Taip skatina įdarbinti lietuvius
Lietuva iki šiol kvotų užsieniečių darbuotojų atvykimui iš trečiųjų šalių niekada neturėjo. Tvarka buvusi tokia, kad jei asmuo patekdavo į trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą, leidimo atvykti dirbti jam nereikėdavo, o tokių asmenų skaičius ribojamas nebuvo.
Nuo 2021-ųjų sausio 1-osios tvarka keičiasi. Lietuvoje bus įvedamos kvotos darbuotojams iš trečiųjų šalių. Kaip aiškinama, sudarytas trūkstamų profesijų sąrašas išliks, tačiau jis turės pabaigą, kitaip tariant, lengviau ir be leidimų įdarbinamų asmenų limitą, kurį viršijus darbdaviams jau reikės pasistengti – gauti leidimą arba sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams.
„Kvota bus nustatoma užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, įtrauktą į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis“, – aiškino Migracijos departamento prie LR VRM vyresnioji specialistė Loreta Tumalavičienė.
Planuojama, kad siūlymus dėl kvotų teiks Užimtumo tarnybos direktorius, o jas kalendoriniams metams tvirtins socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru.
Specialistės teigimu, iki kol bus išnaudota kvota, užsieniečių įdarbinimo procedūros, lyginant su esančiomis dabar, nesikeis, tačiau išnaudojus nustatytą kvotą užsieniečiai, kurių profesija įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje sąrašą, norėdami įsidarbinti Lietuvoje turės įsigyti leidimą dirbti arba sprendimą dėl jų darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams.
„Kvotos bus nustatomos tik užsieniečiams, kurie atvyks į Lietuvą dirbti pagal trūkstamą profesiją. Užsieniečiams, kurių profesija nebus įtraukta į minėtą sąrašą, kvota nebus nustatoma“, – sakė L. Tumalavičienė ir dar patikslino, kad kvotos nebus taikomos aukštos kvalifikacijos specialistams.
Vis dėlto, kaip paaiškėjo, tokios naujos tvarkos atsiradimo tikslai yra keli. Anot Užimtumo tarnybos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės, kvotų įvedimas padės labiau įvertinti tikrąjį darbo rinkos poreikį, stebėti migracijos iš trečiųjų šalių procesus ir skatins darbdavius labiau atsižvelgti į turimą nacionalinę darbo jėgą bei įdarbinti darbo ieškančius asmenis iš Lietuvos.
„Įvedus kvotą ir jai pasibaigus, darbdavys galės ir toliau įdarbinti kvalifikuotą darbo jėgą iš trečiųjų šalių, tačiau jis privalės dėl leidimo dirbti kreiptis į Užimtumo tarnybą, kuri patikrins, ar iš tiesų tokių darbuotojų trūksta“, – sakė ji.
Migracijos departamento duomenimis, 2019 metais į Lietuvą iš viso dirbti atvyko 66,6 tūkst. užsieniečių. 86 proc. iš jų profesijos – iš trūkstamų darbuotojų sąrašo, jiems leidimai nėra reikalingi, o likę 14 proc. leidimus dirbti šalyje gavo iš institucijų.
Naudos neatneš
Įvertinti, kokią įtaką iš trečiųjų šalių atvykstantiems darbuotojams įvedamos kvotos gali turėti mūsų šalies verslui, DELFI paprašė SEB banko ekonomisto Tado Povilausko.
Jis sakė, kad, iš vienos pusės, išnaudotų kvotų alternatyva būtų tapati dabar egzistuojančiai galimybei, jog Užimtumo tarnyba tiesiog nuspręstų išbraukti kažkurią profesiją iš profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo ir leidimo dirbti procedūra būtų ilgesnė, tačiau, iš kitos pusės, teigė suprantantis verslo atstovų baimes.
Jo nuomone, nustatant kvotas gali atsirasti ne tik su darbo rinka, bet ir su politikų sprendimais susijusių sprendimų. Pašnekovas omenyje sakė turintis tai, kad kvotas tvirtins Užimtumo tarnybos siūlymą gavęs socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su Vidaus reikalų ministru, o prieš rinkimus, anot jo, tai gali paskatinti norą labiau įtikti rinkėjams.
Visgi kalbėdamas apie idėjinę kvotų nustatymo vertę, T. Povilauskas aiškino, kad, jo nuomone, „toks biurokratizmas didelės naudos neatneš, o tik veikiausiai suteiks tam tikros painiavos ir chaoso.“
„Įsivaizduokite, kad kurio nors sektoriaus įmonė per metus norės augti sparčiau ir reikės tam tikrų profesijų atstovų, užsieniečių kvotos jau bus išnaudotos, o tiek vietos gyventojų tiesiog neatrasi“, – svarstė jis.
Ekonomistas kalbėjo galintis suprasti ir dėl trečiųjų šalių darbuotojų skaičiaus didėjimo nerimaujančius lietuvius, tačiau aiškino, kad Lietuva pagal užsieniečių skaičių šalyje
vis dar yra Europos Sąjungos gale.
„Be to, mažai kas iš gyventojų išgirsta elementaria logika paremtą tiesą: Lietuvos verslas dėl tų pačių darbuotojų iš trečiųjų šalių konkuruoja su Lenkija, kitomis Vidurio Europos šalimis ar Vokietija, todėl ir darbuotojai iš trečiųjų šalių tikrai nevažiuoja į Lietuvą, jeigu Lenkijoje gali uždirbti daugiau, o tai tik reiškia, kad verslas moka užsieniečiui ne mažiau, negu moka Lenkijos ar kitų vidurio Europos šalių darbdaviai.
Ir, galiausiai, dauguma šių trūkstamų profesijų yra eksportuojančiose įmonėse (vairuotojai, pramonės gamyklų operatoriai, derintojai, suvirintojai, šaltkalviai, siuvėjos ir pan.), todėl būtų keista stabdyti tokių įmonių plėtrą arba tiesiog neleisti išgyventi remiantis tuo argumentu, kad įmonės turėtų daugiau mokėti darbuotojams“, – kalbėjo T. Povilauskas.
Nukentės patys darbuotojai
Apie kvotas iš trečiųjų šalių dirbti atvykstantiems migrantams pasisakė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Karolina Mickutė. Jos teigimu, kvotų nustatymas didins administracinę naštą ir tam tikrais atvejais apsunkins verslo plėtrą.
„Svarbu pažymėti, kad dėl to nukentės patys darbuotojai arba darbo ieškantieji, nes tiesiog ilguoju periodu bus sukuriama mažiau darbo vietų.
Juk ir užsienio investuotojams renkantis, kur investuoti, reikiamų darbuotojų trūkumas yra didelė problema. Taip pat reikia nepamiršti, kad verslas gamina žmonėms, tad dalį paslaugų, kai nebus darbuotojų joms atlikti, bus sunkiau gauti ir vartotojams“, – sakė ekspertė.
Taip pat ji paaiškino ir tai, kaip kvotos gali atsiliepti smulkiajam verslui.
„Pavyzdžiui, turite nedidelę siuvimo įmonę ir netikėtai gavote didelį užsakymą iš užsienio. Lietuvoje siuvėjų nerandate, susitarėte su keliais ukrainiečiais, kad jie atvyks padirbėti.
Pildant dokumentus paaiškėja, kad siuvėjų kvota jau yra išnaudota. Kyla didelė problema, nes darbuotojų reikia gana greitai“, – sakė ji ir tikino, kad metų pradžioje Užimtumo tarnyba buvo užregistravusi 150,5 tūkst. bedarbių ir 242,1 tūkst. laisvų darbo vietų.
„Taigi tokia statistika rodo, kad iš lietuvių nėra „vagiamos“ darbo vietos, tuo labiau kad yra regionų ir specializacijų, kur reikiamų specialistų tiesiog nėra“, – sakė K. Mickutė.
Ruginienė: verslui įdarbinti užsienietį – patogiau
O štai Lietuvos profesinių sąjungų pirmininkė Inga Ruginienė patarė atsiminti, kaip iš viso susidarė tokia situacija, kad darbuotojai iš trečiųjų šalių buvo priimami dirbti netaikant kvotų schemos.
Anot jos, Vyriausybė prieš kurį laiką atėjo su pasiūlymu ir nurodė, kad tam tikrose ekonominėse srityse katastrofiškai trūksta darbuotojų. Tada kaip laikiną priemonę buvo nuspręsta pasitelkti darbuotojus iš trečiųjų šalių.
„Visgi ta laikinoji priemonė tapo nuolatine. Ir darbdaviai iš trečiųjų šalių atsiveža vis didesnį ir didesnį darbuotojų kiekį ir kalba, kad išvis neturėtų būti jokių apribojimų, o darbuotojai galėtų būti įvežami laisvai.
Ką tai reiškia? Mes matome tendencijas, kad trūkstamų profesijų sąrašas jau penkerius metus nesikeičia, o tos pačios specialybės eina metai iš metų. Tai reiškia, kad darbdaviai tuo naudojasi ne kaip laikinąja priemone, o kaip nuolatine Lietuvoje dempinguoti tiek darbo sąlygas, tiek atlyginimus“, – sakė I. Ruginienė ir sutiko pateikti kelis pavyzdžius.
Kaip atsiminė, tikrai yra buvę istorijų, kai pas darbdavį atėjusiam lietuviui pasiūlomas nedidelis atlygis, kuris, žinoma, žmogaus netenkina, tačiau po jo į pokalbį atėjęs asmuo, atvykęs iš trečiosios šalies, sutinka su bet kokiomis sąlygomis.
„Jis neužduoda daug klausimų, nesikreipia į darbo ginčų komisiją ir yra labai patogus darbdaviui“, – aiškino I. Ruginienė.
Kaip mato situaciją, pakomentavo ir darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas. Jis tikino, kad Lietuvos paslaugų sektoriui labai trūksta darbuotojų.
„Mums šiandien akivaizdžiai trūksta darbuotojų. Prieš kurį laiką lankiausi vienoje lengvosios pramonės įmonėje, mes kalbėjome apie darbuotojų stygių. Jie pasakojo, kad parsivežė darbuotoją iš Kirgizijos. Man sakė, kad jei palygintume lietuvaičių ir kirgizų darbo našumą, tai pastarųjų produktyvumas mažiausiai dukart didesnis nei lietuvių, be to, jie nedaro broko.
Jeigu mes galvojame, kad maitinimo ar grožio salonuose mes įdarbinsime apie 100 tūkst. bedarbių, kurie yra Lietuvoje, tai taip nebus, nes jie neturi motyvacijos dirbti.
Lietuviams siūlomas atlyginimas – per mažas, o tas atlygis, už kurį dirba kirgizas, tarkime, minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), jam yra didelis. Kitas dalykas – nepamirškime, kad yra visokių išmokų, individuali veikla, todėl lietuvių nelabai vilioja ir padidėjęs MMA“, – kalbėjo D. Arlauskas.
Darbdavių atstovas taip pat patikino manantis, kad reikėtų palengvinti aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbuotojų iš trečiųjų šalių atvykimą su jų šeimomis.
„Jie čia galėtų kurti įmones, dirbti didelę pridėtinę vertę kuriantį samdomą darbą. Mums, Lietuvai, daug svarbiau sudaryti sąlygas šiai kategorijai nei nekvalifikuotiems darbuotojams“, – kalbėjo jis.
Galiausiai D. Arlauskas apibendrindamas sakė, kad, jo manymu, šalis yra tam tikrose „žirklėse“.
„Viena vertus, jeigu mes nevystysime aukštos pridėtinės vertės ekonomikos, tai darbuotojai iš trečiųjų šalių mūsų neišgelbės ir ekonomikos nesukursime“, – sakė jis.
