Televizijos laidoje „Delfi tema“ aptartas naujausias Ekonomikos vargo indeksas. Jį skaičiuojantis Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) teigia, kad 2022 metų trečiąjį ketvirtį indeksas šiek tiek pagerėjo ir siekia 9,7, tačiau tai – labai kuklus rezultatas 27 šalių Bendrijoje.
Kuo aukštesnė indekso vertė, tuo didesnis ekonomikos vargas. Mažiausią ekonomikos vargą patiriančioje Airijoje rodiklis yra 2,5, o sunkiausia padėtis Graikijoje – 14.
Infografike – Lietuvos pozicija Europos Sąjungoje pagal Ekonomikos vargo indeksą (2022 m. III ketvirtis). Kartu pateikiamas istorinis Lietuvos ir ES vidurkio palyginimas (kreivės).
Ką atskleidžia ekonomikos vargo rodiklis?
Ekonomistas Romas Lazutka sako, kad šis indeksas, kuriame įvertinamas bendrasis vidaus produktas (BVP), infliacija ir nedarbas, geriau apibūdina ekonomikos būklę negu dažnai atskirai minimas BVP.
Tačiau, anot jo, pagal konkretų ketvirtį nevertėtų skubėti daryti išvadų apie šalies ilgalaikę būklę. Tiesiog gali nutikti, kad vienas iš trijų parametrų bus prastesnis, pavyzdžiui, kils kainos.
„Jeigu kuri šalis nelabai gerai atrodo tam tikrą ketvirtį, tai nereiškia, kad tai yra labai skurdi šalis ir kad jos ekonomika yra labai varginga. Tai gali būti pačios turtingiausios Europos šalys“, – sakė R. Lazutka.
Jis kartu atkreipia dėmesį, jog atlyginimų didėjimas kurį laiką lenkia BVP augimą Lietuvoje.
„Indeksas neatspindi, kad mūsų visuomenės ekonominė padėtis santykinai gera, nepaisant, kad atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio tą ketvirtį – pas mus algos augo ir tebeauga gana sparčiai.
Ir jeigu turime infliaciją, tai vienas jos poveikis, kada šalyje algos auga 2 proc., ir kada 12 proc. – tai visiškai kitas tos pačios infliacijos poveikis“, – sakė ekonomistas.
Ekonomiką pasivijusi infliacija ir konkurencijos stoka
„Infliacija, kaip ekonomikos vargą didinantis veiksnys, Lietuvą pasivijo kur kas vėliau ir smogė ganėtinai stipriai. Tai infliacija buvo tas veiksnys, kuris padidino Lietuvos ekonominį vargą ir iškėlė ją tarp tų didžiausius sunkumus patiriančių šalių‟, – komentavo L. Marcinkevičius.
Jo teigimu, pasiūlymas ateičiai yra: stengtis tvariai auginti ekonomiką, nedidinant kainų augimo.
„Čia ir būtų vienas iš atsakymų, kaip indeksą panaudoti, kad identifikuotume tas problemas‟, – kalbėjo ekspertas, pabrėždamas, kad indeksas nematuoja gyventojų finansinės padėties (ar skurdo), o atspindi šalies ekonomikos sisteminius iššūkius.
R. Lazutka, kalbėdamas apie infliaciją, atkreipia dėmesį į vidaus konkurenciją Lietuvoje.
„Nes kodėl infliacija Lietuvoje yra didesnė negu kitose šalyse? Paprastai sakoma, kad žmonės daugiau uždirbo, yra paklausa, todėl galima kelti kainas. Tai – ne visai tiesa. Tai būtų tiesa tiktai uždaroje ekonomikoje ir jeigu stinga išteklių, tarkime, nebebūtų darbo ir negalima gaminti daugiau‟, – sakė ekonomistas.
„Infliacija tą turėtų skatinti. Bet yra ne visai taip. Matyt, kad toks ryšys būtų, jeigu rinkoje būtų konkurencija. Čia mes galime įtarti, kad Lietuvos vidaus rinkoje yra nepakankama konkurencija.
Ir tai reiškia, kad jeigu kainos auga, žmonės perka, tai argi sunku būtų atvežti prekes iš Lenkijos ir čia jų daugiau parduoti nekeliant kainų, bet daugiau parduoti?‟, – domisi ekonomistas, kalbėdamas apie galimą didesnį pardavimų mastą mažesnėmis kainomis.
Pasiteiravus, ar suvaržymai susiję su įstatymais, ar yra sukurti pačių rinkos žaidėjų, jis teigė, kad yra ir to, ir kito.
„Pradėti kokį nors verslą reikia laikytis įstatymų, yra tam tikrų reikalavimų: šiomis dienomis kalbame apie bankus. Sakoma: jeigu nepatinka banko palūkanos ar kiti įkainiai, tai įsisteik savo banką. Bankui įsteigti yra reikalavimų, ne kiekvienas gali juos patenkinti‟, – sako R. Lazutka.
Anot jo, greta suvaržymų iš įstatymų pusės esama ir barjerų iš oligopolijų.
L. Marcinkevičius priduria, kad investicijoms palanki pelno apmokestinimo sistema būtų vienas iš veiksnių, kuris didintų konkurencingumą, skatintų ateiti užsienio įmones ir galbūt mažintų kainų spaudimą.
„Bet kalbant apie kainas, kodėl jos Lietuvoje vienos iš aukščiausių, tiesiog atkreipsiu dėmesį, kad Lietuvoje pinigų kiekis išaugo per pandemiją žymiai sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis ir tai gali būti vienas iš veiksnių, į kurį verta atkreipti dėmesį‟, – sakė LLRI ekspertas.
Infografike – Lietuvos ekonomikos vargo indeksas (kreivė) ir žemiau pateikiami atitinkamo ketvirčio indekso komponentai (BVP, infliacija, nedarbo lygis). Vizualiniais sumetimais LLRI naudoja neigiamas nedarbo ir infliacijos reikšmes, kad pabrėžtų negatyvią įtaką ekonomikai:
Ką rodys indeksas apie 2022 metų pabaigą?
Grįžtant prie Ekonomikos vargo indekso aptarimo: ekspertai pripažįsta, kad joks instrumentas nėra idealus, kita vertus, pernelyg apkrautas parametrais rodiklis būtų neefektyvus ir sunkiai suprantamas.
L. Marcinkevičius paaiškina, kad indeksu bandoma pažiūrėti, kiek sveikai ekonomika auga, vystosi, o kiek ji „serga“. Tad BVP augimas yra teigiamas veiksnys, mažinantis ekonomikos vargą, o infliacija ir nedarbas – neigiami ir didinantys šį vargą.
„(Indeksas) leidžia pateikti apibendrintą šalies ekonomikos padėties vertinimą, nesusikoncentruojant į kažkurį vieną komponentą“, – sakė L. Marcinkevičius.
„Ekonomikos vargo indeksas yra labai dinamiškas rodiklis. Nyderlandai (2022 metų) antrajame ketvirtyje buvo viena iš geriausiai ekonomiškai pasirodžiusių, mažiausią ekonominį vargą patiriančių šalių“, – aiškino jis, turėdamas omenyje olandų ekonomikos prastą rezultatą trečiąjį praėjusių metų ketvirtį.
R. Lazutka iškėlė klausimą dėl rodiklių svorio indekse, tarkime, jeigu infliacija paauga, o nedarbas tiek pat procentinių punktų sumažėja, kaip tai vertinti? Aritmetiškai poveikis indeksui gali būti lygiavertis, tačiau kyla klausimas, ar žmonėms šie pokyčiai yra tokie pat.
„Aišku viena: Lietuvos bendras rodiklis, tų trijų rodiklių suma turėtų šiek tiek išaugti (tai yra, išaugs ekonominis vargas – red.), nors infliacija mažėjo nuo 4,3 iki 1,8 proc. per ketvirtį, tačiau žinome, kad bus ganėtinai ryškus BVP ketvirtinis kritimas nuo teigiamo 0,5 iki minus 1,7 proc. Tai čia yra indikacija, kad tas infliacijos spaudimas, jos neigiamos pasekmės jau atsiduoda ir ekonomikos augimui‟, – sako L. Marcinkevičius.
„Per pandemiją daug kas džiaugėsi, kad tos pinigų politikos priemonės leido išlaikyti ekonomiką, vartojimą, tačiau šalutinis poveikis buvo infliacija.
Tai šiuo aspektu atsakymas ir yra: pigių pinigų srautais tvaraus ekonomikos augimo nepasieksime, todėl reikėtų žiūrėti mokestinės sistemos pertvarką, skatinti įmonių investicijas ir didinti šalies konkurencingumą, o ne pasitikėti pigių pinigų srautais‟, – sakė pašnekovas.
Tad jeigu pernai trečią ketvirtį bendra rodiklių suma buvo 9,7, tuomet ketvirtą ketvirtį indeksas bus 9,9. Vis dėlto, kitų šalių padėties gerėjimas tikriausiai bus ta aplinkybė, kuri nustums Lietuvos ekonomiką į reitingo viršūnes, tai reiškia – tarp prasčiausią sveikatą turinčių ūkių Europos Sąjungoje.
