Svarstymo metu Seimas nepritarė įstatymo pataisoms, pagal kurias 15 proc. tarifų būtų apmokestinamos pajamas iš palūkanų, kai jos viršijo 400 litų. Už tokį projektą balsavo 49 , prieš - 33, susilaikė 39 Seimo nariai, todėl projektas grąžintas tobulinti atsakingam komitetui.
„Aš noriu jūsų paklausti, kas tie žmonės, kurie tokius indėlius laiko bankuose? Tai tikrai ne patys turtingiausi verslininkai, kurie laiko pinigus ne už tokias palūkanas, o investuoja (...) tai tikrai ne jauni ir aktyvūs žmonės, kurie dar netaupo (...) Aš manau, kad didele dalimi tai pagyvenę žmonės, kurie visą gyvenimą taupė tas lėšas ligos atvejui, kad kažkas prižiūrėtų, padėtų. Galų gale laidotuvių atvejui. (...) Mielieji, tai elementarus cinizmas valstybės arba politikų, kurie siūlo taip elgtis“, - balsuoti prieš palūkanų apmokestinimą ragino Tvarkos ir teisingumo partijos frakcijos vadovas Valentinas Mazuronis. Panašios nuomonės laikosi ir E. Masiulis.
„Mes neseniai turėjome „Snoro“ situaciją ir tokie sprendimai tik dar labiau galėtų sudrebinti bankinės sistemos pamatus. Ypač dabar, kai žmonės jautriai reaguoja į įvairius sprendimus. (...) Pagal esamą indėlių struktūrą, tai daugiausia yra 10-20 tūkst. litų indėlių, todėl šis mokestis nukreiptas prieš žmones, kurie turi vidutines arba mažesnes nei vidutines pajamas“, - prieš pasisakė E. Masiulis. Palaikyti mokestį ragino premjeras Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovas Andrius Kubilius.
„Kodėl palūkanos iš indėlių turėtų būti neapmokestinta, aš neišgirdau nei vieno argumento. Apsimetat, kad ginamas paprastas vidutinis Lietuvos žmogus, turintis iki 10 tūkst. litų indėlių. (...) Kiek jis sumokėtų? Apie 30 litų. (...) Noriu priminti, kad esant 400 litų ribai, turi būti indėlis bent 20 tūkst. litų esant 2 proc. palūkanų normai, kad būtų pradėtas taikyti mokestis“, - mokestį palaikyti ragino A. Kubilius.
Per svarstymą atmesti pasiūlymai palūkanas apmokestinti nuo 1000, 2000 litų ribos, neapmokestinti daugiabučių renovacijai sukauptų lėšų.
Praėjusią savaitę po pateikimo Seimas buvo pritaręs pasiūlymui apmokestinti visas gyventojų gautas palūkanas už vertybinius popierius bei kitiems asmenims suteiktas paskolas, kuomet palūkanų suma viršija 200 litų, tokie pakeitimai būtų atnešę maždaug 50 mln. litų į kitų metų biudžetą. Pasiūlymą palaikė konservatoriai, priešinosi liberalai, abi pusės galutiniame balsavime tikėjosi opozicijos palaikymo. Galiausiai pirmadienį, anot E. Masiulio, Vyriausybės pasitarime buvo sutarta šią sumą paimti iš valstybės valdomų energetikos ir transporto įmonių dividendų.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2010 m. gyventojams buvo išmokėta daugiau nei 350 mln. litų įvairių rūšių neapmokestinamųjų palūkanų. Faktiškai gaunamų palūkanų suma yra dar didesnė, nes tiek gyventojai, tiek palūkanas išmokantys asmenys privalo deklaruoti tik 10 tūkst. litų sumą viršijančias palūkanas.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratai, Liberalų sąjūdis bei Liberalų ir centro sąjunga ieškodami trūkstamo 1, 2 mlrd. litų kitų metų biudžetui sutarė mažinti pervedimus į privačius pensijų fondus iki 1,5 proc., įvesti prabangaus nekilnojamo turto (NT) mokestį , o automobilių mokesčio svarstymą nukėlė į pavasarį. Sumažintos pensijos turėtų būti visiškai atkurtos nuo sausio. Nuo kitų metų naikinama pridėtinės vertės mokesčio lengvata viešbučiams.
