Primena linksmuosius kalnelius
Skaičiuojama, kad nuo 2020-ųjų kovo, kada Lietuvos teritorijoje buvo paskelbtas pirmasis karantinas, iki 2021-ųjų spalio įmonių indėliai paaugo beveik 2,5 mlrd. Eur ir, naujausiais spalio mėnesio duomenimis, siekia 9,3 mlrd. Eur.
Nors šios sumos rekordine pavadinti negalima, šie metai, kalbant apie įmonių indėlių augimą, primena linksmuosius kalnelius.
2021-ųjų sausį įmonių indėliai siekė 9,382 mlrd. Eur, o vasarį netikėtai mažėjo iki 9,208 mlrd. Eur. Kovą buvo fiksuojama kol kas viena didžiausių indėlių sumų, kuri kilo iki 9,423 mlrd. Eur, o balandį vėl traukėsi iki 9,383 mlrd. Eur.
Gegužę indėliai buvo nukritę į kol kas žemiausią tašką šiais metais ir sudarė 9,194 mlrd. Eur, o birželį vėl didėjo iki 9,370 mlrd. Eur. Liepą mažėję iki 9,343 mlrd. Eur, rugpjūti augo iki 9,449 mlrd. Eur, o rugsėji traukėsi ir sudarė 9,337 mlrd. Eur. Naujausiais duomenimis, spalio mėnesį jie siekia 9,349 mlrd. Eur.
Lyginant su metų pradžia, sausio mėnesiu, indėlių suma per dešimt šių metų mėnesių spalį susitraukė 33 mln. Eur.
Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausias ekonomistas Paulius Morkūnas skaičiavo, kad nors nuo metų pradžios stebimas indėlių kritimas, bendrai per metus jie padidėjo 6,5 proc. arba 0,6 mlrd. Eur.
„Palyginti su pastaruoju įmonių indėlių augimo piku 2020-2021 m. sandūroje, kuris per metus siekė daugiau kaip 40 proc. (2,7 mlrd. Eur), prieaugis tapo kuklesnis.
Be to, žvelgiant tik į šiuos metus, indėlių lygis svyruoja apie 9,3 mlrd. Eur ir tendencingo didėjimo, kaip namų ūkių indėlių atveju, nebematyti“, – išvadą darė jis.
Įtakos turi tiek investicijos, tiek atlyginimai
Pasak P. Morkūno, įmonių indėlių metinio augimo lėtėjimui įtaką gali daryti ne viena priežastis.
„Pirmaisiais pandemijos metais buvo išparduota nemažai atsargų, todėl verslas jas, tikėtina, šiemet atstatinėja.
Be to, trūkinėjant tiekimo grandinėms ir didėjant energijos, tarp jų, ir kuro kainoms, didėja išlaidos, kurias patiria verslas.
Antra, palyginti su pandemijos pradžia, sumažėjus neapibrėžtumui, verslas pinigus įdarbina, pavyzdžiui, investuodamas į plėtrą“, – apie priežastis kalbėjo specialistas.
Galiausiai, kaip teigė, nemažėjanti įtampa darbo rinkoje leidžia manyti, kad verslas intensyviau konkuruos dėl darbuotojų, dėl ko galima tikėtis ir didesnių sąnaudų, tenkančių atlyginimams.
„Šios priežastys prisideda prie lėtesnio įmonių indėlių augimo. Vis dėlto, tolesni indėlių pokyčiai stipriai priklausys nuo įmonių veiklos rezultatų, lūkesčių ir kainų raidos“, – sakė jis.
Kitąmet indėliai trauksis
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozavo, kad kitais metais įmonių indėliai mažės.
„Matau dvi priežastis, bet galbūt jų bus ir daugiau.
Pirmoji, labiau techninė – veiksmai iš valstybės pusės. Kiek žinau, „Sodra“ ir VMI nuo šių metų rudens pradėjo taikyti griežtesnes priemones toms įmonėms, kurios turi skolų, jos yra skatinamos grąžinti skolas valstybei, kurias jos sukaupė COVID-19 metu. Tai reiškia, kad dalis įmonių, kurios turi sukaupusios kažkiek pinigų, turės su tais pinigais atsisveikinti ir juos naudoti skolų grąžinimui.
Antroji priežastis labiau susijusi su pasauliniais veiksniais. Tikėtina, kad kitais metais bus nutraukiamos ekonomikos skatinimo priemonės, o gali būti, kad nuo kitų metų antro pusmečio euro zonoje pradės augti ir bazinės palūkanos. Tai verslui reiškia, kad pinigų lietus, kurį kaip iš kibiro pylė centriniai bankai ir Vyriausybės, jis pasibaigs. Todėl įmonės, kurios planuos plėtrą, turės mažiau finansinių galimybių iš išorės“, – sakė jis.
Ekonomistas teigė, kad kitąmet indėlių kritimas gali siekti iki 15 proc.
„Manau, kad kitais metais turėsime apie 10-15 proc., o gal ir daugiau, indėlių kritimą“, – prognozavo A. Izgorodinas.
Gyventojai kol kas šiemet sutaupė mažiau
Redakcija primena, kad pandemijai ir ribojimams nesitraukiant, naujausi Lietuvos banko duomenys rodo, jog gyventojų indėliai bankuose ir toliau auga.
Tiesa, per pirmus dešimt šių metų mėnesių, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pastebima, kad šiemet gyventojai sutaupė mažiau.
Ekonomistai tikina, kad būtų sunku tikėtis, kad indėlių augimo tempas toks spartus išliktų ilgą laiką. Pasak jų, kitąmet dėl augančios infliacijos, didėjančių atlyginimų ir didesnio vartojimo jie augs dar lėčiau.
Kaip rodo statistika, lietuviai per pandeminius metus, nuo 2020 m. spalio iki 2021-ųjų spalio iš viso sutaupė 2,9 mlrd. Eur. Naujausiais duomenimis indėlių suma bankuose šių metų spalio mėnesį iš viso siekė 19,93 mlrd. Eur ir toliau buvo rekordinėse aukštumose.
Visgi, kaip pastebėjo P. Morkūnas, 2,9 mlrd. Eur metinis indėlių prieaugis nėra mažas skaičius, tačiau lyginant su taupymo piko mėnesiais, jis mažėja.
„Palyginti su metiniu indėlių prieaugio piku vasario-kovo mėn., kuomet jis siekė beveik 22 proc. arba beveik 3,3 mlrd. Eur, augimo tempas šiek tiek slūgsta ir spalio mėnesį siekė 17 proc.“, – sakė P. Morkūnas.
2021 m. sausio mėnesį indėlių suma siekė 18,156 mlrd. Eur, o spalį – 19,93 mlrd. Tai reiškia, kad šiemet per pirmus dešimt šių metų mėnesių sutaupyta suma yra mažesnė nei pernai ir siekia apie 1,77 mlrd. Eur.
Ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad jeigu praėjusiais metais namų ūkių indėliai padidėjo 19,8 proc., šiemet augimas bus lėtesnis ir sieks apie 15 proc., o kitąmet – vos 10 proc.
