojimą laimėjo komanda „Tag of Joy“. Tai du jauni broliai – Šarūnas ir Žilvinas Ledai, kuriantys žaidimus išmaniesiems telefonams. Jų sukurtas papildytosios realybės veiksmo žaidimas „Bear Care“ buvo atrinktas iš 20 geriausių, dalyvavusių „AppCircus World Tour“.

Atskirai paminėti verti ir Londone gyvenantys lietuviai Viktoras Jucikas bei Rytis Vitkauskas, kurių įkurta bendrovė „YPlan“ pernai rudenį sulaukė 1,7 mln. JAV dolerių investicijos programėlei, padedančiai rasti įdomius renginius Londone ir rezervuoti į juos bilietus, sukurti. Į lietuvių projektą investuoti nusprendė žmonės iš tokių bendrovių kaip lastminute.com, booking.com, „LinkedIn“, „Songkick“ ir kt.

2012 m. lapkritį „Lietuvos rytas“ aprašė lietuvių Eglės Urbonavičiūtės ir Justo Kregždės sėkmės istoriją – jų sukurta interaktyvi pasaka „OzBook“ tarptautiniame mobiliųjų programėlių konkurse „World Summit Award Mobile“ pripažinta viena iš nugalėtojų grupėje „Mobiliosios pramogos ir gyvenimo būdas“ bei pateko tarp 40 geriausių programėlių pasaulyje.

„OzBook“ – tai interaktyvi animuota knyga vaikams ir visai šeimai, sukurta pagal Franko L. Baumo pasaką „Ozo šalies burtininkas“. Programėlėje rasite 60 judančių iliustracijų, stebinančių pasakiškais vaizdais, muzika, garsais ir animacija. „Ta istorija lydėjo mane visą vaikystę, nepaleidžia ir iki šiol. Norėjosi ją iliustruoti, padaryti gyvą“, – pasakojo „OzBook“ kūrėja E. Urbonavičiūtė. Kaip rašo „Lietuvos rytas“, net aštuonis mėnesius laisvalaikiu kurta programėlė – pirmas tokio pobūdžio menininkės kūrinys. „Tiesiog jei ką nors darau, tai darau iš visos širdies arba iš viso nedarau“, – kūrinio sėkmę aiškino „OzBook“ autorė.

Reikia sėkmės istorijų. Ir kantrybės

Nesuklysiu parašydama, kad naujųjų laikų sėkmingo pasaulinio verslo ikona tapo bendrovės „GetJar“ įkūrėjas Ilja Laursas. Greičiausiai dažnas paauglys į jį žiūri taip, kaip sovietmečiu berniūkščiai žvelgdavo į pirmąjį kosmonautą Jurijų Gagariną. Ir ne veltui. I. Laursas įkvepia, o tai jau labai daug.

Neseniai kalbėdamas Žinių radijuje verslininkas dar kartą priminė, jog didžiausia lietuvių problema ne ta, kad jie nenori imtis verslo ar neturi idėjų, o ta, kad „mes nepadarome pirmo žingsnio – nuo idėjos iki veiksmo“. Pasak I. Laurso, Lietuvoje trūksta sėkmės istorijų, kurios skatintų žmones jomis sekti. „Žmonės nemato, į ką orientuotis. Bijai to, ko nežinai. Nežinai, nuo ko pradėti, kur įmonę registruoti, ar tave nubaus už kokių nors mokesčių nežinojimą. Nežinomybės baimė yra pagrindinė kliūtis. Reikia pripažinti, kad biurokratiniai reikalavimai yra gana aukšti, kai pas tave lankosi darbo, sanitarijos, gaisro inspektoriai, kurie žiūri, reikalauja, baudžia“, – sako verslininkas.

Verslininkas, pradedančių verslų mentorius ir technologijų bei telekomunikacijų specialistas Jose Cristobalis Alonso Martinas įsitikinęs, kad jaunų verslų sėkmė ar nesėkmė visiškai nepriklauso nuo šalies, kurioje kuriamas ar plėtojamas verslas. Pastebima su dabartinėmis technologijomis susijusi tendencija, kad tik vienas ar du iš 10 jaunų verslų sulaukia sėkmės arba kad po trejų metų išlieka tik vienas ar du įkurti verslai.

„Dabar yra daug mažiau barjerų norintiesiems pradėti verslą. Atsižvelgiant į verslo pobūdį, kartais užtenka minimalių investicijų įmonei įkurti. Kita vertus, konkurencija labai stipri, todėl būtina užtikrintai siekti tikslų ir gebėti rasti ekonominį kelią verslo idėjoms įgyvendinti, nes anksčiau ar vėliau verslo gyvybingumui užtikrinti bus reikalingi dideli finansiniai ištekliai. Taigi jaunų įmonių sėkmę parodo ir gebėjimas pasiekti realių rezultatų turint minimalias lėšas“, – viename interviu sakė verslininkas.

J. C. Alonso Martinas įsitikinęs, kad svarbiausia, ką lietuviai kurdami verslą turi išmokti, tai ugdyti globalų požiūrį ir veržtis į pasaulines rinkas. Taip pat reikia turėti tvirtą ir pelningą verslo modelį. „Verslininkystė yra sunki, labai sunki, todėl reikia visada būti pasirengusiems kovoti, išlikti, vykdyti ir verslo, ir asmeninius įsipareigojimus. Ne mažiau svarbus aspektas – aiškios taisyklės tarp verslo partnerių ir kasdienė komunikacija su jais. Ir dar – privalote tikėti tuo, ką darote“, – tvirtino J. C. Alonso Martinas.

Darius Bagdžiūnas
Darius Bagdžiūnas
© Organizatorių archyvas

Bendrovės „Gaumina“ vadovas Darius Bagdžiūnas perspėja: į Lietuvą atkeliavo mobiliųjų programėlių kūrimo banga, tačiau čia – jau problema. „Jau prieš metus buvo paskelbta, kad pasaulyje yra app overload – per didelė pasiūla. Jei žadate kurti dar vieną, pamąstykite, ar ji unikali, nes jie tik kopijuojate ir tikitės, kad naudos jūsų, o ne kitų – pakliūsite į didžiulę bėdą“, – delfi.lt sakė D. Bagdžiūnas. Pasak jo, tik viena iš šešių sukurtų programėlių idėjos autoriui nėra nuostolinga, atsiperka ties nuliu. Tačiau norint sulaukti pelno reikia sukurti vidutiniškai 13 programėlių. „Jei norite tokios sėkmingos kaip „Angry Birds“, jums reikės sukurti apie 100“, – teigė „Gauminos“ vadovas. Anot verslininkų, išgyvena tik vienas iš 12 startuolių. „Gyvename megapasiūlos visuomenėje. Gyvename triukšmo perpildytame pasaulyje – žmogus Niujorke pamato apie 1 000–1 500 prekių ženklų per dieną. Ką daryti, kad potencialus klientas jus pastebėtų?“ – retoriškai klausė D. Bagdžiūnas.

Todėl svarbu atminti: svajokite, kurkite, stenkitės, bet turėkite kantrybės. Ir ne tik.

Kai kurie guru pateikia savų receptų, kaip kūrybingam žmogui pritraukti sėkmę ir uždirbti milijonus. Žinau, pinigai čia neturi būti svarbiausi, bet ir toliau tegu jie būna materialus matavimo vienetas. Pirmiausia, pripažinkite patys sau, kad galite būti klestintys, žinomi ir turtingi. Išsiaiškinkite, ką galite daryti tiesiog šiaip sau – daugelis turtingų žmonių gauna kompensaciją už tai, ką daro „tiesiog šiaip sau“. Didžiulis laimėjimas yra gauti pinigų už tai, kas teikia džiaugsmą. Atmeskite visas abejones ir savikritiką, nuleiskite balsą ir klausykite vidinio aukščiausio pasitikėjimo balso. Klausykitės muzikos, kuri jums patinka.

Imkitės didelių darbų. Nemeskite einamųjų reikalų – tegu tai finansuoja jūsų kelią į turtus.

Užkaskite kaltės kirvį. Išspręskite emocinių pagirių klausimą, palaidokite graužiančią praeitį ir niekada nesižvalgykite atgal, nes taip iššvaistysite savo kūrybinę energiją.

Sulėtinkite ėjimo tempą. Būsite kur kas efektyvesni, jeigu liausitės skubėję, o tai daro daugybė žmonių. Atsikratykite visų išankstinių įsitikinimų, nes jie trukdo jums eksperimentuoti su savo gyvenimu. Dėl įsitikinimų aklai perimate svetimą patirtį, o juk tik patys galite nuspręsti, kas veikia, o kas – ne. Meskite lauk visas mintis apie baimę. Įmanoma viskas.

Bet pats svarbiausias dalykas: atraskite, ką jums iš tiesų patinka daryti, ir skirkite tam visą savo dėmesį. Ir visai nebūtinai tai turėtų būti programėlė – pasaulis daug įvairesnis ir įdomesnis.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

„UniCredit“ ruošiasi parduoti 6,06 mlrd. eurų vertės probleminių paskolų portfelį (2)

Italijos bankas „UniCredit“ ketina parduoti probleminių paskolų portfelį, kurio bendra...

Iškilus naujoms detalėms apie „737 Max“ lėktuvus, „Boeing“ patirs milijardinius nuostolius (3)

Aviacijos bendrovė „Boeing“ greičiausiai patirs papildomus milijardinius nuostolius, kadangi...

Estijos trečios pakopos pensijų fondų pajamingumas pernai buvo beveik -10 proc. (16)

Trečios pakopos pensijų fondų realus pajamingumas buvo blogas visoje Europoje, o didžiausia...

Aplinkos ministerijos atstovė: planuojama padangų užstato sistema (10)

Lietuva, siekdama spręsti nenaudojamų padangų surinkimo problemą, svarsto galimybę jas įtraukti...

JAV muitai paveiks 0,12 proc. Lietuvos eksporto į JAV (5)

JAV prezidentui Donaldui Trumpui praėjusią savaitę įvedus muitus 7,5 mlrd. JAV dolerių...

Top naujienos

Politikai pavargo nuo Pranckiečio dramos Seime: yra paprastas scenarijus, kuris remiasi pragmatiškais skaičiavimais (39)

„Deja, ponas Pranckietis pasirinko kitą kelią – žaidimą procedūromis, kas veda į niekur arba...

Ant rekordinės vertės sutarties parašą raitęs Sabonis lieka „Pacers“ klube (38)

Nuo 2017-ųjų „Pacers“ ekipos garbę ginantis Domantas Sabonis pasirašė naują ketverių...

Katkus: Karbauskis ir „valstiečių“ partija dabar jau pasiekė dugną ir įgijo daugiau priešų (362)

„Kiekviena Lietuvos valdžia pralaimi kitus rinkimus. Tad ši valdžia pralaimės kitus rinkimus, ir...

Po rekordiškos rudens šilumos – pokyčiai savaitės viduryje (1)

Šiandien Lietuvą užkliudys virš Norvegijos besisukančio ciklono pakraštys. Per mūsų kraštą...

Lietuvoje daugėja nuo sekso priklausomų žmonių: kada malonumas jau virsta liga požymiai, išduodantys priklausomybę (53)

Priklausomybė nuo sekso – Lietuvoje vis dar apipinta mitais ir dažnai net nelaikoma rimta liga....

Kai pečiais gūžčioja net Šaras: klasiškai pataikantis „Žalgiris“ – nokautuojanti jėga laida „Krepšinio zona“ (4)

Nepaisant to, kad jo marškinėliai nebekaba sostinės arenų palubėse, Šarūnas Jasikevičius...

Po šeštą parą alinančio košmaro Alytuje – naujausios žinios: kai kur tarša viršyta 10 kartų (247)

„Tie momentiniai dalykai tikrai kelia nerimą. Dėl Miklusėnų man labai neramu, darome viską, ką...

Įpyko dėl mokesčio perkant už mažiau nei 20 eurų: Lietuvos įstatymai leidžia tokį taikyti (176)

Užsakymo paruošimo mokestis , – štai su tokiu dar iki šiol nematytu mokesčiu apsipirkusi el....

Kėdainietė tikina nuo vilko apsigynusi lenta: žiūrėjau jam tiesiai į akis (259)

Kėdainių rajono gyventojai jau kuri laiką negali ramiai gyventi dėl vis labiau įžūlėjančių...

Ar tai Europa, ar Azija: kur pasimetė gruzinai? (22)

Kas išties stebina atvykus į Gruziją, tai jos dvilypumas. Šalis, o taip pat ir visas Kaukazo...