Tokią išvadą galima daryti įvertinus tai, kaip įgyvendinus pasiūlymus, keistųsi skirtingų pajamų grupių efektyvūs darbo mokesčių tarifai. Efektyvūs tarifas – santykis tarp sumokėtų mokesčių, atsižvelgus į visas lengvatas, ir pilno darbo užmokesčio. Pavyzdžiui, jei efektyvus tarifas yra 33 proc., tai reiškia, kad trečdalį darbuotojo atlyginimo pasiima valstybė.
2018 metų efektyvius mokesčių tarifus DELFI apskaičiavo pagal šiuo metu galiojančią sistemą, kai darbuotojas nuo atlyginimo „ant popieriaus“ sumoka 15 proc. gyventojų pajamų mokestį, 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką ir 3 proc. „Sodros“ įmoką. Darbdavys dabar prie atlyginimo „ant popieriaus“ primoka 27,48 proc. „Sodros“ įmoką, 3 proc. PSD įmoką, 0,2 proc. įmoką į Garantinį fondą ir 0,5 proc. įmoką į Ilgalaikio darbo išmokų fondą.
Visi šie mokesčiai ir tai, kas darbuotojui lieka „į rankas“ sudaro taip vadinamąją darbo vietos kainą. Palyginus visų mokesčių sumą su darbo vietos kaina, gaunamas efektyvus darbo mokesčių tarifas.
Lietuvoje taip pat taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), kurio taikymas priklauso nuo atlyginimo dydžio. Suma, nuo kurios skaičiuojamas GPM nustatoma pagal formulę: 380-0,5*(alga-400).
NPD didinimo planai
Finansų ministerijos pristatytoje mokesčių reformoje siūloma sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas. Dėl to, visų pirma, reikia perskaičiuoti atlyginimus „ant popieriaus“, juos padidinant 28,9 proc.
Keičiami ir mokesčių tarifai: „Sodros“ įmokoms siūlomą nustatyti 18,5 proc., GPM – 21 proc. Darbdaviui liktų 1,24 proc. „Sodros“ tarifas, kuris, kaip ir šiandien, būtų primokamas prie atlyginimo „ant popieriaus“.
2019 metais ir vėliau siūloma keisti NPD dydžius ir jų taikymo formules. Finansų ministerija nurodė, kad kitąmet formulė turėtų atrodyti taip: 280-0,11*(alga-516); 2020 metais taip: 370-0,14*(alga-582); o 2021 metais taip: 470-0,16*(alga-600).
2019 metais NPD nebeveiktų nuo 3 016 eurų atlyginimo „ant popieriaus“ (padidinto 28,9 proc.) ribos, 2020 metais nuo 3 225 eurų, o 2021 metais nuo 3 538 eurų ribos.
„Sodros“ lubų planai
Finansų ministerija taip pat norėtų įvesti „Sodros“ lubas. 2019 metais jos siektų 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus. Remiantis ministerijos ekonomikos raidos scenarijumi, VDU „ant popieriaus“ (padidintas 28,9 proc.) 2019 metais turėtų siekti 1226,1 euro. Atitinkamai, kitąmet „Sodros“ lubos pradėtų galioti didesniems nei 12 261 euro atlyginimams.
2020 metais siūlomos 84 VDU „Sodros“ lubos, o 2021 metais – 60 VDU. Atsižvelgus į ekonomikos raidos scenarijuje prognozuojamus tų metų VDU, apskaičiuota, kad 2020 metais „Sodros“ lubos bus aktualios didesnį nei 9 099 eurų atlyginimą „ant popieriaus“ uždirbantiems asmenims, o 2021 metais – 6 888 eurų.
Reformos gairėse dar numatytas didesnis – 25 proc. GPM tarifas „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms. Į tai efektyvių tarifų skaičiavimuose taip pat atsižvelgta.
Kam našta mažėja
Kaip matyti iš grafiko, 400 eurų minimalią mėnesinę algą (MMA) „ant popieriaus“ uždirbančio asmens efektyvus darbo mokesčių tarifas dabar yra 31,2 proc. 2021 metais jis sumažėtų 11,39 proc. punkto, iki 19,81 proc.
Tačiau netgi labiau sumažėtų 100 tūkst. eurų atlyginimą „ant popieriaus“ uždirbančio asmens efektyvus tarifas. Šiuo metu jam įtakos turi tik NPD taikymas, todėl bet koks jo ribą peržengiantis atlyginimas apmokestinamas 42,06 proc. tarifu. Įsigaliojus „Sodros“ luboms ir palaipsniui joms mažėjant, bendras darbo mokesčių tarifas didesnius atlyginimus gaunantiems asmenims irgi mažėtų.
Taigi, 100 tūkst. eurų dabar „ant popieriaus“ uždirbančių asmenų efektyvus mokesčių tarifas per 3 metus sumažėtų 16,29 proc. punkto, iki 25,77 proc.
Didžiausi efektyvūs mokesčių tarifai (39,5 proc.) po reformos liktų galioti tarp 3 ir 5 tūkst. eurų „ant popieriaus“ uždirbantiems asmenims
Teisingumo nemato
Seimo narė Ingrida Šimonytė DELFI sakė, kad pati kol kas panašių skaičiavimų neatliko, nes laukia, kol Finansų ministerija pristatys visas detales.
„Tačiau vienas aspektas yra tai, kad kalbama tik apie su darbo santykiais susijusias, o ne visas pajamas. Pavyzdžiui, žmonės su didesnėmis ne darbo pajamomis apmokestinami mažiau, nei dirbantieji su mažesnėmis pajamomis. Turėtume pirmiausia jungti pajamas ir tada kalibruoti NPD visiems“, – svarstė ji.
Kalbant apie „Sodros“ lubas, I. Šimonytė sutiko, kad dabar atrodo, jog jomis pasinaudos daug uždirbantieji.
„Tačiau reikia turėti minty ir tai, kad dabar jų atžvilgiu „Sodros“ mokesčiai yra labai progresyvūs. Todėl, kad jiems ateinanti grąža iš „Sodros“ yra apribota ir tas teisingumas gali būti gana brutalus. Šiaip aš jokio teisingumo toje reformoje apskritai nematau“, – apibendrino pašnekovė.
Tegyvuoja „gyvulių ūkis“
Ekonomistas Justas Mundeikis sakė, kad jam neapsiverčia liežuvis Vyriausybės pristatytų gairių vadinti reforma. „Blogiau, manau, jog tai yra kryptingas lietuvių, kurių dauguma yra nepakankamai finansiškai raštingi, mulkinimas“, – sakė jis.
Vis dėlto, jis sutiko, kad negalima nuneigti, jog jeigu „gairėse“ pateikiami pasiūlymai būtų priimti, visiems dirbantiesiems mėnesio pabaigoje atlyginimas „į rankas“ padidėtų.
„Dabar uždirbantys vidutinę algą galėtų džiaugtis maždaug 50 eurų didesnėmis neto pajamomis, tuo metu šiuo metu uždirbantys 15 tūkst. „ant popieriaus“ galėtų džiaugtis apie 2 tūkst. eurų piniginės pastorėjimu.
Taip nutinka, nes įvedamoms „Sodros“ įmokų lubos. Proponentai argumentuoja, jog jeigu egzistuoja „Sodros“ išmokų „lubos“, reikia ir įmokų „lubų“. Neretai pridedama, kad kitose Vakarų valstybėse tokios įmokų „lubos“ seniai egzistuoja.
Tas tiesa, tik pamirštama paminėti, jog tose pačiose Vakarų valstybėse egzistuoja ir tokie progresiniai GPM tarifai, kurie atsveria Sodros įmokų „lubas“. 2021 metais įgyvendinus šią mokesčių „reformą“ rezultatas būtų toks, jog bendra mokestinė našta, lyginant su darbo vietos kaina, darbuotojo, kuris dabar uždirba 9 tūkst. eurų „ant popieriaus“ gautųsi mažesnė nei to, kuris dabar uždirba 900 eurų. Tai reiškia, jog didesnius atlyginimus gaunantieji prisidėtų prie valstybės išlaikymo mažiau. Tegyvuoja gyvulių ūkis!“ – komentavo J. Mundeikis.
Ekonomistas dar sakė, kad argumentuojama, jog „Sodros“ įmokų „lubos“ padės pritraukti talentus dirbti į Lietuvą.
„Deja, reikia nuvilti. Mano labai optimistiškais skaičiavimais, tokių neva sukurtų darbo vietų galėtų būti daugiausiai keliasdešimt ar šimtas. Čia kaip su naujuoju ultra liberaliu Darbo kodeksu, kuris neva turėjo sukurti tūkstančius naujų darbo vietų.
Dar blogiau, didėjantys mokestinių tarifų skirtumai tarp darbo jėgos ir kapitalo/mišriųjų pajamų didėtų. Tai dar labiau skatintų „optimizuoti“ gaunamas pajamas taip, jog didesnė pajamų dalis būtų gaunama ne darbo atlyginimo, o, pavyzdžiui, mažesnį apmokestinimą turinčios individualios veiklos pavidalu“, – sakė jis.
J. Mundeikis dar atkreipė dėmesį, kad lieka neatsakytas svarbus klausimas: kai visiems mažėja mokesčiai, kas padengs mokestinių pajamų netekimą biudžetui.
„Vyriausybė neva argumentuoja paimsianti pinigus iš „šešėlio“, pasinaudosianti ekonomikos augimu bei Europos Sąjungos lėšomis. Nei vienas iš šių pateiktų finansavimo šaltinių nėra nei tvarus, nei garantuotas, nes šalį gali ištikti ekonominė krizė, o ES pinigų suma, tikėtina, nuo 2021 metų sumažės. Kas tada finansuos šią reformą?“, – svarstė jis.
