Įmonėje dirba daugiau nei 60 informacinių ryšių ir technologijų specialistų. Per artimiausius metus planuojama įdarbinti beveik dar tiek. O iš viso Lietuvoje šiame sektoriuje per 3 metus papildomai prireiks daugiau nei 13 tųkst. darbuotojų, kai dabar dirba daugiau nei 20 tūkst. žmonių. Geidžiamiausi esą programuotojai – jų reikės beveik 4,5 tūkst. Pasak ekspertų, dabartinėmis sąlygomis būsimo poreikio patenkinti beveik neįmanoma.
„Mūsų švietimo sistema teoriškai bent jau dabar negalėtų atliepti mūsų poreikio, nes tai reiškia, kad 80 proc. gerai matematikos egzaminą baigusių asmenų turėtų stoti į informacinių ryšių ir technologijų specialybes, ir kas dešimtas studijas baigęs žmogus turėtų būti informacinių ryšių ir technologijų specialistas, tai didelis šuolis į viršų“, – sakė asociacijos „Infobalt“ direktorius Paulius Vertelka.
Ekspertai pastebi, kad kvalifikuotų darbuotojų trūktų mažiau, jei daugiau informacinių ryšių ir technologijų specialistų baigtų pradėtas studijas. Dabar skaičiuojama, kad kiek daugiau nei 40 proc. studijuojančiųjų mokslą metė, o dauguma tą padarė vos pradėję – pirmuose kursuose. Tačiau esą tai ne vien universitetų problema – studijas dažniau meta tie, kuriems prasčiau sekasi matematika.
„Reiktų pradėti nuo mūsų vaikų mokyklose, ir labai geras projektas mikrokompiuterių, kuris šiuo metu vyksta Lietuvoje. Tai labai svarbu vaikams parodyti, kad ateities ekonomika, ateities darbas susijęs su informacinėm technologijom. Reiškia, jeigu tu norėsi būti sėkmingas, tai reikia tau padėti suprasti šią sritį. Reikia pradėti nuo mokyklų, nuo mokytojų, kurie turi tą kompetenciją, surasti naujų“, – kalbėjo „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas.
Švietimo ir mokslo ministerija teigia tiek mokyklose, tiek universitetuose problemas matanti, tačiau esą jų per naktį išspręsti neįmanoma.
„Šiuo metu visas ugdymo turinys Lietuvos mokyklose peržiūrimas, informacinės technologijos yra statomos į kertinių prioritetų sąrašą, ir tikimės, kad po 2 metų bus kokybiškai kitokios mokymo programos ir sustiprinsime technologinę bazę, kur ji nepakankama. Dar viena priemonė, ką mes modeliuojame su verslininkais – tai trumposios studijos, 2 metų programos. Ne metų kaip profesinėse mokyklose ar 4 kaip universitetuose, bet 2, kas, pasak verslo, yra tas segmentas, kurio trūksta, kur turi ne tik pradinius programavimo įgūdžius, bet ir reikiamą kompetenciją“, – pasakojo švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.
Ekspertai sako, kad esamą problemą padėtų spręsti ir darbuotojų perkvalifikavimas. Darbo biržos duomenimis, pernai tokia galimybe pasinaudojo kiek daugiau nei tūkstantis darbo ieškančių žmonių. Nuo vasario persikvalifikuoti per darbo biržą galima ir dirbantiesiems. Tačiau tam kol kas pasiryžo viso labo vienas žmogus.
„Tiesiog žmonės gal dar nedrąsiai bando domėtis šitom galimybėm, Kita vertus, galėtų ir verslas aktyviau pristatyti darbo galimybes, gal žmogus, kuris neturi ankstesnio išsilavinimo informacinių ryšių ir technologijų, tai abejoja savo gebėjimais, bet daugeliu atveju, pavyzdžiui, asistentų srityje, tų didelių įgūdžių ir nereikia“, – svarstė Darbo biržos Metodologijos ir stebėsenos skyriaus vyr. specialistė Erika Tauraitė-Kavai.
Iš viso informacinių ryšių ir technologijų sektoriuje Lietuvoje veikia apie 3 tūkst. įmonių, o vidutinis specialistų atlyginimas siekia per 2,5 tūkst. eurų.