„Geroji naujiena tai, kad perkamoji galia liko pakankamai stipri ir labai stipriai nenukentėjo, turint omenyje tą aukštą infliaciją. Bloga naujiena, žinoma, kad perkamoji galia šiais metais nukentėjo, kadangi atlyginimai tikrai nepakilo tiek, kiek pakilo vidutinė infliacija ir tai atsispindi ir vartojimo statistikoje‟, – sakė A. Izgorodinas.
Anot jo, nuo pavasario Lietuvos mažmeninė prekyba po truputį traukiasi, ypač – maisto ir elektronikos mažmeninė prekyba.
„Tai tas aspektas aiškiai rodo, kad nepaisant kylančių atlyginimų, dalis gyventojų apribojo savo išlaidas tiek maisto, tiek ir ne maisto produktams. Čia labai didelės įtakos turėjo būtent perkamosios galios kritimas‟, – pridūrė jis.
„Neskubėčiau labai džiaugtis dėl infliacijos, nes mūsų kitais metais laukia „W‟ raidės formos infliacija – tai yra, kitų metų pirmą ketvirtį ir net pirmą pusmetį tikrai matysime lėtesnę infliaciją ir gal net (lyginant) mėnesį su mėnesiu infliacijos kritimą, nes rinkose vyrauja recesinės nuotaikos. Pamatysime realią recesiją kitų metų pradžioje ir tai bus signalas rinkoms, kad žaliavų kaina turėtų sumažėti‟, – sako ekspertas.
Vis dėlto kitų metų pavasario pabaigoje ir vasarą situacija, anot jo, gali pasikeisti, nes Kinija, tikėtina, galutinai atšauks savo COVID suvaržymus.
„Reiškia, kad mes matysime milžinišką vartojimo atšokimą Kinijoje ir tai bus signalas rinkoms, kad žaliavų paklausa didės. Ir centriniai bankai kitų metų pavasarį, tikriausiai gegužę ar birželį, nustos kelti palūkanas. Tai irgi bus signalas rinkoms, kad pasaulio ekonomika stabilizuojasi ir pradės atsigauti‟, – kalbėjo A. Izgorodinas.
Jo teigimu, nereikėtų pamiršti ir to, kad Europa kitais metais pradės ruoštis naujam šildymo sezonui. Todėl kitų metų antras pusmetis gali neigiamai nustebinti ir įvykti naujas kainų šuolis.
„Bendrame kontekste Lietuva ir praeitais, ir šiais metais yra labai pozityvus išskirtinumas Europoje. Esame viena iš nedaugelio Europos Sąjungos ir euro zonos šalių, kuri fiksuoja labai spartų atlyginimų augimą.
Pavyzdys: kai kurios Vokietijos profesinės sąjungos tik šį rudenį pradėjo derėtis dėl atlyginimų padidinimo, bet kol kas maksimalus padidinimo skaičius siekia maždaug 3–5 proc., tuo metu kai Lietuvoje nuo pat COVID pradžios atlyginimai kyla beveik dviženkliu tempu‟, – lygina A. Izgorodinas.
Pasak jo, tokiam atlyginimų augimui turi įtakos keli veiksniai: Lietuvos ekonomika ir darbo rinka šiuo metu stipri, o šalies gyventojų aktyvumas darbo rinkoje labai aukštas – apie 85 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų arba turi darbą, arba jo ieško.
„Tai yra vienas aukščiausių rezultatų Europoje, kas reiškia, kad tiesiog jaučiame chronišką darbuotojų trūkumą ir realiai labai sunku susirasti kažkokių papildomų darbuotojų‟, – komentuoja pašnekovas.
Jis priminė, kad Lietuvos ekonomika gerai atlaikė COVID pandemijos išbandymus, būdama „labiau industrinė‟, tuo metu, kai labiau į paslaugas orientuotos pietų Europos šalys patyrė stiprų koronaviruso smūgį.
„Lietuvos ekonomikos struktūra yra labai palanki greitam ekonomikos atsigavimui. Ir tai automatiškai lėmė stiprią darbo rinką ir, atitinkamai, labai sparčius atlyginimų augimus‟, – aiškino A. Izgorodinas.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
