aA
Lietuvių asmeninės ir socialinės gerovės rodikliai yra vieni žemiausių visame senajame žemyne, parodė naujausias Europos socialinis tyrimas. Ar laimės ekonomikos šalininku prisistatančiam premjerui pavyks tai pakeisti?
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Europos socialinis tyrimas Lietuvoje buvo atliekamas 2013 metais. Valandą trunkančio interviu metų gyventojų buvo klausiama apie pasitenkinimą gyvenimu, emocinę būklę, savivertę, savijautą, pasitikėjimą kitais žmonėmis ir t.t.

15 metų ir vyresniems respondentams reikėjo atsakyti į tokiu klausimus: ar dažnai per pastarąją savaitę būdavote liūdnas, ar į savo ateiti žvelgiate optimistiškai, ar dažnai jūsų miegas būna neramus, ar jaučiatės artimas kaimynystėje gyvenantiems žmonėms, ar jaučiatės vertinamas jums artimų žmonių ir daugelį kitų.

Tyrimas buvo atliktas 29 Europos šalyse, iš viso surinkta 54,6 tūkst. unikalių atsakymų.

Kaip DELFI sakė Kauno technologijos universiteto viešosios politikos ir administravimo instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Ligita Šarkutė, šis tyrimas laikomas pačiu geriausiu socialiniu tyrimu Europoje.

„Jis atliekamas kas dvejus metus ir jo temos skiriasi. Vieną kartą gali būti apie gerovę, kitą – apie aplinkosaugą, lygybę ir t.t.“, – pasakojo ji.

Naujausi rezultatai parodė gerovės tendencijas skirtingose Europos šalyse. Jie suskirstyti į skirtingas dimensijas, kur subjektyviai įvertinta gerovė parodo pasitenkinimo gyvenimu jausmą ir laimės jausmą apskritai.

Taip pat įvertinta emocinė gerovė, tai – kasdieniai teigiami jausmai, tokie kaip laimė ir mėgavimasis gyvenimu bei neigiamų jausmų, tokių kaip nerimas ir prislėgta nuotaika, nebuvimas.

Funkcionavimo dimensija atspindi autonomiją, kompetenciją, įsitraukimą, tikslų prasmę, savigarbą, optimizmą ir atsparumą.

Gyvybingumas šiame tyrime parodė kaip europiečiai vertina savo miegą, energingumo jausmą gebėjimą susidoroti su gyvenimo keliamais iššūkiais.

Bendruomeninė gerovė, tai – žmogaus jausmai bendruomenės, kurioje jis gyvena, atžvilgiu, įskaitant pasitikėjimą kitais žmonėmis, jausmą, jog esi palaikomas savo bendruomenės narių, bei patiriamą kaimynystės jausmą.

Palaikantieji santykiai yra apie asmens žinojimą, jog jo gyvenime yra žmonių, siūlančių paramą, draugystę, pripažinimą ir su kuriais galima aptarti intymius reikalus.

Reikia susirūpinti

Lietuvoje viena prasčiausių dimensijų yra emocinė gerovė. Blogiau žmonės jaučiasi tik Vengrijoje ir Albanijoje. Šiek tiek geriau – bulgarai, o arčiausiai vidurkio yra Lenkija. Geriausia emocinė gerovė fiksuojama Norvegijoje, Danijoje, Slovėnijoje, Airijoje.

Kalbant apie psichologinę savijauta Lietuvoje situacija šiek tiek geresnė. Blogiau yra Ukrainoje ir Rusijoje, panašiai Čekijoje ir Bulgarijoje, arčiausiai vidurkio yra tokios šalys kaip Lenkija, Slovėnija ir Ispanija, o geriausia psichologinė savijauta yra Danijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Vokietijoje.

Pagal energingumą situacija Lietuvoje vėlgi – bloga. Blogiau tik ispanams ir vengrams. Panašiai kaip lietuviai energingi jaučiasi Jungtinės Karalystės gyventojai. Arčiausiai vidurkio yra švedai, o didžiausias energingumas užfiksuotas Šveicarijoje, Portugalijoje, Kipre, Izraelyje.

Pagal bendruomeniškumą Lietuva yra per vidurį, o blogiau situaciją vertina kipriečiai, čekai, albanai ir rusai. Labai panašiai kaip lietuviai jaučiasi lenkai, estai ir bulgarai. Didžiausias bendruomeniškumas fiksuojamas Islandijoje, Norvegijoje ir Vengrijoje.

Tarpasmeninių santykių dimensijoje blogiau nei Lietuvoje yra Italijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Ukrainoje, Rusijoje. Labai panašiai tarpasmeninius santykius vertina estai, o geriausia situacija – Danijoje, Norvegijoje, Vokietija, Šveicarija, Švedija.

L. Šarkutė pastebėjo, kad Latvija šiame tyrime nedalyvavo, todėl šįkart tarp Baltijos šalių Lietuva gali pasilyginti tik su Estija.

„Kai kur panašūs rezultatai, bet Estijoje šiek tiek geresni. Geriausiai yra Skandinavijoje, Vakarų Europoje, o prasčiausiai – buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse. Galbūt yra istorinės priežastys, bet, manau, kad ir ekonominės. Tai – pajamų nelygybė“, – komentavo mokslininkė.

Pašnekovė pastebėjo, kad teigiamas ryšys tarp ekonomikos augimo ir subjektyvios gerovės yra nedidelis ir nereikšmingas, jei pasiektas bent vidutinis materialinės gerovės lygis.

„Tačiau nedrįsčiau teigti, kad dauguma gyventojų Lietuvoje yra pasiekę tą lygį. Kai tu gali nueiti į muziejų kada nori. Kalbu apie ne apie minimalius poreikius, kaip: sumokėti už butą, maisto nusipirkti“, – sakė ji.

Ligita Šarkutė
Ligita Šarkutė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Laimės ekonomika

L. Šarkutė pridūrė, jog politikos tikslas turėtų būti ne tik maksimizuoti vidutinę šalies gerovę, bet ir mažinti gerovės lygio skirtumus.

„Tai yra laimės ekonomika“, – paaiškino ji.

Laimės ekonomikos šalininku lapkritį per prisistatymą Seime save pavadino ir naujasis premjeras Saulius Skvernelis.

„Aš esu šalininkas socialiai atsakingos valstybės, socialiai jautrios valstybės. Esu šalininkas vadinamosios laimės ekonomikos ir manau, kad mes turime pasižiūrėti į ekonominių problemų sprendimą ne vien per pelno ir naudos prizmę“, – sakė jis.

L. Šarkutė taip pat sakė, kad laimės ekonomika reiškia ne tik atlyginimų ar neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą, bet ir siekį, kad žmonės savo šalyje jaustųsi geriau.

„Ką reiškia pajamų nelygybė? Tai – labai didelis atotrūkis tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių. Tada ir nepasitenkinimas atsiranda: „Aš nieko negaliu sau leisti, o kiti sau leisti gali viską“, – aiškino pašnekovė.

DELFI neseniai rašė, kad per ketverius socialdemokratų valdymo metus pajamų nelygybė Lietuvoje dar labiau išaugo ir šiuo metu yra bene didžiausia visoje Europos Sąjungoje.

L. Šarkutė komentavo, kad tokia visuomenė yra neteisinga savo gyventojų atžvilgiu.

„Tai skatina negerą jausmą kaip piliečio. Manoma, kad vieni yra privilegijuoti, o kiti – ne“, – sakė mokslininkė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Conte tikisi greitai susitarti su EK dėl Italijos biudžeto

Italijos ministras pirmininkas Giuseppe Conte penktadienį pareiškė besitikintis dėl kitų metų...

Vyriausybę šturmavo inovatyvios moksleivių verslo idėjos (1)

Penktadienį Vilniuje, LR Vyriausybėje, 196 mokiniai iš visos Lietuvos kalėdinėje mokinių...

ES vadovai susitarė dėl mažesnio euro zonos biudžeto projekto (4)

Europos Sąjungos ( ES ) vadovai penktadienį susitarė dėl virtinės euro zonos reformų, įskaitant...

Ispanija paskelbė apie 7,3 mlrd. eurų gynybos finansavimo planą (6)

Ispanijos socialistų vyriausybė penktadienį uždegė žalią šviesą 7,3 mlrd. eurų vertės...

Netikėta: prieš šventes pigiausi maisto produktai šiemet pigesni (132)

Kainų palyginimo portalo „ Pricer.lt “ atliktas kainų tyrimas rodo, kad lapkričio mėnesį...

Top naujienos

Egzotines keliones mėgstanti mokytoja Veronika atvira: gyventi tik iš atlyginimo būtų sunku (412)

Jau daugiau nei dvi savaites Švietimo ir mokslo ministerijoje ( ŠMM ) budinti mokytoja Veronika...

„Amerikietiškas“ Putino oligarchas po JAV sprendimo kraujuoja milijardais (75)

Netrukus po to, kai Michaelas Cohenas pasišalino nuo Donaldo Trumpo patvirtinto nekilnojamojo turto...

Žaidimu nusivylęs Jasikevičius: Eurolyga negailestinga, o mes kažkodėl nesiginame specialiai Krepšinis.lt iš Miuncheno (35)

Pratęsti pergalių serijos iki trijų Lietuvos čempionams Eurolygoje nepavyko. Kauno „Žalgirio“...

Savaitgalis atneš pūgą ir pusnis sniego (16)

Penktadienį Lietuva atsidurs pietiniame anticiklono pakraštyje. Negausiai pasnyguriuos nebent...

Pagal bavarišką muziką šokęs „Žalgiris“ pralaimėjo Vokietijos čempionams (429)

Kauno „Žalgiris“ (5/7) penktadienio vakarą laikė svarbų egzaminą Vokietijoje. Žalgiriečiai...

14 brangiausiai atsiėjusių klaidų per visą žmonijos istoriją (74)

Nė vienas nesame tobulas, todėl natūralu, kad kartkartėmis darome klaidų, dėl kurių vėliau...

Anglijoje nužudyta ir išniekinta 14-metė lietuvė dar spėjo atsiprašyti tėvų už susidėjimą su netinkama kompanija (128)

Vulverhamptone, Anglijoje , išžagintos, nužudytos ir išniekintos keturiolikmetės iš Lietuvos...

Teisėsaugai – smūgis: teisėjai suabejojo, ar dėl 6 žmonių žūties nuteisė kaltą asmenį (129)

Net šešias gyvybes nusinešio gaisro sostinės Žirmūnų mikrorajono daugiabutyje byla pakrypo...

Miunchene – itin gausios „Žalgirio“ gerbėjų gretos specialiai Krepšinis.lt iš Miuncheno (76)

Penktadienio vakaro Eurolygos rungtynėse Miuncheno „Audi Dome“ arenoje tikrai ryškiai bus galima...

Po visų negandų – Elle ir Žilvinas Grigaičiai švyti drauge: prasitarė apie ateities planus (126)

Penktadienio vakarą būrys pramogų pasaulio garsenybių traukė į Vilniuje trankiai paminėtą...