aA
Lietuvių asmeninės ir socialinės gerovės rodikliai yra vieni žemiausių visame senajame žemyne, parodė naujausias Europos socialinis tyrimas. Ar laimės ekonomikos šalininku prisistatančiam premjerui pavyks tai pakeisti?
<span style="color: #0000ff;">Infografikas.</span> Lietuviai – tarp nelaimingiausių žmonių Europoje
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Europos socialinis tyrimas Lietuvoje buvo atliekamas 2013 metais. Valandą trunkančio interviu metų gyventojų buvo klausiama apie pasitenkinimą gyvenimu, emocinę būklę, savivertę, savijautą, pasitikėjimą kitais žmonėmis ir t.t.

15 metų ir vyresniems respondentams reikėjo atsakyti į tokiu klausimus: ar dažnai per pastarąją savaitę būdavote liūdnas, ar į savo ateiti žvelgiate optimistiškai, ar dažnai jūsų miegas būna neramus, ar jaučiatės artimas kaimynystėje gyvenantiems žmonėms, ar jaučiatės vertinamas jums artimų žmonių ir daugelį kitų.

Tyrimas buvo atliktas 29 Europos šalyse, iš viso surinkta 54,6 tūkst. unikalių atsakymų.

Kaip DELFI sakė Kauno technologijos universiteto viešosios politikos ir administravimo instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Ligita Šarkutė, šis tyrimas laikomas pačiu geriausiu socialiniu tyrimu Europoje.

„Jis atliekamas kas dvejus metus ir jo temos skiriasi. Vieną kartą gali būti apie gerovę, kitą – apie aplinkosaugą, lygybę ir t.t.“, – pasakojo ji.

Naujausi rezultatai parodė gerovės tendencijas skirtingose Europos šalyse. Jie suskirstyti į skirtingas dimensijas, kur subjektyviai įvertinta gerovė parodo pasitenkinimo gyvenimu jausmą ir laimės jausmą apskritai.

Taip pat įvertinta emocinė gerovė, tai – kasdieniai teigiami jausmai, tokie kaip laimė ir mėgavimasis gyvenimu bei neigiamų jausmų, tokių kaip nerimas ir prislėgta nuotaika, nebuvimas.

Funkcionavimo dimensija atspindi autonomiją, kompetenciją, įsitraukimą, tikslų prasmę, savigarbą, optimizmą ir atsparumą.

Gyvybingumas šiame tyrime parodė kaip europiečiai vertina savo miegą, energingumo jausmą gebėjimą susidoroti su gyvenimo keliamais iššūkiais.

Bendruomeninė gerovė, tai – žmogaus jausmai bendruomenės, kurioje jis gyvena, atžvilgiu, įskaitant pasitikėjimą kitais žmonėmis, jausmą, jog esi palaikomas savo bendruomenės narių, bei patiriamą kaimynystės jausmą.

Palaikantieji santykiai yra apie asmens žinojimą, jog jo gyvenime yra žmonių, siūlančių paramą, draugystę, pripažinimą ir su kuriais galima aptarti intymius reikalus.

Reikia susirūpinti

Lietuvoje viena prasčiausių dimensijų yra emocinė gerovė. Blogiau žmonės jaučiasi tik Vengrijoje ir Albanijoje. Šiek tiek geriau – bulgarai, o arčiausiai vidurkio yra Lenkija. Geriausia emocinė gerovė fiksuojama Norvegijoje, Danijoje, Slovėnijoje, Airijoje.

Kalbant apie psichologinę savijauta Lietuvoje situacija šiek tiek geresnė. Blogiau yra Ukrainoje ir Rusijoje, panašiai Čekijoje ir Bulgarijoje, arčiausiai vidurkio yra tokios šalys kaip Lenkija, Slovėnija ir Ispanija, o geriausia psichologinė savijauta yra Danijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Vokietijoje.

Pagal energingumą situacija Lietuvoje vėlgi – bloga. Blogiau tik ispanams ir vengrams. Panašiai kaip lietuviai energingi jaučiasi Jungtinės Karalystės gyventojai. Arčiausiai vidurkio yra švedai, o didžiausias energingumas užfiksuotas Šveicarijoje, Portugalijoje, Kipre, Izraelyje.

Pagal bendruomeniškumą Lietuva yra per vidurį, o blogiau situaciją vertina kipriečiai, čekai, albanai ir rusai. Labai panašiai kaip lietuviai jaučiasi lenkai, estai ir bulgarai. Didžiausias bendruomeniškumas fiksuojamas Islandijoje, Norvegijoje ir Vengrijoje.

Tarpasmeninių santykių dimensijoje blogiau nei Lietuvoje yra Italijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Ukrainoje, Rusijoje. Labai panašiai tarpasmeninius santykius vertina estai, o geriausia situacija – Danijoje, Norvegijoje, Vokietija, Šveicarija, Švedija.

L. Šarkutė pastebėjo, kad Latvija šiame tyrime nedalyvavo, todėl šįkart tarp Baltijos šalių Lietuva gali pasilyginti tik su Estija.

„Kai kur panašūs rezultatai, bet Estijoje šiek tiek geresni. Geriausiai yra Skandinavijoje, Vakarų Europoje, o prasčiausiai – buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse. Galbūt yra istorinės priežastys, bet, manau, kad ir ekonominės. Tai – pajamų nelygybė“, – komentavo mokslininkė.

Pašnekovė pastebėjo, kad teigiamas ryšys tarp ekonomikos augimo ir subjektyvios gerovės yra nedidelis ir nereikšmingas, jei pasiektas bent vidutinis materialinės gerovės lygis.

„Tačiau nedrįsčiau teigti, kad dauguma gyventojų Lietuvoje yra pasiekę tą lygį. Kai tu gali nueiti į muziejų kada nori. Kalbu apie ne apie minimalius poreikius, kaip: sumokėti už butą, maisto nusipirkti“, – sakė ji.

Ligita Šarkutė
Ligita Šarkutė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Laimės ekonomika

L. Šarkutė pridūrė, jog politikos tikslas turėtų būti ne tik maksimizuoti vidutinę šalies gerovę, bet ir mažinti gerovės lygio skirtumus.

„Tai yra laimės ekonomika“, – paaiškino ji.

Laimės ekonomikos šalininku lapkritį per prisistatymą Seime save pavadino ir naujasis premjeras Saulius Skvernelis.

„Aš esu šalininkas socialiai atsakingos valstybės, socialiai jautrios valstybės. Esu šalininkas vadinamosios laimės ekonomikos ir manau, kad mes turime pasižiūrėti į ekonominių problemų sprendimą ne vien per pelno ir naudos prizmę“, – sakė jis.

L. Šarkutė taip pat sakė, kad laimės ekonomika reiškia ne tik atlyginimų ar neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą, bet ir siekį, kad žmonės savo šalyje jaustųsi geriau.

„Ką reiškia pajamų nelygybė? Tai – labai didelis atotrūkis tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių. Tada ir nepasitenkinimas atsiranda: „Aš nieko negaliu sau leisti, o kiti sau leisti gali viską“, – aiškino pašnekovė.

DELFI neseniai rašė, kad per ketverius socialdemokratų valdymo metus pajamų nelygybė Lietuvoje dar labiau išaugo ir šiuo metu yra bene didžiausia visoje Europos Sąjungoje.

L. Šarkutė komentavo, kad tokia visuomenė yra neteisinga savo gyventojų atžvilgiu.

„Tai skatina negerą jausmą kaip piliečio. Manoma, kad vieni yra privilegijuoti, o kiti – ne“, – sakė mokslininkė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Įsigalėjus galimybių paso reikalavimui, sumažėjo produkcijos pardavimai (8)

Prekybininkai ir mėsos perdirbėjai pastebi, jog įsigaliojus galimybių paso reikalavimams...

Finansų ministerija skaidresnę lošimų sistemą žada nuo lapkričio

Su Lošimų priežiūros tarnybos vadovu Virginijumi Daukšiu pirmadienį susitikusi finansų...

Bankų apklausa: būstas turėtų brangti, verslo paskolų paklausa – didėti (6)

Naujausia Lietuvos banko apklausa rodo, kad antrąjį šių metų ketvirtį šalies bankai gyventojų...

Dėl rekordinio darbuotojų trūkumo verslai kaltina išmokas: tenka užsidaryti, kelti kainas (636)

Rugpjūtį Lietuvoje registruotos laisvos darbo vietos pasiekė naują rekordą – verslo atstovai...

Armonaitė siūlo netaikyti akcizo alkoholiui moksliniuose tyrimuose (24)

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė siūlo netaikyti akcizo mokesčio etilo...

Top naujienos

Eugenija Grižibauskienė | D+

Verslininkas Kirvaitis – apie „One“ virsmą tarptautiniu gigantu, derybas su „Google“ ir pardavimų šuolį nuo nulio iki 30 milijonų (1)

Aldo Kirvaičio įkurta, globalių finansų rinkoje besidarbuojanti „ Metasite “ kompanija jau...

Turkijoje prasidėjo „antra vasara“: pilni lėktuvai lietuvių atostogauja už juokingas kainas (169)

Nors kalendorinė vasara baigėsi – populiariuose Turkijos kurortuose atrodo, kad atostogų sezonas...

COVID-19 pandemijos pabaigos prognozės: Lietuvos profesoriai pasakė, kada viskas turėtų baigtis (672)

Praėjusią savaitę vakcinos gamintojos „Moderna“ vadovas Stephanas Bancelis viešai pasisakė,...

Nauja tvarka dėl moksleivių izoliacijos įnešė daugiau sumaišties: kai kurių punktų negali suprasti (63)

Sprendimai dėl trumpesnės mokinių izoliacijos socialiniuose tinkluose sukėlė ir tėvų...

Orų prognozė: saulę paslėps debesys

Lietuvos orus lems anticiklono pietvakarinė dalis, tačiau diena nebus saulėta. Naktį šalies...

Duomenų mokslininkas: nenoriu gąsdinti dėl 4000 naujų atvejų, bet mes link to einame (460)

„Aš sakyčiau prastėjimo greitis yra panašus kaip ir praeitą savaitę, gal šiek tiek...

Daugiausia plaukų netenkame naktį: geri patarimai, kad jie neslinktų miegant (7)

Kad ir kaip puoselėtumėte plaukus, dėl tam tikrų priežasčių gali suintensyvėti jų slinkimas...

Ant suolo lyderį lemiamu metu palikęs Schilleris: mums reikia kitokio jo žaidimo (11)

Po pirmų dvejų rungtynių naujajame Lietuvos krepšinio lygos ( LKL ) sezone dėl komandos gynybos...

F-1 pilotas Nico Huelkenbergas su lietuve žmona Egle tapo tėvais: paskelbė ne tik nuotrauką, bet ir retą kūdikio vardą (58)

Pasaulyje žinomas F-1 pilotas Nico Huelkenbergas šią vasarą vedė lietuvaitę mylimąją...